Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Milda Valiulytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06109-2015-5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-17 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. skundą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, suinteresuoti asmenys antstolė L. N., Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė 2015-05-15 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-17 nutartį ir vykdomąją bylą Nr. 0065/09/04426 nutraukti. Nesutinka su teismo motyvais ir teigia, jog teismas klaidingai nurodo, kad antstolis neturi teisinio pagrindo remtis LVAT suformuota teismine praktika. Pažymi, kad Lietuvoje teismo precedento kaip teisės šaltinio statusas buvo aprobuotas oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas; Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas ir kt.), todėl antstolis ne tik turi teisę, bet ir privalo vadovautis įstatymo galią turinčiais teismų sprendimais analogiškose bylose. Sutinka su skundžiamos nutarties argumentais dėl aplinkybių, kurias būtina nustatyti sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, t. y. ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų terminas, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.); ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, per kurį asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą. Tačiau pažymi, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo, jei: per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo. Taigi, akivaizdu, jog nuobaudos administracinėje byloje vykdymo terminas negali būti siejamas su minimaliomis (formaliomis) antstolio pastangomis išieškoti paskirtą baudą. Nors ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją turi būti vadovaujamasi BK numatytomis taisyklėmis. Analogijos pagrindu turi būti taikomos ir nuostatos, susijusios su „vengimo vykdyti nuosprendį“ išaiškinimu. Plečiamas analogijos pagrindu taikomų nuostatų arba specialiųjų teisės normų aiškinimas yra negalimas (CPK 3 str., CK 1.8 str.). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, priešinga situacija prieštarautų konstituciniam teisinės valstybės principui (LVAT 2009-03-23 nutartis administracinėje byloje Nr. N-502-4706/2009). Motyvuoja BK 96 str. 1, 3 d. nuostatomis bei teigia, jog, pagal BK, senaties termino eigos stabdymas taip pat nėra siejamas su antstolio vykdymo veiksmų atlikimu, o tik su asmens vengimu atlikti bausmę. BK 96 str. 3 d. prasme, vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai veiksmai, kuriais asmuo tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Priešingai, vengimu nelaikomi nuteistojo veiksmai, kuriuose tokios tyčios nėra. Be to, fakto, ar asmuo vengia atlikti bausmę, konstatavimas nėra siejamas su valstybinių institucijų formaliai atliktais veiksmais ar jų neatlikimu. Iš esmės yra vertinamas nuteistojo elgesys, o ne institucijų veiksmai. Šiuo atveju nutarimas dėl baudos paskyrimo priimtas 2007-03-16, vykdomasis raštas išduotas 2007-04-06 t. y. daugiau nei prieš aštuonerius metus. Per visą šį laikotarpį skolininkas (pareiškėjas) neatliko jokių veiksmų, kurie sutrukdytų antstolei išieškoti baudą. Nutartyje nurodomos aplinkybės apie skolininko turtinę padėtį – lėšų sąskaitose neturėjimą, apie baudos nemokėjimą gera valia, nesidomėjimą baudos išieškojimu jokias būdais negali būti laikomos bandymu išvengti paskirtos baudos sumokėjimo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sąlygos baudos išieškojimo vykdymą iš skolininko vykdomojoje byloje Nr. 0065/09/04426 nutraukti suėjus išieškojimo vykdymo senaties terminui, be to, praėjus daugiau kaip aštuoneriems metams nuo nutarimo skolininkui skirti baudą priėmimo. Ne dėl skolininko kaltės neįvykdyta administracinė nuobauda negali atlikti savo paskirties ir neatlieka administracinių teisės pažeidimų nuobaudai keliamų tikslų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-67/2013). Skundžiama nutartis naikintina, o baudos išieškojimo vykdymas vykdomojoje byloje nutrauktinas, kadangi per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo ir perdavimo jį vykdyti bauda neišieškota ne dėl skolininko kaltės.

