Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam S. N., jo gynėjui advokatui K. R.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais veiksmais S. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo S. N. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išgėrė ir gavosi taip, kad tėvas (duomenys neskelbtini), su juo nebuvo ryšių, buvo įsitempę, mama pranešė, kad tėvas yra pasiekiamas, kad jis yra (duomenys neskelbtini), bet su juo viskas yra gerai, todėl iš džiaugsmo išgėrė per daug su kompanija. Kažkodėl užėjo noras, buvo proga, kad su tėvu viskas gerai, norėjo pamaloninti merginą, net nesuprato, kaip atsisėdo už vairo, o jau sėdėdamas už vairo suprato, net nenorėjo sėsti už vairo, atsigavo, o kai jau važiavo, sustojo (duomenys neskelbtini) ir tenai viskas, ten kvėpavo. Vyras gailisi dėl įvykusio įvyko, niekuomet nebuvo tokioje situacijoje, pats mažai vartoja alkoholio, smerkia visa tai. Vyras yra kaltas, prisipažįsta, todėl prašo skirti laiduotoją – seserį. Nurodė, kad neturi tokios sumos, kad sumokėtų baudą. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini). Apgadino automobilį, kurį vairavo. Galimai į bortą atsitrenkė, aiškiai neatsimena. Dėl apgadinimo žalos dydis siekia 5 000 Eur – 2 000 Eur jau sumokėjo, suskaldė vekselį, pirmą įmoką padarė, vakar gavo atlyginimą ir apmokėjo sąskaitą. Pirmą kartą į Lietuvą atvažiavo (duomenys neskelbtini), kadangi pas jį buvo (duomenys neskelbtini), todėl išoperavo Lietuvoje. Tada išvyko į (duomenys neskelbtini), į reabilitaciją, tada darėsi vizą, kad grįžti ir nespėjus išvykti, prasidėjo (duomenys neskelbtini). Išvežė šeimą, išvažiavo tuometinė žmona su vaiku. Po to su (duomenys neskelbtini), vėliau, dėl (duomenys neskelbtini), pagal įstatymą, išvyko į Lietuvą, dirbo, lankė žmoną ir sūnų (duomenys neskelbtini). Taip atsitiko, kad išskyrė, o vyras kas mėnesį išlaiko sūnų – perveda 120 Eur per mėnesį, dar kažką perka. Dabar kuria kitą šeimą. Dirba ir nepertraukiamai Lietuvoje yra nuo (duomenys neskelbtini), atlyginimas stabilus. Po truputį atideda pinigus nuo algos, nerūko, negeria. Šiuo metu neturi pinigų, kad padengti, kadangi tai yra labai didelė suma. Jei būtų turėjęs, iš karto sumokėtų. Advokatui sumokėjo 1 500 Eur. Atsakydamas į prokurorės klausimus, nurodė, jog Lietuvos įstatymai nebuvo žinomi, tačiau suprantama, kad išgėrus visose šalyse negalima vairuoti. Konkrečiai negali pasakyti kiek išgėrė. Gėrė alų, vyną. Nurodė, kad telefonas visuomet su juo. Neatsimena, kaip tai įvyko ir kodėl nekvietė taksi. Su baudžiamuoju įsakymu sutiko. Vyras iš pradžių išsigando, nesuprato. Nuskambėjo žodis, kad yra galimybė atsidurti kalėjime, išsigando. Patvirtino, kad teikia prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja būtų sesuo, jai (duomenys neskelbtini) metai. Su sese gerai sutaria nuo vaikystės, gyveno Lietuvoje nuo pradžių. Iš pradžių gyveno bendrabutyje, o paskui su mergina išsikraustė, o sesuo liko bendrabutyje. Kiekvienas išeigines eina vieni pas kitus į svečius, darbe matosi. Sesė yra jo autoritetas. Sesei papasakojo apie įvykį, nepamena kada, tuo laiko tarpu, kai įvyko. Priklausomybės neturi, pagalbos nereikia. Kaltinamasis, atsakydamas į gynėjo klausimus, nurodė, kad sesuo ir draugė pasisėdėjime nedalyvavo. Sužadėtine buvo nustebusi, ji patyrė šoką, sakė, kad „tu gi negeri“. Po incidento nevartojo alkoholio. Be darbo užmokesčio, turto, kitų pajamų neturi. Nuomojasi butą, vaikui pinigai, maistas, moka ,, (duomenys neskelbtini)“ baudą. Paskirstė baudą metams – po 264 Eur per mėnesį už ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilį. Pažymėjo, kad jo tėvas yra rimtas žmogus. Vyrą iš (duomenys neskelbtini) išleido dėl (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini), po to juos išformavo. Bandė eiti į komisariatą, bet nepraėjo dėl sveikatos būklės. Su dabartine mergina nori susituokti, sukurti šeimą. Sesuo nebuvo teista ar bausta.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog S. N. 2024 m. spalio 3 d. apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ŠKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo S. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su S. N. pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. S. N. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dalį žalos atlygino – 2 000 Eur. Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą.

