Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų (apeliantų) A. S., R. J. (R. J.) ir V. J. (V. J.) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Vytauto Mitkaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., R. J., V. J., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis Vytautas Mitkus kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas taikyti teismo sprendime nurodytas neįvykdymo pasekmes: 1) leisti išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti nurodytus statinius – šiaurinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje esantį raudonų plytų statinį ir pietinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje esantį baltų silikato blokelių statinį atsakovų lėšomis; 2) skirti skolininkams A. S., R. J. ir V. J. 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, išieškotojos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, naudai.

2. Nurodė, vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7465-600/2012, įpareigojantį skolininkus per 6 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančių statinių – šiaurinėje žemės sklypo dalyje esančio raudonų plytų statinio ir pietinėje žemės sklypo dalyje esančio baltų silikato blokelių statinio – projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Skolininkams per nustatytą terminą neįvykdžius minėto įpareigojimo, teismas įpareigojo savo lėšomis per 3 mėnesius nuo anksčiau minėto 6 mėnesių termino pasibaigimo minėtus statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Teismas sprendime taip pat nurodė jo neįvykdymo pasekmes, t.y. leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nugriauti nurodytus statinius skolininkų lėšomis, tuo atveju, jeigu patys neįvykdys teismo įpareigojimo.

3. Antstolis nurodė, jog išieškotojai informavus antstolį apie skolininkų neįvykdytą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-7465-600/2012, buvo surašytas 2020 m. gegužės 5 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.

4. Suinteresuoti asmenys A. S., R. J., V. J. pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog ginčo sklype statybos buvo vykdomos pagal 2004 m. rugpjūčio 16 d. išduotą statybos leidimą, tačiau neturint tyčios, buvo nukrypta nuo patvirtinto projekto. Pažymėjo, jog išieškotojai kreipusis į teismą, tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimu, tiek Vilniaus administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi buvo leista jiems per 6 mėnesius parengti ginčo statinių projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. Nurodė, jog teismo sprendimas yra nevykdomas dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių bei veiksmų. Per nustatytą terminą kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją (toliau – Direkcija), pateikdami reikalingą projektinę dokumentaciją ir prašydami ją suderinti, tačiau atsakymą gavo tik 2013 m. lapkričio 7 d., t. y. po 11 mėnesių. Teismas nustatytą 6 mėnesių terminą reikalingiems veiksmams atlikti pratęsė, o Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pritarti projektiniams pasiūlymams, panaikino ir įpareigojo Direkciją iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą. Pažymėjo, jog iki šiol su Direkcija nepavyko suderinti projektinių pasiūlymų, kadangi, nepaisydama teismo nurodymo nekelti naujų reikalavimų, kiekvieną kartą atsisako suderinti sąlygas bei pritarti projektiniams pasiūlymams keldama naujus reikalavimus.

5. Suinteresuotas asmuo išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau - Inspekcija) atsiliepime prašo antstolio pareiškimą tenkinti: 1) skirti skolininkams iki 300 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo valstybės naudai, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą; 2) leisti nugriauti antstolio nurodytus statinius skolininkų lėšomis; 3) įpareigoti skolininkus nesudaryti išieškotojai ir rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkai. Nurodė, jog teismo sprendimas yra neįvykdytas ir pažeidimai nepašalinami daugiau kaip 4 metus. Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimas nevykdomas ilgą laiko tarpą, yra pagrindas skolininkams skirti ne fiksuotą, o periodinę baudą, t. y. už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, baudą pradedant skaičiuoti nuo terminio įvykdyti teismo sprendimą pasibaigimo iki visiško sprendimo įvykdymo. Inspekcijos nuomone, vienkartinės baudos skyrimu nebus užtikrintas operatyvus, dedant visas maksimalias pastangas teismo sprendimo vykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo antstolio V. Mitkaus pareiškimą tenkino iš dalies, leisdamas išieškotojai Inspekcijai nugriauti statinius – šiaurinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje esantį raudonų plytų statinį ir pietinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje esantį baltų silikato blokelių statinį skolininkų lėšomis. Pareiškėjo prašymo dėl baudos skyrimo bei skolininkų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

7. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjimo ribos apima sprendimo vykdymo kontrolę, nustatant ar sprendimas yra įvykdytas, taip pat vertinant priežastis ir jas lemiančius skolininkų veiksmus. Aplinkybė, kad skolininkai nesutinka su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir išduotu vykdomuoju raštu, nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo nevykdyti teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų bei antstolio patvarkymų.

