- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-03
- Bylos Nr.
- eII-1049-1127/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01021-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Pažeidėjas
- Ž. A.
- Advokatai
- Simonas Janušaitis, Simonas Januša
- Kategorijos
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 17.11.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 17.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Viltei Grigaliūnaitei, Daliai Antanavičienei, Ritai Pluščiauskienei, Ausmai Motiejūnienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai Ž. A. ir jos atstovui advokatui Simonui Janušaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. A. atstovo advokato Simono Janušaičio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) 2025 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12991-2025 (ROIK: 25264723799) (toliau – Nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12991-2025 Ž. A. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji 2025 m. sausio 29 d. apie 19.58 val. val. Vilniuje, Žiemgalių g. vairuodama automobilį „Škoda“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į gale stovintį automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,37 promilių girtumas. Nutarime konstatuota, kad tokiais veiksmais Ž. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 222, 9, 14 punktus. Ž. A. paskirta galutinė administracinė nuobauda 1 550 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams.
Skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui Pareiškėjos atstovas prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2025 m. gegužės 28 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį. Nutarus nepanaikinti Nutarimo ir nenutraukus administracinio nusižengimo teisenos, teikia alternatyvų prašymą pakeisti Nutarimą ir pareiškėjai skirti švelnesnę administracinio proceso poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 8 mėnesiams.
Skunde pažymima, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, kad susijęs su eismo įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Tam, kad būtų taikomas ANK 423 straipsnio 3 dalis, asmuo turi suvokti, kad jis padarė eismo įvykį ir nevartoti alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi, jeigu būtų nustatyta, kad nėra ANK 426 straipsnio sudėties, negalėtų būti taikoma ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė.
Šalies argumentai
Pareiškėja visada nuosekliai teigė, kad nežinojo, ar padarė Nutarime minimą eismo įvykį, nes vairuodama automobilį „Škoda“ nejautė jokio smūgio ar kontakto su kitu objektu. Nutarime padaryta niekuo nepagrįsta išvada, kad pareiškėja negalėjo nepajausti kontakto, prieštarauja kitiems duomenims. Patys policijos pareigūnai iškart nenustatė, ar pareiškėjos vairuojamas automobilis tikrai susidūrė su BMW automobiliu, dėl to vėliau kelis kartus prašė apžiūrėti pareiškėjos vairuotą automobilį. Tai rodo, kad specialių žinių ir patirties turintys pareigūnai negalėjo vienareikšmiškai pasakyti, ar buvo smūgis/kontaktas. Minima išvada prieštarauja pačių tyrėjų veiksmų logikai.
Pareiškėja kartu su skundu teikia nuotraukas iš tariamo įvykio vietos, iš nuotraukų bei pareigūnų kamera fiksuotų vaizdų matyti, kad automobilis BMW buvo pastatytas priešais išvažiavimą iš (duomenys neskelbtini), kiemo. Priimant nutarimą, turėjo būti įvertinta, kad BMW automobilis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.10 punkto reikalavimus. Automobilis stovėjo priešais įvažiavimą/išvažiavimą iš kiemo, kuriame buvo automobilis Škoda, o tai reiškia, kad pareiškėja negalėjo pagrįstai tikėtis, kad kitas asmuo nesilaikys KET ir apsunkins jos išvažiavimą iš kiemo, tamsiu paros metu galėjo nepastebėti tamsios spalvos „BMW“, taip pat, Pareiškėja praeityje yra atsirėmusi į priešais išvažiavimą esančius akmenis, todėl jeigu ir būtų pajautusi kontaktą, galėjo įvertinti kaip kontaktą su jais. Iš įvykio dieną darytų automobilių nuotraukų matyti, kad jie yra nežymiai apibraižyti, jų detalės nėra sulaužytos, o tai reiškia, kad kontaktas buvo minimalus, o tai galėjo lemti, kad Pareiškėja jo nepajuto. Šiame kontekste būtina įvertinti tai, kad liudytoja R. V., pranešusi apie įvykį, nurodė, kad: „kas labai įdomu, aš nematau stiprių įmušimų“. Visame kontekste turėjo būti įvertinta ir tai, kad pareiškėja nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, jog tą vakarą lankėsi pas draugę I. P., jos name (duomenys neskelbtini), jos kieme buvo palikusi automobilį. Kadangi laikinai reikėjo atlaisvinti kiemą, ji pervarė automobilį ir pėsčiomis grįžo atgal, tuomet vakarieniavo. Vakarienės metu vartojo alkoholį ir, atlaisvėjus kiemui, manydama, kad nėra išgėrusi daugiau nei leistina vairuoti, grįžo pervairuoti automobilį į kiemą, grįžimo metu ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Priimant nutarimą nebuvo paneigta, kad jeigu Pareiškėja būtų suvokusi, kad ji padarė eismo įvykį ir iš jo tyčia pasišalinusi, siekusi išvengti atsakomybės, nuslėpti tariamą neblaivumą, už 30 – 40 min. nebūtų grįžusi į įvykio vietą.