Antstolė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuo 2015-07-01 įsigaliojo ATPK 308 str. 1 d. pakeitimas, inter alia nustatantis, jog „Nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.“ Šiuo atveju taip pat netaikomas, nes įstatymų leidėjo nustatyta, kad iki 2013-11-19 įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015- 07- 01, Žin., 2013, Nr. 124-6280) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.“. Iki 2013 11 19 įstatymo Nr. XII-601 galiojusio ATPK 308 str. 1 d. (ar kiti šio akto straipsniai) nenumatė administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus arešto kaip administracinės nuobaudos. Atsižvelgiant į tai, pasikeitęs teisinis reguliavimas vertintinas kaip neturintis teisinės reikšmės šiam ginčui ir (ar) nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo argumentų, išvadų ir motyvų bei antstolės veiksmų vertinti nepagrįstais ir neteisėtais.

Remiantis vykdomojoje byloje Nr. 0065/09/04426 esančiais duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad antstolės G. P. kontoroje 2007-04-20 buvo priimtas vykdyti 2007-04-06 vykdomasis raštas Nr. A6-39-158 dėl 5 792,40 Eur baudos išieškojimo iš skolininko E. P. išieškotojai Klaipėdos apskrities VMI, taigi nepraėjus trims mėnesiams nuo vykdomojo rašto priėmimo dienos (ATPK 308 str. 1 d.). Atlikdama išieškojimo veiksmus, antstolė registruotu paštu 2007-04-24 išsiuntė raginimą skolininkui (pareiškėjui) jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ragindama susimokėti baudą ir vykdymo išlaidas. Raginimas grįžo, pašto darbuotojai įrašius raginimo neįteikimo priežastį, jog skolininkas išvykęs, o jo šeimos nariai atsisakė paimti laišką (vykdomosios bylos l. 28, 29). Antstolei G. P. netekus įgaliojimų, 2009-03-09 vykdomąsias bylas perėmė vykdymui antstolė L. N.. 2009–2012 m. laikotarpiu antstolė periodiškai tikrino skolininko duomenys, tačiau nenustatyta, jog pareiškėjas turi turto, piniginių lėšų, jog padengė ginčo skolą (vykdomosios bylos l. 16–21). 2014-10-24 antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas, 2015-04-23 patikrino VĮ „Regitra“ informaciją apie skolininką, užklausė „Sodrą“ apie skolininko darbovietes ir gavo duomenis, jog skolininkas nuo 2014-11-05 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė registruota tuo pačiu adresu, kuriuo skolininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tačiau turto jis neturi (vykdomosios bylos l. 8, 9, 10, 11). 2015-05-08 antstolei skolininkas pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, argumentuodamas tuo, jog pasibaigė įstatymo nustatytas išieškojimo senaties terminas.

ATPK 308 str. 1 d. reglamentuota, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Šiuo atveju ši įstatymo norma nepažeista. Aplinkybė, jog atlikdama išieškojimo veiksmus, antstolė 2007-04-24 išsiuntė skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu raginimą susimokėti baudą ir vykdymo išlaidas, tačiau jo šeimos nariai skolininkui antstolės siųstą korespondenciją atsisakė priimti, per se nepaneigė ir nepaneigia pareiškėjo pareigos įvykdyti 2007-03-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-03-16 nutarimą, kuriuo jam už ATPK 163² str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymą skirta 20 000 Lt bauda (vykdomosios bylos l. 7) (CPK 185 str.). Apeliantas nubaustas už pakartotinai padarytą akcizais apmokestinamų prekių (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją) gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, dalyvavo nagrinėjant bylą teisme, kaltu prisipažino, todėl jam buvo taikyta minimali nuobauda, nutarimo neskundė. Taigi apie pažeistą teisę, apie prievolę įvykdyti įsiteisėjusį nutarimą, apeliantas žinojo (CK 1.5 str., CPK 185 str., ATPK 288 str. 1 d., 303 str.), taip pat žinojo arba turėjo žinoti apie savo prievolę sumokėti 20 000 Lt baudą valstybei. Konstatuotina, jog minėtas raginimas tinkamai įteiktas skolininkui (CPK 124 str. 2 d.), be to, apeliantas ir neginčija, jog apie teismo skirtą jam baudą žinojo, taigi turėjo ir galėjo suprasti, jog nemokėdamas baudos, sukuria / sukurs galimai neigiamas sau pasekmes (visuotinai žinoma, jog skolų (baudų) išieškojimą vykdo antstoliai, už jų suteiktas paslaugas mokamas atlyginimas antstoliui ir kt.).