8. Teismas sprendė, jog nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo sudarančio prielaidas netenkinti antstolio prašymo leisti išieškotojai Inspekcijai vykdyti teismo sprendimą. Nustatė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimas, kurio pagrindu išduotas 2016 m. gruodžio 19 d. vykdomasis raštas, nėra įvykdytas iki šiol ir ginčo dėl to nėra, o skolininkai remiasi išimtinai Inspekcijos priimtais sprendimais. Skolininkai net kelis kartus naudojosi procesine teise teikdami prašymus atidėti sprendimo vykdymą, jų prašymai ne kartą buvo patenkinti. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nepripažindamas, jog Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos atsisakymas derinti projektinius pasiūlymus sudaro pagrindą atidėti sprendimo vykdymą; minėta nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi. Taip pat rėmėsi liudininko architekto I. B. ir Inspekcijos paaiškinimais, pagal kuriuos skolininkų statiniai patenka į sugriežtinto vizualinio tvarkymo zoną, 2010 metais ir 2017 metais keitėsi reikalavimai statiniams tokiose vietovėse, teismų praktikoje nėra leidžiama įteisinti neatitinkančius galiojančių teisės aktų statinių, todėl skolininkams iš esmės nėra galimybės parengti projektą pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus.

9. Teismas netenkino prašymo įpareigoti V. J., A. S., R. J. nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkai. Nurodė, jog šioje proceso stadijoje nėra duomenų, kad skolininkai gali trukdyti sprendimo vykdymui, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas skolininkams vykdymo procese trukdant, gali būti taikoma atsakomybė.

10. Teismas neskyrė pareiškėjo prašymu skolininkams baudos už teismo sprendimo nevykdymą. Pažymėjo, jog tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal teismų praktiką neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, sprendimo nevykdymo atveju taikytina CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatyta poveikio priemonė, todėl už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį (nauja redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. - CPK 771 straipsnio 6 dalis). Atkreipė dėmesį į tai, jog vykdymo procese galimas procesinių teisinių sankcijų taikymas kitais pagrindais, tarp jų ir baudos skyrimas už antstolio reikalavimo nevykdymą ar kliudymą antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus.

11. Netenkintas ir suinteresuotų asmenų A. S., R. J. ir V. J. prašymas priteisti 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, jog pagal teisinį reglamentavimą sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą vertinamos bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Kadangi antstolis turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl skolininkų nevykdomo įsiteisėjusio teismo sprendimo, nėra pagrindo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

12. Apeliantai (suinteresuoti asmenys) A. S., R. J. ir V. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo antstolio V. Mitkaus pareiškimas bei atsisakyta priteisti suinteresuotiems asmenims bylinėjimosi išlaidas ir pareiškėjo antstolio V. Mitkaus pareiškimo netenkinti bei priteisti apeliantams iš antstolio V. Mitkaus jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

12.1. Leidžiant suinteresuotų asmenų lėšomis nugriauti pastatus, iš esmės nukrypta nuo norminių teisės aktų reikalavimų bei nuo nacionalinių teismų formuojamos praktikos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nebuvo aktyvus, o skundžiama nutartis iš esmės priimta vykdant tik formalų teisingumą, neįsigilinus į ginčo klausimą bei realią situaciją. Tokia nutarties dalis grubiai pažeidžia apeliantų teises bei interesus, kadangi leidžiama nugriauti šeimos turtą, kuriame gyvena visa apeliantų šeima.