Ž. A. po įvykio neturėjo jokio tikslo nuslėpti patį įvykį, niekur nesislėpė, geranoriškai bendravo su pareigūnais, išsamiai paaiškino visas aplinkybes. Šie duomenys rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino, tai padarė sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Priimant nutarimą nebuvo apklausta I. P., nors pareiškėja nuosekliai teigė, kad svečiavosi pas ją, tad šis asmuo galėjo patvirtinti arba paneigti pareiškėjos teiginius. Dėl šių priežasčių tyrimas nebuvo atliktas tinkamai. Nutarime nėra pagrįsta ir netinkamai kvalifikuotas jos nusižengimas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur), nėra jokių duomenų patvirtinančių žalos dydį.
Jei teismas spręstų, kad nėra pagrindo nutraukti teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, prašo skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Skunde cituojama šio bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nurodoma, kad, priimant Nutarimą, nebuvo atsižvelgta į daugybę aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Pareiškėja nuoširdžiai gailisi, supranta savo poelgio pavojingumą, tačiau ji negali pripažinti ANK 423 straipsnio pažeidimo, kurio nesuvokė padariusi. Pareiškėja nepadarė nusižengimo pakartotinai, ji augina tris nepilnametes dukras, kurios yra moksleivės, aktyviai dalyvaujančios užklasinėje veikloje. Pareiškėjos dukra A. yra perspektyvi jojikė, jos žirgas laikomas Vilniaus r. sav., Maišiagalos sen. ir nutolęs daugiau nei 15 km nuo Pareiškėjos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Su dukra į žirgyną turi vykti kelis kartus per savaitę. Pareiškėjas dukra A. du kartus per savaitę lanko teniso treniruotes (duomenys neskelbtini), kurios nutolusios nuo gyvenamosios vietos 16 km. Dukra A. kelis kartus per savaitę lanko plaukimo treniruotes (duomenys neskelbtini), kurios 19 km nuo gyvenamosios vietos. A. A. mokosi Vytauto Didžiojo gimnazijoje (16 km nuo namų), o kitos dukros - Vilniaus inžinerijos ir technologijų licėjuje (6 km nuo namų), kurias įprastai į mokymo ugdymo įstaigas veža Pareiškėja. Teisė vairuoti Pareiškėjai yra būtina, kadangi be jos bus neužtikrinti trijų nepilnamečių vaikų būtini poreikiai, būtų sutrukdytas jų lavinimasis. Taip pat, kadangi A. A. yra perspektyvi jojikė, nutraukus treniruotes bus padaryta žala ne tik jos lavinimuisi, tačiau tai gali pakenkti ir jos karjerai, psichologinei būklei dėl prarastos galimybės bei pomėgio, dėl to taip pat nukentėtų ir jaunimo sportas. Visi užsiėmimai yra toli nuo Pareiškėjos namų, daugelio neįmanoma saugiai ir greitai pasiekti viešuoju transportu, todėl Pareiškėjai neturint teisės vairuoti vaikai mažiausiai 3 metus nebegautų minėto papildomo ugdymo arba jis būtų stipriai apribotas, todėl nuobauda atimti teisę vairuoti 36 mėnesiams neproporcingai pakenktų nepilnamečių vaikų interesams, kurie prilygintini viešajam interesui. Vien administracinio nusižengimo nagrinėjimo procesas padarė didelį auklėjamąjį poveikį, kadangi yra didelė gėda dėl jos netinkamo elgesio, dėl to ji labai gailisi. Paskirta administracinio poveikio priemonė yra griežta, itin apsunkinanti pareiškėjos asmeninę ir darbinę veikla. Pareiškėja supranta, kad darydama nusižengimą prisiėmė riziką dėl jos pasekmių, tačiau vertinant paskirtos poveikio priemonės dydį bei įtaką, Pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų teisėms, ši nuobauda yra neproporcingai didelė.