Duomenų, jog baudą (ar jos dalį) bei vykdymo išlaidas (ar jų dalį) apeliantas buvo (yra) sumokėjęs, byloje nėra. Taip pat, atsižvelgiant į išdėstytus antstolės (-ių) veiksmus vykdomojoje byloje, nėra pagrindo teigti, jog antstolė (-ės), kaip valstybės įgaliotas asmuo (pareigūnė) ginčo atveju veikė aplaidžiai ar dėl kitų priežasčių nieko neatliko dėl ginčo nuobaudos įvykdymo ar išieškojimo veiksmų nevykdė / nevykdo.

Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti nuobaudą, nes jis žinodamas apie jam teismo skirtą baudą, jos nesumokėjo, nesidomėjo baudos išieškojimu bei iš esmės nebendradarbiavo su antstole.

Apelianto argumentai, jog: šiuo atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-22 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje pateiktas išaiškinimas, jog vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo, jei: per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo; nuobaudos administracinėje byloje vykdymo terminas negali būti siejamas su minimaliomis (formaliomis) antstolio pastangomis išieškoti paskirtą baudą ir iš esmės yra vertinamas skolininko (nuteistojo) elgesys, o ne antstolių (institucijų, pareigūnų) veiksmai, atmestini kaip faktiškai nepagrįsti. Akivaizdu, jog pareiškėjo (skolininko) neveikimas nuo administracinės nuobaudos (baudos) jam skyrimo dienos iki dabar buvo ir yra nulemtas jo paties valios, o ne kitų asmenų ir (ar) institucijų (pareigūnų) veiksmų (veikimo ar neveikimo) ir pan. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog iš esmės jis nevengė nuobaudos įvykdymo ir kt., atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys jo, kaip skolininko, pareigai bendradarbiauti su vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, domėtis vykdymo procesu bei siekti kuo operatyvesnio, greitesnio bei visiško atsiskaitymo su kreditoriumi (išieškotoju) ir kt. Kitas apelianto argumentas, jog jis per 8 metus neatliko jokių veiksmų, kurie sutrukdė antstoliui išieškoti baudą, per se nepaneigia jo pareigos skirtą jam baudą sumokėti.

Apelianto veiksmus (neveikimą) ginčo atveju vertinti BK 96 str. 1, 3 dalyse reglamentuotų normų kontekste, atsižvelgiant į tai, jog būtent dėl paties apelianto, o ne dėl antstolės (-ių) veiksmų administracinė nuobauda vis dar yra neįvykdyta, nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Teismas konstatuoja, jog vykdomoji byla nebuvo nutraukta ir yra tinkamai vykdoma nuo pat 2007 m. iki šiol. Apeliantas neginčija, jog apie skirtą jam baudą žinojo, jog jis buvo apie ją informuotas, todėl turėjo ir galėjo sumokėti baudą. Elgdamasis priešingai, apeliantas nepagrįstai užtęsė baudos išieškojimo procedūrą, todėl jo siekis pasinaudoti minėtos senaties institutu vertintinas kaip tęstinis vengimas vykdyti nutarimą arba siekis išvengti didelės baudos sumokėjimo valstybei.

Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atskirasis skundas netenkintinas, todėl apeliantas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.