12.2. Įpareigojimas nugriauti statinį yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Pirmosios instancijos teismas, leisdamas nugriauti statinį, neįvertino, jog statybą leidžiantis dokumentas nebuvo gautas ne dėl suinteresuotų asmenų veiksmų, tai jog apeliantai netrukdo teismo sprendimo įvykdymui, o priešingai, deda maksimalias pastangas tam, jog statyba būtų įteisinta. Apeliantai į Direkciją su projektiniais pasiūlymais kreipėsi net dešimt kartų, į pirmąjį kreipimąsi buvo atsakyta tik po 11 mėnesių, kai tuo tarpu suinteresuotiems asmenims teismo sprendimu buvo nustatytas šešių mėnesių terminas statybai įteisinti, tačiau Direkcija iki šiol atsisako suderinti projektinius pasiūlymus.

12.3. Teismas neįvertino, jog nuo suinteresuotų asmenų nepriklauso teismo sprendimo įvykdymas, kadangi jie negali įtakoti Direkcijos veiksmų. Didžioji dauguma Direkcijos pastabų nėra skirtos suinteresuotiems asmenims, iš jų tik 3 ar 4 pastabos yra taisytinos apeliantų veiksmais, o kitos pastabos teikiamos Vilniaus miesto savivaldybei ir priskiriamos jos kompetencijai. Pažymi, jog keičiantis norminių teisės aktų reikalavimams, keičiasi ir Direkcijos pastabos, kurios yra visuomet pataisomas, tačiau iki Direkcijos atsakymo būna pasikeitę projektiniams pasiūlymams taikomi reikalavimai, dėl ko suinteresuoti asmenys turi kreiptis iš naujo. Be to, Direkcija visai neseniai suderino analogiškus projektinius pasiūlymus, tačiau suinteresuotų asmenų atžvilgiu projektinius pasiūlymus atmetė.

12.4. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog apeliantai vykdė ne naują statybą, o atliko rekonstrukcijos darbus, tam turėjo projektą bei leidimą, o ginčas kilo nukrypstant nuo projekto, o ne dėl savavališkos statybos iš esmės. Pastatų, kurie buvo pastatyti teisėtai, o tik rekonstruoti savavališkai, griovimas yra ne tik neadekvati, tačiau ir neprotinga priemonė. Statyba taip pat niekam nesukėlė žalos, kadangi buvo atlikta apeliantams priklausančiame sklype. Pažymi, jog tokias aplinkybes iš esmės užfiksavo ekspertas R. D. P. 2011 m. liepos 5 d. ekspertizės akte, nurodydamas, jog statinių griauti nereikia, kadangi jie nedarko kraštovaizdžio, nemažino jo vertės ir nedaro žalos parkui.

12.5. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog ginčo sklype gyvena net kelios įvairaus amžiaus šeimos, o pastato nugriovimas būtų neproporcinga baudimo priemonė, dėl kurios suinteresuoti asmenys netektų savo vienintelio gyvenamojo būsto. Be to, apeliantų gaunamos pajamos nedidelės, jų turtinė padėtis yra prasta, todėl pastatų griovimas suinteresuotų asmenų lėšomis turėtų ypatingai skaudžius padarinius.

12.6. Teismas nepagrįstai, iš dalies patenkindamas pareiškėjo prašymą, nepriteisė apeliantams bylinėjimosi išlaidų. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turėjo būti vertinamas pareiškėjo elgesys iš esmės, tai, jog pareiškėjas formaliai pateikė savo prašymą, neįvertino susiklosčiusio ginčo bei faktinių aplinkybių. Tuo atveju, jeigu antstolis būtų tinkamai naudojęsis savo teisėmis, suinteresuotiems asmenims nebūtų reikėję dalyvauti procese ir patirti bylinėjimosi išlaidų.

13. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties dalį dėl teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:

13.1. Apeliantai atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų, kurie paneigtų skundžiamos nutarties pagrįstumą ir tinkamą procesinės teisės normų taikymą. Didžiąją dalį atskirojo skundo sudaro argumentai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo parinkimo nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka, tačiau sprendžiant teismo sprendimo priverstinio vykdymo klausimą.

13.2. Nors vykdomasis raštas išduotas 2016 metais, teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Aplinkybė, jog skolininkai nesutinka su įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir išduotu vykdomuoju dokumentus, nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo nevykdyti teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų bei antstolio patvarkymų. Pirmosios instancijos teismo išvados atitinka įsiteisėjusio teismo sprendimo esmę, CPK 18 bei 771 straipsnių nuostatas.

13.3. Teismas, konstatavęs, jog sprendimas yra neįvykdytas, turėjo taikyti sprendime numatytas jo nevykdymo pasekmes, o skolininkų siekis gauti statybą leidžiantį dokumentą ar jų atliekami veiksmai nesudaro pagrindo netaikyti CPK 771 straipsnio 2 dalyje reglamentuotų procesinių veiksmų bei netaikyti teismo sprendime nurodytų pasekmių. Nagrinėjamu atveju neginčytinai egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo aplinkybė, kurios visiškai pakanka taikyti sprendime numatytas nevykdymo pasekmes.

13.4. Apeliantų argumentai, jog leidimas nugriauti statinius būtų neproporcingas teisių gynimo būdas ir tai yra pati griežčiausia neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, buvo vertinamo sprendžiant ieškinį ginčo teisena ir visiškai nesusiję su sprendžiamu klausimu. Tiek padarinių šalinimo būdai, tiek teismo sprendimo nevykdymo pasekmės (skolininkams leista gauti statybą leidžiantį dokumentą, jo negavus – statinius nugriauti, o to nepadarius leista nugriauti Inspekcijai) jau yra numatytos pačiame įsiteisėjusiame teismo sprendime, todėl nėra ir negali būti bylos, nagrinėjamos CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais, nagrinėjimo dalyku. Be to, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo stadijoje nėra parenkamas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, o teismas, spręsdamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo klausimus, negali keisti paties teismo sprendimo ir jo vykdymo būdų ar teismo nustatytų įsipareigojimų.

13.5. Antstolis, nepažeisdamas savo veiklos principų, atliko CPK 771 straipsnyje numatytus veiksmus, todėl nėra pagrindo spręsti apeliantams bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Be to, atskirajame skunde be bendro pobūdžio išaiškinimų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo klausimais, nenurodo jokių konkrečių nagrinėjamu atveju reikšmingų argumentų.

14. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas skirti skolininkams baudą ir toje dalyje priimti naują nutartį – skirti skolininkams V. J., A. S., R. J. (kiekvienam atskirai) iki 300 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo valstybės naudai. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo argumentus:

14.1. Byloje neginčytinai nustatyta, jog teismo sprendimas nuo jo įsiteisėjimo momento nevykdomas ilgą laiką, todėl yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas teismo sprendimo nevykdymo pasekmes – baudą. Galimybė teismui skirti baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, padarinius, nevykdymą, numatyta visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, skiriant baudas tuo atveju, kai nevykdomas teismo įpareigojimas nugriauti statinį.

14.2. Tiek faktinės aplinkybės, tiek teisinė reglamentacija patvirtina, jog yra neginčijamas pagrindas skolininkams taikyti atsakomybę už įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti atsakomybės taikymo klausimą. Inspekcija pirmosios instancijos teismui išsamiai nurodė aktualią teisinę reglamentaciją, teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies taikymo bei aiškinimo, tačiau teismas be jokio teisinio pagrindo jos nevertino ir vadovavosi neaktualia pasikeitusiam reglamentavimui teismų praktika, taip pat negaliojančia CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluote, kad baudos už teismo sprendimo nevykdymą skolininkui skyrimas siejamas su prievolės pobūdžiu.