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti Institucijos priimtą Nutarimą nepakeistą. Institucijos pareigūnė, išnagrinėjusi byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išsprendimui, ištyrus visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgus į duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Nurodo, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis negali būti taikoma, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus bei prašė skundą tenkinti. Ž. A. nesuvokė, kad padarė pažeidimą – eismo įvykį. Svečiavosi pas draugę, turėjo pervairuoti automobilį iš jos kiemo. Atbuline eiga važiavo, jokio smūgio nepajautė, buvo tamsu. Už kelių minučių perparkavus automobilį grįžo namo, tada toliau vakarieniavo. Po 15-20 min. nuėjo iki automobilio pasiimti kelių daiktų ir nutarė parvairuoti automobilį. Tuo metu ją sustabdė policijos pareigūnai, Pareiškėja buvo grįžusi, vakarieniavo ir išgėrė. Pareiškėja padarė pažeidimą – antrąsyk sėdo prie vairo išgėrusi. Pirmą sykį jei ji ir padarė įvykį – atsitrenkė į „BMW“ automobilį – tai padarė neišgėrusi. Nepasišalino iš eismo įvykio vietos, kadangi nesuprato padariusi pažeidimą, nebuvo pareigos likti ir laukti įvykio ištyrimo, nebuvo tyčios pasišalinti ir išvengti atsakomybės. Tokiu atveju, koks tikslas Pareiškėjai grįžti atgal už pusės valandos į pažeidimo vietą. Jokios logikos, jei siekiama pasišalinti ar išvengti kažkokių pasekmių. Dėl to pareiškėja Ž. A. po 30 min. ramiai važiavo atgal jau išgėrusi. Tokiose bylose turi būti nustatyta, kad asmuo turėjo tyčią. Tam, jog būtų ANK 423 straipsnio 3 dalis, turi būti nustatyta, kad asmuo turi suvokti, kad jis padarė eismo įvykį, o Pareiškėja šiuo atveju to nesuvokė. Asmuo, kuris iškvietė pareigūnus, skambučių pagalbos centrui minėjo, jog buvo smūgis. Vėliau, skambinęs asmuo minėjo, kad vaikščiojo aplink automobilį ir nerado pažeidimų. Pažeidimai yra nedideli, tai yra automobilių apibrozdinimas, nes nėra nei kažkas sulaužyta, nei nulaužta. „BMW“ stovėjo prieš išvažiavimą iš kiemo, pažeisdamas KET. Kadangi automobilis „BMW“ stovėjo priešais išvažiavimą, jis užtvėrė įvažiavimą į kiemą, buvo tamsu ir asmuo tikrai galėjo nejausti nedidelio smūgio. Toje vietoje, kur stovėjo automobilis „BMW“, yra pridėta akmenų. Žiūrint iš esmės ir sekant visą logiką, jeigu asmuo ir padaro įvykį, gali būti daug variacijų, pavyzdžiui, ateina draugė, pasakyti, jog vairavo. Taip pat, pasikviesti kažką, kuris vairavo neišgėręs, jei asmuo buvo išgėręs. Kam reikia grįžti po pusės valandos, vėl nueiti pasiimti automobilį ir atvažiuoti policijos pareigūnams „tiesiai į glėbį“. Pareiškėja neturėjo jokios tyčios, ji nejautė kontakto su kitu automobiliu. Pervarius automobilį, negrįžo, nuėjo pavakarieniauti pas draugę. Paskui grįžo atgal arčiau namų, tada buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir neneigė, kad tuo metu jau vairavo išgėrusi. Turi būti kvalifikuojama tik dėl vairavimo išgėrus, netraktuojant, kad buvo pasišalinta iš eismo įvykio vietos. Jei teismas spręstų, kad nėra pagrindo naikinti nutarimą, prašo atsižvelgti į tai, kad pareiškėja turi tris nepilnametes dukras, kurios aktyviai mokosi, sportuoja. Pareiškėja nėra bausta už jokį kitą panašų nusižengimą. Tikrai gailisi ir tikrai supranta savo pasekmes, turi nemalonumų, nes tai yra įmonės automobilis, su kuriuo ji dirba. Galbūt reikės atlyginti, nes yra kalbamasi su draudimu apie automobilio nuomą. Teisminis procesas ir visos apklausos tikrai yra tarsi tam tikra nuobauda, asmuo patiria išgyvenimus ir padarė išvadas, supranta veikos pavojingumą. Pareiškėja supranta, kad veika yra pavojinga. Taip pat, kad veika gali turėti skaudžių pasekmių kitiems asmenims ir jų turtui. Tikrai dėl to nuoširdžiai gailisi ir jeigu teismas liktų prie šitos nuostatos, prašo mažinti specialios teisės atėmimo terminą ir taikyti mažesnį, nei yra numatytas minimalus. Pažymėjo, kad gatvė tiek įvykio metu, tiek šiuo metu yra asfaltuota, nėra pasikeitusi. Bendrajam pagalbos centrui liudytoja neminėjo apie automobilio pasitraukimą. Nebuvo fiksuotas faktas, kad automobilis nuo smūgio buvo patrauktas. Liudytoja kiek hiperbolizuoja, detaliu nepamena.
