Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. (E. G.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. G. (M. G.), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas, 2018 metų rudenį, iš pusseserės O. S. sužinojo, kad mirusio tėvo M. G. vardu yra atkurtos nuosavybės teisės į žemę, kartu su jos motina ir kitais bendraturčiais ir, kad šios palikėjo žemės sklypo dalies, niekas nepaveldėjo. Paveldėjimo byla po M. G. mirties pradėta nebuvo. Tėvo mirties momentu pareiškėjas buvo nepilnametis, jam buvo 16 m. ir 7 mėn..

T. L. C. po M. G. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio pareiškėjo vardu nesikreipė. Pareiškėjo žiniomis testamentas surašytas nebuvo.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius raštu informavo, kad yra atkurtos nuosavybės teisės mirusiojo M. G. vardu į 1,09 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas su tėvo giminėmis nebendravo ir tik atsitiktinai iš pusseserės O. S. 2018 metų rudenį sužinojo, apie tėvo palikimą ir iš karto kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą. Kai pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, notaras informavo, kad terminas palikimui priimti yra praleistas ir patarė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Suinteresuotas asmuo M. G. (M. G.) teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra pareiškėjo brolis. Jis neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismui nėra žinoma atstovo nedalyvavimo byloje priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad M. G. mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų cento 2018-12-05 Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad M. G. mirė būdamas nevedęs, jo vaikai M. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarės J. K. liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) mirus M. G., nepradėta. Testamentų registrų duomenimis nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais – pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-295/2011; Nr. 3K-3-14/2012 ir kt.).

Iš bylos duomenų, pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas nebuvo sudaręs santuokos su pareiškėjo motina negyveno kartu su ja. Pareiškėjas gyveno su motina ir apie palikėjo turtą neturėjo žinių, be to, tėvo mirties metu pareiškėjas buvo nepilnametis, todėl apie palikimo priėmimo tvarką nieko neišmanė. Pareiškėjo motina vaikų vardu palikimo taip pat nepriėmė.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2018-11-27 raštu Nr. 46SD-4482-(14.46.7.), informavo, kad nuosavybės teisės mirusiojo M. G. vardu į 1,09 ha ploto žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)., yra atkurtos 2009-04-15 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.7-79-18102 natūra kartu su kitais bendraturčiais I. G., M. S. ir S. G.. Nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvavo ir žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus 2005-12-01 pasirašė žemės sklypų bendrasavininkiai M. S., I. G. ir S. G..

Kaip paaiškino pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimo metu (2009 metais) mirusiojo palikėjo įpėdiniai neatstovavo, nes apie šį procesą nieko nežinojo, o nuosavybės teisės buvo atkurtos mirusiojo M. G. vardu.

Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Šios teisės paskirtis – užtikrinti mirusiojo valios įgyvendinimą, paveldėtojų ir visų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, kurie atsiranda kaip konkretaus asmens mirties pasekmės. Paveldėjimo teisė turi užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir perimamumą. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-441/2009. Teismų praktika. 2009, 32). Šiuo atveju, pareiškėjas siekia paveldėti savo tėvo palikimą, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti.

Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-191/2012; kt.).

Svarbu pažymėti ir tai, po M. G. mirties buvo atkurtos jo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir šio palikimo niekas nepriėmė, todėl palikimo priėmimo termino atnaujinimas iš esmės jokiems tretiesiems asmenims nesukels jokių neigiamų teisinių padarinių. Priešingai, atnaujinus pareiškėjui terminą palikimui priimti, būtų užtikrinti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijai, kai teisėtas M. G. paveldėtojas galėtų priimti savo tėvo palikimą.

Iš to teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, būdamas palikėjo įstatyminis pirmos eilės įpėdinis, savo teisės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jam tenkantį palikimą nėra įgyvendinęs dėl svarbių anksčiau įvardintų priežasčių. Teismui termino priimti palikimą praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, pripažintina, jog pareiškėjas įrodė savo reikalavimo pagrįstumą ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (LR CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.8 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, LR CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Iš pareiškėjo priteistinos 3,68 Eur teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidos (CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291.576-578,579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui E. G. (E. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po M. G. (M. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo E. G. (E. G.) 3,68 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų valstybei.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.