14.3. Skundžiama nutartis, kuria tik leista išieškotojui pačiam pašalinti neteisėtos statybos padarinius, skolininkams už teismo sprendimo sistemingą nevykdymą netaikant jokios atsakomybės, neatitinka įstatymo leidėjo valios, kuri aiškiai buvo išreikšta inicijuojant CPK 771 straipsnio pakeitimus. CPK pakeitimo aiškinamajame rašte nurodyta, kad būtent reglamentavimas kai baudos skyrimo galimybė yra nepriklausomai nuo galimos alternatyvios teismo sprendimo vykdymo tvarkos, geriausia atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, tokiu būdu užtikrinamas atsakomybės neišvengiamumas.

14.4. Teismui be jokių teisinių pagrindų skolininkams už sistemingą įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą neskyrus baudos susidaro nepagrįsta galimybė (tęstinio pobūdžio) be jokių pasekmių toliau nevykdyti teismo sprendimo.

14.5. Teismo sprendimas nevykdomas ilgą laiką, todėl skolininkams turėtų būti skiriama ne fiksuotina, o periodinė bauda. Vienkartinės baudos skyrimu nebus užtikrintas operatyvus teismo sprendimo įvykdymas, be to, tęstinio pobūdžio baudos skyrimas atitinka įstatymų leidėjo poziciją sudaryti atgrasantį poveikį nevykdyti (ar vilkinti) teismų sprendimus.

15. Suinteresuoti asmenys A. S., R. J. ir V. J. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo argumentus:

15.1. Prašymas skirti baudą galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu suinteresuoti asmenys sąmoningai ir tyčia nevykdytų teismo sprendimo bei nesiimtų veiksmų, kurių eigoje būtų nevykdomi jiems teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai. Suinteresuoti asmenys atliko visus jų valioje ir nuo jų priklausančius veiksmus, tačiau statybą leidžiantis dokumentas nėra gautas dėl Direkcijos atsisakymo suderinti projektinius pasiūlymus. Todėl suinteresuoti asmenys bus baudžiami ne už jų pačių netinkamus, nerūpestingus veiksmus ir/ar neveikimą, o paskirta bauda nepasieks savo tikslų ir taps tik formalia nubaudimo priemone.

15.2. Suinteresuoti asmenys sumokėjo visas jiems paskirtas administracines baudas, todėl papildomų baudų taikymas pagal antstolio pareiškimą būtų perteklinis ir nepagrįstas. Be to, antstolio prašyme skirti baudą nedetalizuojamas jos vykdymas.

15.3. Vertinant baudos skyrimo klausimą taip pat svarbu atsižvelgti į tai, jog suinteresuoti asmenys vykdė ne naują statybą, o atliko rekonstrukcijos darbus, tai, jog statyba nesukėlė žalos tretiesiems asmenims, o suinteresuoti asmenys savo pareigos neneigia bei deda maksimalias pastangas statybai įteisinti. Be to, ginčo sklype šiuo metu gyvena ypatingai didelė šeima, kuriai antstolio prašoma bauda būtų neproporcinga baudimo priemonė, jos šeima negalėtų padengti dėl gaunamų nedidelių pajamų.

15.4. Atskirajame skunde nepagrįstai remiamasi vienintelius argumentu – ilgu laiko tarpu, per kurį yra nevykdomas teismo sprendimas, tačiau toks argumentas turėtų būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir aplinkybe, jog teismo sprendimas neįvykdytas ne dėl suinteresuotų asmenų kaltės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria taikytos teismo sprendime numatytos jo nevykdymo pasekmės bei netenkintas prašymas dėl baudos vykdymo procese skyrimo.

Dėl teismo sprendime numatytų pasekmių (ne)taikymo

19. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).