Teismo posėdžio metu Ž. A. paaiškino, kad už kampo gatvės išvarė automobilį, nes draugė paprašė patraukti automobilį nuo garažo vartų, grįžo labai greitai vakarienės ir išgėrė kokteilių, po to vėl išėjo apie 20 min. Pirmą kartą traukiant automobilį alkoholio nevairavo. Grįžusi vakarieniauti su drauge jau vartojo alkoholį, išgėrė kokteilių ir vakarieniavo. Jai buvo nustatytas 1,37 prom. girtumas, nes tuo metu išgyveno labai sunkų gyvenimo periodą, jos tėtis serga IV stadijos vėžiu, miego valandos trumpos, skyrybos su vyru ir visa tai padarė įtaką. Neįvertino to, kad kokteiliai nebuvo silpni, tačiau nesijautė labai stipriai apgirtusi, galimai greitam apgirtimui įtaką padarė stresas, nemiegojimas ir trumpos miego valandos. Neblaivumas buvo patikrintas ne vieną kartą, nes iš pirmo karto neįpūtė. Policijos pareigūnai su ja elgėsi agresyviai, sakė, kad neapsimetinėtų, kad nežino kaip pūsti. Ji neprašė pūsti antrą kartą, nes nenorėjo ginčytis, patyrė didelį šoką, kadangi policijos pareigūnai grubiai ir gana nemandagiai elgėsi. Automobilis yra įmonės, tačiau su juo dirba ir tai yra pagrindinė darbo priemonė. Nepastebėjo žymesnių apgadinimų ant savo automobilio. Rodė policijos pareigūnams, kad nėra apgadinimų, jie nuvalė dulkes, o ten nuo senesnio atsirėmimo per lengvą parkavimą buvo apgadintas. Apgadinimai buvo iš senesnių laikų. Pareigūnai nuvalė dulkes ir sakė, kad yra ne nubrozdinimas, o užkabinimas kabliu. Kai pareigūnas paprašė atvaryti automobilį prieš apklausą, jis nebuvo nei taisytas, nei plautas, nebuvo žymių. Teigiama, kad yra didelis smūgis, tačiau automobilis nėra didelis ir jį vairuojant būtų aiškios žymės, o kitas automobilis yra didelis „BMW“ visureigis. Įvykio nejautė, o parvarydama automobilį buvo išgėrusi, to neneigė ir gailisi. Ten buvo 10 – 20 m atstumas, neįvertino jo. 36 mėn. teisės vairuoti automobilį yra labai didelis laiko tarpas, ji viena augina 3 dukras, kurias reikia vežioti. Gyvena pati prie Žaliųjų ežerų, o dukras veža į Antakalnio mokyklas. Vyriausiąją dukrą turi vežti į Vytauto Didžiojo gimnaziją. Taip pat, vyriausioji dukra profesionaliai lanko sportą už Vilniaus, ten yra žirgynas. Kol kas ji yra nepilnametė ir vairuoti pati negali. Reikia prašyti kaimynų vežti ir tai yra labai sudėtinga.
Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Ž. A. yra jos draugė, ją atvažiuoja dažnai, buvo vienas iš tų kartų, kai užsuko. Draugė atėjo ir paskui reikėjo patraukti automobilį, kad neužstatytų pravažiavimo, tada grįžo atgal ir nusprendė pavalgyti. Pavakarieniavo ir ji išėjo automobilio perstatyti. Iki to momento, kai buvo paprašyta perstatyti transporto priemonę, alkoholis nebuvo vartojamas. Kai pareiškėja grįžo perstačiusi automobilį, buvo pagaminusi vakarienę, padarė pora kokteilių, kurie buvo stiproki, po 20-30 min. pareiškėja išėjo. Negali pasakyti, ar draugė buvo apsvaigusi. Draugė tiesiog išėjo į automobilį, nesakė, dėl kokios priežasties. Po to įvykio su drauge nekalbėjo kurį laiką, nes po įvykio blogai jautėsi. Tik po to pradėjo pasakoti, kas iš tiesų atsitiko. Toje aplinkoje, kurioje buvo, nesimatė, kad įvyko avarija. Nelabai suprato, kodėl atvažiavo policijos pareigūnai. Draugė pasakojo, kad neva padarė eismo įvykį, tačiau nesupranta, kaip jį padarė, jeigu net nejautė, kad atsitrenkė, perstatant automobilį. Pareiškėja grįžusi po to, kai perstatė automobilį, nieko nesakė, nebuvo pasikeitusi. Tiesiog vakarieniavo, išgėrė, buvo savaitgalio vakaras. Perstačiusi automobilį atėjo už poros minučių, kadangi gatvelė yra už kampo.
Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo žiema, greičiausiai sausio mėnuo. Ėjo namo apie 19.30 val., kai išgirdo stiprų smūgį vieno automobilio į kitą. Automobilis, kuris trenkėsi, tai padarė galu į stovintį BMW ir labai dideliu greičiu nuvažiavo. Buvo nutolusi 10 m, ne tik garsą išgirdo, bet ir matė. Automobilis iš karto nuvažiavo labai didelius greičiu, bandė įsidėmėti jo numerį, todėl neįsidėmėjo, kas sėdėjo už automobilio vairo. Tuomet policijai pranešė, kad jaunas vaikinas nuvažiavo, nes manė, kad tokiu greičiu gali važiuoti tik paaugliai. Tai yra gyvenamųjų namų gatvė. Matė, kaip po smūgio BMW visureigis net buvo pasislinkęs iš stovėjimo vietos, buvo žymės. Kadangi gatvė neasfaltuota, labai ryškiai matėsi žymės nuo padangų ant žemės. Matėsi pasislinkimas, ten šalia buvo akmuo, kadangi kaimynai akmenimis atsitvėrę žaliąją zoną prie tvoros, akmuo buvo pasislinkęs. Kai automobilis trenkėsi, būdamas skersai gatvės, padarė staigų kairį posūkį ir dideliu greičiu išvažiavo iš gatvės, staigiai suko į dešinę ir važiavo link Kęstučio g. Vairavimas jai pasirodė chuliganiškas, t. y. dėl greičio, „rovimo“ iš vietos. BMW automobilis stovėjo taip, kad pusė jo buvo asfaltuotoj daly, o pusė neasfaltuotoj. Yra tokie plotai, kur užpiltas senas asfaltas, bet pusė gatvės yra žvyras, duobės, nesutvarkyta gatvė. Iki kol atvyko policija, automobilis nebuvo patrauktas, sulaukė atvykusių policijos pareigūnų, BMW savininko tuo metu nebuvo. Kol laukė pareigūnų, automobilis Škoda, apsukęs ratą, po kokių dešimties minučių vėl atvažiavo prie to namo. Išėjo namo savininkė ar gyventoja ir labai ilgai kalbėjosi. Vairuotojas sėdėjo viduje, o kaimynė kalbėjo su ja apie penkias, šešias minutes. Tuomet įsidėmėjo ir patikslino automobilio numerį. Yra tikra, kad automobilis tas pats. Paskui tas automobilis nuvažiavo, pasigailėjo, kad policija laiku neatvažiavo, bet tas automobilis grįžo trečią kartą. Ji tris kartus į tą pačią vietą atvažiavo, iš automobilio vairuotoja nebuvo išlipusi. Su pareigūnais bandė pabendrauti su kaimyne, ji pravėrusi duris sakė, kad nieko nežino, pas ją niekas nebuvo atvažiavęs, tuomet privažiavo Škoda. Pirmą kartą vairuotojo nematė, antrą ir trečią kartą matė.