Kaip matyti iš S. N. charakterizuojančios medžiagos, kaltinamasis yra dirbantis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamais S. N. anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas ir nebaustas (1 t., b. l. 71-72). Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu S. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nusikalto ne dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, bet labiau spontaniškai, atsitiktinai, tinkamai neįvertinus galimų savo neigiamo elgesio pasekmių. Taigi, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad S. N. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. S. N. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas S. N. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti sesers L. N. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 dalis).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo S. N. laiduotoja sutinka būti jo sesuo L. N.. Prašyme nurodyta, jog sesuo labai gerai pažįsta brolį, žino visą jo gyvenimo istoriją. Kartu užaugo, nemažai praleido laiko, kartu gyveno bendrabutyje, gerai pažįsta dabartinę sužadėtinę. Jiedu su broliu dažnai susitinka. Nurodė, kad moteris yra pakankamo amžiaus, išsilavinimo ir turi gyvenimiškos patirties, gerai pažįsta kitus žmones, kad galėtų tai drąsiai teigti. Moteris įsitikinusi, kad brolis taip pasielgė ne iš blogos valios, o tapo fatališkai nepalankių aplinkybių įkaitu. Moteris tvirtai žino, jog jis daugiau gyvenime niekada nekartos tokių klaidų. Brolis nepaprastai išgyvena. Brolį vertina kaip labai sąžiningą, stiprų vertybinį stuburą turintį ir labai padorų žmogų. Moteris pažymėjo, kad jos asmeninės savybės, tarpusavio pasitikėjimas, tarpusavio ryšys ir brolio pagarba jai, galų gale tėvo autoritetas, užtikrins, kad jis ateityje nepadarys teisės pažeidimų ar nusikaltimų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė baigiamoje kalboje sutiko, kad L. N. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja. Iš pateiktų duomenų matyti, kad L. N. yra dirbanti, neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka (skirtas įspėjimas).

Taigi, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja L. N. yra verta teismo pasitikėjimo, nes yra kaltinamojo sesuo, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšį (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamasis S. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą L. N.. Laidavimas taikytinas be užstato 1 metų terminui.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

S. N. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,39 promilių. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jai realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65-70).

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalimi, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, turto konfiskavimo skyrimo (ar neskyrimo) klausimas priklauso teismo diskrecijai.

Remiantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Be to, teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad yra „<...> skirtumas tarp baudžiamojo proceso metu rasto turto konfiskavimo ir nerasto turto konfiskuotino turto vertės išieškojimo, taigi tokios situacijos, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, praktikoje paprastai vertinamos skirtingai. Tokiais atvejais ypač aktualu įvertinti ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-119-976/2018). <...> nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018).

Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-119-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasitaiko ne vienas sprendimas, kai nusprendžiama ar svarstoma konfiskuoti tik dalį konfiskuotino turto vertės (pvz. – kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019 paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo suma sumažinta iki 5000 Eur; kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019 baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo suma sumažinta iki 5000 Eur; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis ŠKODA KAMIQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso kaltinamajam, šio buvo nuomotas. Nuomoto automobilio, t. y. ŠKODA KAMIQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė siekia 15 980 Eur (su PVM). Teismo vertinimu, taikant transporto priemonės vertės (15 980 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, būtų tinkamai neatsižvelgta į kaltinamojo individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti priteistą išieškoti pinigų sumą. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų apie kaltinamojo turtinę padėtį ir pajamas, nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės didelį ir neproporcingai neigiamą poveikį, jo turtinei padėčiai. Teismas vertina tai, kad kaltinamasis dirba, per mėnesį uždirba vidutiniškai (duomenys neskelbtini). Vertindamas proporcingumo principo įgyvendinimą baudžiamosios poveikio priemonės – turto konfiskavimo kontekste, teismas taip pat atsižvelgia į šias aplinkybes: iki įvykio kaltinamasis nebuvo teistas; nebuvo padaręs administracinių nusižengimų.

Pažymėtina, kad kaltinamasis nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš kaltinamojo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio ŠKODA KAMIQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 15 980 Eur – proporcingai mažintina iki 4 000 Eur. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.

Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė išdėstyti konfiskuotino turto – automobilio ŠKODA KAMIQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą.

BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje numatyta tik bausmės – baudos išdėstymo galimybę, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.

Remiantis išdėstytomis teisės normomis, darytina išvada, kad baudžiamajame įstatyme nėra numatytos galimybės nustatyti termino, per kurį nuteistasis privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl kaltinamojo gynėjos prašymas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išskaidymo dalimis, netenkinamas.

Ikiteisminio tyrimo metu S. N. skirtos kardomosios priemonės – kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomi vokuose prie pirmo tomo bylos viršelio baudžiamosios bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini S. N., (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas AB „Regitra“, o kompaktinis diskas su kūno kamerų vaizdo įrašais, vaizdo įrašais ir nuotrauka, kuris saugomas voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netaikant užstato.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti S. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti S. N. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo dalį konfiskuotino turto vertės – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų), į valstybės biudžetą.

S. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – Leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomus baudžiamosios bylos medžiagoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. N., (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti AB „Regitra“, o kompaktinį diską su kūno kamerų vaizdo įrašais, vaizdo įrašais ir nuotrauka, saugomą voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (4 000 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, mokėjimo paskirtis – „1-454-1157/2025“. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

4. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1. Laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.