20. Iš pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0240/17/00722 (skolininkė A. S.), Nr. 0240/17/00723 (skolininkas R. J.) ir Nr. 0240/17/00724 (skolininkas V. J.) nustatyta, jog antstolis Vytautas Mitkus vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. vykdomuosius raštus, išduotus trijų skolininkų atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2-7465-600/2012, kurioje buvo nuspręsta įpareigoti V. J., A. S., ir R. J. per 6 (šešis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančių statinių – šiaurinėje žemės sklypo dalyje esančio raudonų plytų statinio ir pietinėje žemės sklypo dalyje esančio baltų silikato blokelių statinio – projektinę dokumentaciją ir gauti šių statinių statybą leidžiančius dokumentus. Atsakovams per nustatytą terminą minėto įpareigojimo neįvykdžius, atsakovai V. J., A. S. ir R. J. įpareigoti savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo sprendime nurodyto 6 (šešių) mėnesių termino pasibaigimo minėtus statinius nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimų, leista Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti nurodytus statinius – šiaurinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje esantį raudonų plytų statinį ir pietinėje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje esantį baltų silikato blokelių statinį, - atsakovų A. S., V. J. ir R. J. lėšomis.

21. Byloje ginčo nėra, jog įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimas nėra įvykdytas. Antstolis 2020 m. gegužės 5 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S2-106962 nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendimas neįvykdytas, dėl ko prašė teismo taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes bei paskirti skolininkams iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimo dieną išieškotojai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra teisinis pagrindas taikyti sprendime nurodytas pasekmes.

22. Apeliantai A. S., R. J. ir V. J. ginčija pirmosios instancijos teismo taikytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, įrodinėdami, jog pastatų, kurie tik rekonstruoti, nugriovimas yra neproporcinga bei griežčiausias pasekmes sukelianti priemonė, remiasi aplinkybe, jog pastatai nesukelia parkui žalos, jie pastatyti apeliantams priklausančiame sklype, o ekspertas R. D. P. 2011 m. liepos 5 d. ekspertizės akte nurodė, jog statinių griauti nereikia, kadangi jie nedarko kraštovaizdžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokie apeliantų argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant priimto sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo klausimą, kadangi savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai aktualūs nagrinėjant statinių teisėtumo klausimą ginčo teisenos tvarka. Kaip matyti, tiek statinių teisėtumas įvertintas, tiek ir konstatavus savavališką statybą, jos padarinių šalinimo būdai buvo nustatyti įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-7465-60/212, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi įstatymo galią ir yra privalomas vykdyti (CPK 18 straipsnis). Taigi, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, dar kartą negali būti keliamas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo parinkimo klausimas, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo vykdymo procese, yra apribojamas jau įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. sprendime numatytais padarinių šalinimo būdais ir negali jų netaikyti ar keisti. Pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas vertina aplinkybę, ar buvo įvykdytas įsiteisėjęs teismo sprendimas, o jei neįvykdytas – nuspręsti dėl neįvykdyto teismo sprendimo pasekmių taikymo, kas ir buvo skundžiama nutartimi atlikta.

23. Apeliantai taip pat nepagrįstai remiasi aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jų pastangų siekiant įteisinti savavališką statybą bei Direkcijos atsisakymų suderinti projektinius pasiūlymus. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog iš tiesų, apeliantai ne kartą kreipėsi į Direkciją su projektiniais pasiūlymais, tačiau jie Direkcijoje nebuvo suderinti. Ir nors apeliantai nurodo, kad dalis Direkcijos reikalavimų neturi pagrįsto pagrindo, didžioji dalis reikalavimų skirta ne apeliantams, o Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau remiantis teismų informacine sistema LITEKO nenustatyta, jog apeliantai teikė skundą dėl pastarųjų Direkcijos reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apeliantai naudojosi procesine teise teikdami prašymus atidėti sprendimo vykdymą, jų prašymai buvo patenkinti, išskyrus Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 nutartimi, konstatuojant, jog Direkcijos atsisakymas derinti projektinius pasiūlymus nesudaro pagrindo atidėti sprendimo vykdymo. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės aptarė apeliantų veiksmus siekiant gauti statybų leidimą ir tokiu būdu įteisinti savavališką statybą, tačiau pagrįstai pripažino, jog tai nesudaro pagrindo netaikyti įsiteisėjusiame sprendime numatytų įpareigojimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas priimtas dar 2012 m. birželio 13 d., o vykdomieji raštai Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoti 2016 m. gruodžio 19 d., tačiau iki šiol pripažinta savavališka statyba nėra įteisinta ir nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą vertinti, jog ateityje apeliantai turės galimybę įteisinti statybas. Dar daugiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas remdamasis liudininko architekto I. B. ir Inspekcijos paaiškinimais, skolininkų statiniai patenka į sugriežtinto vizualinio tvarkymo zoną, 2010 metais ir 2017 metais keitėsi reikalavimai statiniams tokiose vietovėse, todėl skolininkams iš esmės nėra galimybės parengti projektą pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus.

24. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines nagrinėjamo ginčo aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo antstolio V. Mitkaus pareiškimas dėl teismo sprendime numatytų pasekmių taikymo, pripažinti neteisėta ir netaikyti įsiteisėjusiame teismo sprendime numatytų sprendimo nevykdymo pasekmių.

Dėl baudos vykdymo procese skyrimo

25. Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas prašymas taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas teismo sprendimo nevykdymo pasekmes – baudą.

26. CPK 771 straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) be kita ko numatyta, kad teismas turi teisę skirti skolininkui baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti savavališkos statybos padarinius, nevykdymą.

27. Aiškinamajame rašte dėl CPK 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771¹ straipsniu įstatymo projekto be kita ko siūlyta nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Pažymėta, jog toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo.

28. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo dėl baudos skyrimo, rėmėsi tuo, jog teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, o sprendimo nevykdymo atveju taikytina CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatyta poveikio priemonė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 771 straipsnyje pakeisto sprendimų neįvykdymo reglamentavimo tikslą, vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą skirti skolininkams baudą už sprendimo nevykdymą.

29. Kaip buvo konstatuota aukščiau, nors suinteresuoti asmenys ir siekė įteisinti savavališką statybą, gaudami statybą leidžiančius dokumentus, tačiau Direkcija nesutiko su projektiniais pasiūlymais. Skolininkai nepaneigė aplinkybės, jog teismo sprendime nustatyto įpareigojimo nevykdė, priešingai, įrodinėjo, jog aktyviais veiksmais siekė įteisinti statybą. Byloje nepateikti duomenys apie tai, jog teismo sprendimo negalėjo įvykdyti dėl nepagrįstų trečiųjų asmenų veiksmų, jog paskutinieji Direkcijos priimti sprendimai buvo ginčijami (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nenustatyta, jog antstolio priimtas 2020 m. gegužės 5 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas būtų neteisėtas. Pažymėtina, jog baudos (ne)skyrimas apkritai pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį nesiejamas su veiksmų (ne)teisėtumu ar sąmoningu teismo sprendimo nevykdymu, į tokias skolininkų nurodytas aplinkybes atsižvelgiama bei jos vertinamos skiriant baudos dydį.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog egzistuoja teisinis pagrindas taikyti skolininkams CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytą baudą.

31. Pažymėtina, kad nutarties priėmimo momentu galiojanti CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcija numato teismui teisę skirti tęstinio pobūdžio baudą, kuri gali būti iki 300 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Pagal kasacinio teismo praktiką, CPK 771 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, jog parinkdamas baudos dydį teismas nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 63 punktą). Toks kasacinio teismo išaiškinimas leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybės, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą.