Atsiliepimas
Institucijos įgaliotas atstovas skundo nagrinėjime nedalyvavo. Teismui pateiktame atsiliepime buvo prašoma nagrinėti bylą institucijos įgaliotam atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Ž. A. skundžiamu nutarimu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 3 dalį nubausta už tai, kad 2025 m. sausio 29 d. apie 19.58 val. val. Vilniuje, Žiemgalių g. vairuodama automobilį „Škoda“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į gale stovintį automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Taip pat vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,37 promilių girtumas.
Atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (redakcija galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) patvirtintas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Taigi, atsakomybė pagal inkriminuotą ANK 426 straipsnio 2 dalį kyla, kai žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 Eur. Jei žala neviršija minėto dydžio - 750 Eur, tuomet atsakomybė pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kyla pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2025 m. sausio 29 d. 20:01 gautas pranešimas, kad prieš 10 min. automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį BMW, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir pasišalino link Kęstučio g. Kad aptariamu metu ir vietoje išvažiavo iš kiemo „Škoda“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) neginčijo ir pati pareiškėja, nurodžiusi, kad norėjo atlaisvinti kiemą ir perstatyti automobilį. Aplinkybes, kad kilo eismo įvykis, patvirtina tiek minėtos pranešėjos R. V., nukentėjusiojo P. T. paaiškinimai, tiek ir pateiktos foto nuotraukos, kuriose šie apgadinimai fiksuoti, tarnybiniai pranešimai, taip pat iš dalies ir pareiškėjos paaiškinimai. Šiuo gi atveju, iš esmės ginčas dėl eismo įvykio buvimo nekyla, tačiau Ž. A. teigia nejutusi kontakto su kita transporto priemone, todėl nesuvokė pasišalinanti iš įvykio vietos. Skunde keliamą pareiškėjos versiją teismas vis tik laiko gynybine, kaip siekį išvengti griežtos atsakomybės.
Teisme buvo apklausta tiesiogiai eismo įvykį mačiusi ir apie jį pranešusi bendruoju pagalbos telefonu liudytoja R. V. Pastaroji paaiškino, kad išgirdo labai stiprų smūgį vieno automobilio į kitą, matė, kaip išvažiuojantis iš kiemo automobilis galu trenkėsi į stovintį BMW markės automobilį, ir iš karto nuvažiavo labai dideliu greičiu, kaip išsireiškė liudytoja – „rovė iš vietos“, vėliau pasukdamas į gatvę dešinėje, kas liudytojai sudarė chuliganiško vairavimo įspūdį. Liudytoja pažymėjo ir tai, kad stovintis automobilis buvo pastumtas iš stovėjimo vietos, dėl ko liko žymės. Teismas pažymi, kad tokias aplinkybes fiksavo ne tik liudytoja. Vaizdo įraše „PSS-20250129-210458???+0200mp4“ fiksuotas pareigūnų pokalbis su vyru (kaip galima suprasti BMW savininku) prie BMW automobilio, vyrui nurodoma parašyti paaiškinimą (pastarasis, kaip girdisi, teiraujasi, ką jam daryti), kalbama apie žalą, vienas iš asmenų sako: „buvo smūgis čia, gal biškį ir per važiuoklę kažkas nuėjo, nes mašina tai gerai pastumta“, girdisi atsakymas „jo jo“. Taigi ir į eismo įvykį atvykę pareigūnai pastebėjo, kad automobilis buvo pastumtas iš stovėjimo vietos. Posėdžio metu kilo ginčas dėl to, ar įvykio vietoje kelias buvo asfaltuotas. Pačiame skunde yra pateikiama keletas nuotraukų iš aptariamos vietovės, matyti, kad pats kelkraštis nėra asfaltuotas, o BMW automobilis ir stovėjo pusiau ant kelio, pusiau kelkraščio. Dėl to nėra pagrindo abejoti, kad dėl transporto priemonės pastūmimo ant tokios kelio dangos galėjo likti žymės. Vien tai, kad pagal parametrus BMW automobilis yra didesnis už pareiškėjos vairuotą transporto priemonę, nepaneigia to, kad nuo smūgio stovintis automobilis buvo pastumtas. Priešingai pareiškėjos skundo teiginiams, tai tik patvirtina, jog susidūrimas buvo išties stiprus. Nagrinėjamu atveju, neturi esminės reikšmės ir aplinkybės, ar BMW automobilis stovėjo, laikydamasis KET normų – net jei ir vertinant, kad pareiškėja pastarojo galėjo nepastebėti, atsitrenkusi į jį privalėjo likti įvykio vietoje.
Vienas iš esminių skundo argumentų yra tas, kad fiksuoti apgadinimai yra nežymūs, kas, pasak pareiškėjos, patvirtina, kad smūgio ji galėjo nejausti. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo sutikti su skundo teiginiais, esą kontaktas galėjo būti tik minimalus. Kaip minėta, liudytojos R. V. teigimu, garsas buvo stiprus, taip pat ir smūgis, kuris net pajudino automobilį iš stovėjimo vietos. Ta aplinkybė, kad minima liudytoja analogiškų aplinkybių nenurodė Bendrajam pagalbos centrui, nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų objektyvumu. Garso įraše užfiksuota, kaip liudytoja iš esmės tik bendrais bruožais apibūdina situaciją, nurodydama, kad „viena mašina sudaužė kitą ir pabėgo iš vietos“, nurodė įvykio vietą, pasišalinusio bei stovinčio automobilių numerius, pasišalinimo kryptį, teigia operatorei bandanti įžiūrėti, ar labai stipriai sudaužyta, nurodo nematanti stiprių įmušimų, tačiau mato, kad trenkta į bamperį. Taigi akivaizdu, kad ir pati liudytoja automobilio apgadinimus matė jau kviesdama policijos pareigūnus. Tad ant pareiškėjos automobilio nelikę itin žymūs apgadinimai nepatvirtina, kad kontaktas buvo minimalus ir nejuntamas.
Tiek skunde teismui, tiek ir posėdžio metu buvo akcentuojama, kad Ž. A. neturėjo tikslo šalintis iš įvykio vietos, ji nesislėpė ir geranoriškai bendravo su policijos pareigūnams, be to, pati grįžo į įvykio vietą, o to nebūtų dariusi, žinodama, kad padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, transporto priemonės apgadintos nežymiai, remonto kaštus padengtų draudimas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį kilti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvų pasišalinti iš įvykio vietos, to straipsnio dispozicija nenumato. Tokie motyvai gali būti įvairūs, t. y. tiek atsakomybės vengimas, tiek padidėsiančios privalomojo civilinio atsakomybės draudimo įmokos, tiek skubėjimas ir pan., tačiau, kaip minėta, jų nustatinėjimas reikšmės atsakomybei pagal aptariamą straipsnį kilti neturi. Šiuo atveju, užtenka paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasišalino iš įvykio vietos.
Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad Ž. A. skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje sukėlė eismo įvykį, t. y. vairuodama automobilį „Škoda“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į gale stovintį automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) jį apgadino, o iš įvykio vietos sąmoningai pasitraukė. Teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nutarimo motyvais, kad pareiškėja negalėjo nepajausti kontakto su kita transporto priemone – pastarasis buvo ne tik garsus, tačiau ir neabejotinai stiprus, netgi pastūmęs transporto priemonę iš stovėjimo vietos. Be to, pasak liudytojos R. V., transporto priemonė pasišalino labai greitai, t. y. skubiai padidinusi variklio apsukas nuvažiavo ir pasuko į kitą gatvę, kas, teismo vertinimu, taip pat rodo, kad iš įvykio vietos buvo sąmoningai šalinamasi. Nors bylos tyrimo institucijoje metu pareiškėja iš esmės nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kurią pateikė ir teisme, pareigūnų kūno kamera darytuose įrašuose fiksuota, kad vis tik atvykusiems policijos pareigūnams iš esmės jokių aplinkybių detaliau nepaaiškino, nuolat kartodama, kad nenorėjo mokėti už stovėjimą, todėl nusprendė transporto priemonę perstatyti. Pareigūnui nurodžius, kad formins ir pasišalinimą iš įvykio vietos, iš esmės taip pat jokių aplinkybių nepaaiškino, nors pareigūnai klausė apie vyrą, kuris neva vairavo (aplinkybės, kad ne pati išvažiavo iš kiemo, kliudydama kitą automobilį, nenurodė nei tyrimo metu, nei skunde). Šiuo atveju, liudytojos I. P. parodymai nei paneigia, nei patvirtina įvykio aplinkybes – pastaroji šių aplinkybių nematė, tik patvirtino, kad draugė buvo jos namuose, kai prireikė perstatyti automobilį, o paskui, pavakarieniavus staiga išėjo.