32. Suinteresuotas asmuo Inspekcija, teikdama atskirąjį skundą, nurodo, jog būtent tęstinės baudos paskyrimas užtikrins operatyvų ilgą laiką nevykdomo teismo sprendimo įvykdymą ir atitinka įstatymo leidėjo poziciją. Apeliacinės instancijos teismas tokiems argumentams nepritaria ir mano, jog šiuo atveju yra pagrindas įstatyme įtvirtintą tęstinio pobūdžio baudą pakeisti fiksuoto dydžio bauda. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į suinteresuotų asmenų elgesį, jų pastangas siekiant įteisinti savavališkas statybas, į tai, jog statyboms įteisinti reikalingas leidimas nebuvo gautas ne dėl suinteresuotų asmenų pasyvių veiksmų, o, kaip buvo nustatyta teismo posėdžio metu, dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Nėra pagrindo pritarti Inspekcijos argumentui, jog tęstinio pobūdžio bauda pagrįsta ilgą laiką nevykdomu teismo sprendimu. Pažymėtina, jog baudos paskyrimą nulemia ne tik teismo sprendimo nevykdymo atitinkamą laiko tarpą aplinkybė, tačiau baudos dydžiui turi reikšmės ir kitos aplinkybės, tokios kaip skolininkų elgesys, jų veiksmai teismo sprendimo nevykdymo laikotarpiu, veiksmų intensyvumas ir pan. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktinę situaciją, Inspekcijos bei skolininkų argumentus, mano, jog būtent vienkartinės baudos paskyrimas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kiekvienam iš skolininkų skirtina po 200 Eur baudos nuo pareigos vykdyti teismo sprendimą atsiradimo dienos iki šios nutarties priėmimo dienos.

33. Kaip teisingai nurodė Inspekcija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019, yra išaiškinęs, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais. Inspekcija kaip viešojo administravimo subjektas vykdo įstatyme jai nustatytas viešojo administravimo funkcijas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Teismui sprendimu nustačius terminą šiems padariniams pašalinti, neveikimas, nevykdant teismo sprendimo, pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta, o ne Inspekcijos, kaip viešojo juridinio asmens, interesus. Dėl to bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą, skiriama kaip satisfakcija subjektui, kurio interesai dėl laiku neįvykdytos prievolės yra pažeidžiami, priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Inspekcijai.

34. Kiti Inspekcijos atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo klausimą, teisingai įvertino faktines ir teisines aplinkybes, pagrįstai, remdamasis teisiniu reglamentavimu, konstatavo, jog yra pagrindas taikyti teismo sprendime numatytas pasekmes, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau spręsdamas baudos paskyrimo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas neteisingai taikė teisės normas, neatsižvelgė į teismų praktiką, todėl nepagrįstai nepaskyrė suinteresuotiems asmenims baudos už teismo sprendimo nevykdymą. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl baudos skyrimo keistina, paskiriant kiekvienam suinteresuotam asmeniui (skolininkams) po 200 Eur baudos nuo pareigos įvykdyti teismo sprendimą atsiradimo dienos iki šios teismo nutarties priėmimo dienos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Apeliantai A. S., R. J., V. J. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priteisti jiems patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, jog pareiškėjo skundą patenkinus iš dalies, jiems turėjo būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, kadangi pareiškėjo antstolio V. Mitkaus pareiškimas, išnagrinėjus atskiruosius skundus, patenkintas pilna apimtimi. Todėl nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo bei plačiau pasisakyti dėl atskirajame skunde nurodomų argumentų (ne)pagrįstumo (CPK 93, 98 straipsniai).

37. Apeliantė A. S. prašo priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pateikė teismui advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Kadangi apeliantų A. S., R. J., V. J. atskirasis skundas netenkintas, netenkintinas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuotų asmenų A. S., R. J. ir V. J. atskirojo skundo netenkinti; suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties dalį dėl baudos skyrimo skolininkams ir šioje dalyje pareiškėjo antstolio Vytauto Mitkaus prašymą dėl baudos skyrimo skolininkams tenkinti.

Skirti skolininkams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtai Eur) baudą už teismo sprendimo nevykdymą, skaičiuotiną nuo pareigos įvykdyti teismo sprendimą atsiradimo dienos iki šios teismo nutarties priėmimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6804.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.