Byloje yra pateikta 2025 m. vasario 4 d. UAB „Krasta auto“ transporto priemonės BMW X3, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) remonto sąmata, iš kurios matyti, kad padaryta žala automobiliui viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, jog Ž. A. pagrįstai nubausta pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjai buvo nustatytas 1,37 promilių neblaivumas. Pati paaiškino, kad, išvažiavusi iš kiemo, taip jį atlaisvindama, grįžo pėsčiomis atgal pas draugę, kur vakarieniavo ir vartojo alkoholinius gėrimus. Tokias aplinkybės patvirtino ir liudytoja I. P.. Taigi nustačius, kad Ž. A. sukėlė eismo įvykį, iš kurio tyčia pasišalino, jos tolimesni veiksmai, t. y. alkoholio vartojimas iki eismo aplinkybių nustatymo, buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Taigi naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Skunde pateiktas alternatyvus prašymas sumažinti specialiosios teisės vairuoti atėmimą, paskiriant jį trumpesnį, nei minimalus.
Skundžiamu nutarimu pareiškėjai už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 1 550 Eur dydžio bauda, už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą – 1 350 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 1 550 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 36 mėnesiams.
Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Kaip minėta, pareiškėjai nustatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pagal teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015 ir kt.).
Prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, grindžiamas tuo, kad pareiškėja gailisi vairavusi neblaivi, pažeidimas nebuvo padarytas pakartotinai, augina tris nepilnametes moksleives dukras, kurios aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje, o gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo ugdymo veiklų.
Nekelia abejonių aplinkybės, kad teisės vairuoti neturėjimas apsunkins nepilnamečių vaikų priežiūrą, kadangi, kaip patvirtinta kartu su skundu pateikti duomenys, yra aktyviai dalyvaujama užklasinėje veikloje, o gyvenamoji vieta yra pakankamai nutolusi. Vis dėl to, tokios aplinkybės nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Pareiškėja, žinodama, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenks jos nepilnamečių vaikų interesams, turėjo būti ypač suinteresuota tokių pažeidimų nedaryti. Minėtų pasekmių dėl padaryto nusižengimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Be kita ko, nors pareiškėja nurodo esanti išsituokusi, byloje nėra duomenų, kad ji yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti nepilnamečių vaikų interesais. Pareiškėjos gyvenamoji vieta vis tik yra Vilniaus mieste, kur yra išvystytas viešasis transportas.
Ž. A. kaltės dėl pažeidimų nepripažino, sutiko su aplinkybėmis tik dėl automobilio vairavimo esant neblaiviai (perstatymo iš vienos vietos į kitą), taigi nelaikytina, kad asmuo nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Skundžiamame nutarime pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad policijos pareigūnams pareiškėjos duoti paaiškinimai neigiamai charakterizuoja jos požiūrį į vairavimą esant neblaiviai – nurodė, kad nevažinėjo mieste, tik perstatė automobilį į kitą vietą, kas vis tik rodo, jog kritiškai tokių veiksmų asmuo nevertina. Nagrinėjamo klausimo kontekste, sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės, įvertintini ir kiti pareiškėją charakterizuojantys duomenys. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis, Kelių eismo taisyklių pažeidimus pareiškėja daro sistemingai, t. y. bausta už transporto priemonės stovėjimą reglamentuojančių teisės reikalavimų pažeidimą, leistino greičio viršijimą, vairavimą transporto priemonės be privalomosios apžiūros (baustumo istoriją sudaro 40 lapų). Nors paskirtos baudos yra sumokėtos, tokios aplinkybės pareiškėją charakterizuoja neigiamai.
Institucija jokių pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė ir už ANK 426 straipsnio 2 dalį paskyrė baudą, atitinkančią vidurkį, už ANK 423 straipsnio 3 dalį – baudą, lygią vidurkiui, bei nustatė minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Nei teisės pažeidimo pobūdis, nei jo padarymo aplinkybės ar pačios pareiškėjos asmenybė, teismo vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad paskirta administracinio poveikio priemonė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį yra neteisinga ar neproporcinga. Teismas nenustatė jokių aplinkybių taikyti pareiškėjai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatant trumpesnį specialiosios teisės atėmimą terminą. Skundžiamas institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda individualizuota tinkamai, tad naikinti ar keisti jį skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjos atstovo skundas yra atmetamas ir skundžiamas Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12991-2025 (ROIK: 25264723799) palikti nepakeistą ir pareiškėjos Ž. A. atstovo advokato Simono Janušaičio skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.