Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, BPK 441 str. tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjo K. S. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo K. S. skundas dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-09-21 nutarimo tenkintas iš dalies ir panaikintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus 2012-09-21 nutarimo dalis, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jį kažkas viešai šmeižtų ar kitaip žemintų jo garbę ir orumą ir įpareigota pareiškėjo skundą dalyje dėl BK 154 ir 155 straipsnyje numatytų veikų požymių išnagrinėti iš naujo, o kitoje dalyje K. S. skundas dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-09-21 nutarimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-08-30 pareiškėjas K. S. pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pareiškimą dėl nusikalstamų veikų atskleidimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo prašė pradėti ikiteismini tyrimą pagal BK 154, 155, 228, 249 ir 300 str., šio skundo patikslinimams ir/ar papildymams pakviesti pareiškėją, pranešant jam apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą pareiškėjo nurodytu adresu, pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, kadangi jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri preliminariais paskaičiavimais sudaro 90 000,00 Lt. ir nurodė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininkas S. J. pagal pareiškėjo turimus rašytinius įrodymus yra padaręs nusikalstamą veiką, kuria jam padaryta žala. S. J. yra sudaręs sutartį su privačia įstatymų nustatyta tvarka neįregistravusia įstatų VĮ „Registrų centras“ įmone. Šios sutarties pagrindu UAB „M.“ atsakovai organizavo nusikalstamą veiką – įsibrovimą į pareiškėjo butą, jam nesant ir dalyvaujant tame policijos pareigūnams. Nurodo, jog S. J. organizuojant UAB „M.“ veiklą pareiškėjas yra apšmeižtas, sudarytas vaizdas tarsi jis būtų iš siaubo filmo, koks nors baisus, nusikaltimus darantis asmuo. Nors situacija yra kitokia, jis bendrauja su namo gyventojais, yra išrinktas namo įgaliotiniu. Rašytiniais įrodymais patvirtintas nusikalstamas pareigūnų ir valstybės tarnautojų veikas pareiškėjas gali pagrįsti ir kitais įrodymais, kurių konfidencialumo tikslu skunde nenurodė, o plačiau viską išdėstys nagrinėjant pareiškimą apklausų, paaiškinimų ir papildymų pateikimo metu. Mano, kad pateiktų įrodymų pareiškėjui ir jo nurodytiems asmenims apklausti bei pradėti ikiteisminį tyrimą pakanka. Kadangi S. J. jam visos nurodytos sutarties, sudarytos su UAB „M.“ kopijos neduoda, o šio UAB direktorė D. M. S. taip pat neduoda ir vadovaujamos įmonės įstatų, todėl šiuos dokumentus iš nurodytų asmenų būtina išreikalauti, nes UAB „M.“ pažeidinėja Lietuvos Respublikos pašto įstatymą ir Pašto taisykles, nes adresatui nesant namuose butui įrengtoje pašto dėžutėje nepalieka pranešimo apie gautą registruotą pašto siuntą. Būtina taip pat išreikalauti iš UAB „M.“ 2012-05-30 rašte nurodytus pranešimus ir pareikalauti, kad paaiškintų, kokiu būdu ir kokiu pagrindu reikalauja kažkokių „atsiliepimų“, o atsakymo jam nepateikia.

Mano, kad išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai jas patvirtinantys įrodymai sudaro pagrindą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų ištyrimo ir šias veikas padariusių asmenų identifikavimo ir pareiškėjo, kaip piliečio ir bylų proceso dalyvio teisių pažeidimo nustatymo. Teigia, kad nurodytos nusikalstamos veikos daromos bendrininkaujant ir veikiant nusikalstamam susivienijimui, kadangi kartu, siekdami bendro tikslo, kad pareiškėjas nesikreiptų į teismą dėl pareiškėjo teisių nuolatinio pažeidinėjimo, jį visokiais būdais ir veiksmais baugina, sudaro nepakantumo įvaizdį aplinkinių, jį pažįstančių žmonių akivaizdoje, dėl to jį šmeižia ir užkerta kelią pasiekti socialinį teisingumą konkrečiose bylose Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Mano, kad išdėstytais atvejais yra numatyta atsakomybė pagal BK 154, 155, 228, 249 straipsnius, bei 300 straipsnį, kadangi konkretūs pareigūnai, konkrečiais atvejais klastojo ir realizavo bei panaudojo žinomai suklastotus dokumentus (sutartį, įstatus ir kt.), pareiškėją apšmeižė, įžeidė, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi (S. J., D. M. S., L. M., J. L. ir kt.) ir veikė kartu susitarę specialiai sąmoningai siekdami susidoroti su pareiškėju kaip su sąžiningu piliečiu, siekiančiu teisingumo teisme, kuriame vadovauja S. J..

2012-09-21 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2 skyriaus prokuroras nutarimu atmetė skundą ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjo K. S. skundas dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-09-21 nutarimo tenkintas iš dalies ir panaikinta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-09-21 nutarimo dalis, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jį kažkas viešai šmeižtų ar kitaip žemintų jo garbę ir orumą ir įpareigota pareiškėjo skundą dalyje dėl BK 154 ir 155 straipsnyje numatytų veikų požymių išnagrinėti iš naujo, o kitoje dalyje K. S. skundas dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-09-21 nutarimo atmestas.

Teisėjos, priėmusios nutartį, nuomonė šališkai surašyta, pagrįsta nuomonėmis ir išvadomis, neišnagrinėjus visus jo pateiktus įrodymus. Nutartyje visiškai dėl jo pateiktų įrodymų nėra pasisakyta, todėl nutartis turi būti panaikinta.

2. Nuostatai – tai psichologinis žmogaus nusiteikimas (Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, 2000 m., p. 445). Iš nutarties galima suprasti, kad skundo patikslinimas atliekamas pagal nuomonę, o ne vadovaujantis faktų tyrimo ir analizės rezultatais, nes tyrimų ir rezultatų nėra. Tai parodo teisėjos šališkumą prokuroro atžvilgiu ir nutartis naikintina kaip priimta neteisėtos sudėties teismo. Šališkumą parodo, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

3. Nutartyje teisėja nurodžiusi, kad pareiškėjas neturėjo teisės pareikšti prokurorui nušalinimo, skunde atkartojama BPK 58 str. 1 d. 4 p., teigiama, kad dėl teisėjos šališkumo nutartis turi būti panaikinta.

4. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad Generaliniam prokurorui skirtą skundą dėl teisėjo (teismo pirmininko), turi teisę nagrinėti bet koks prokuroras, kadangi nenurodyta teisės norma, o teismų įstatymo 47 str. 3 d. nustatyta tik generalinio prokuroro teisė spręsti dėl teisėjo baudžiamosios atsakomybės, todėl dėl tokio aiškinimo nutartis turi būti panaikinta

5. Prokuroro visas nutarimas neteisėtas, kadangi jame nėra priimta galutinio sprendimo, o teisėja nemokanti lietuvių kalbos arba nežinanti bendrinės lietuvių kalbos normų ir taisyklių, todėl jos nutartis visiškai nepagrįsta ir turi būti panaikinta dėl nesąmoningų žodžių ir sakinių reikšmės, o, be to, ji viršijo savo įgaliojimus ir kompetenciją, kadangi yra tik teisininkė ir neturi lietuvių kalbos aukštojo mokslo diplomo ir negali spręsti jog skundas nepagrįstas, dėl to skirtina lietuvių kalbos ir logikos sudėtinė ekspertizė, kaip ir dėl rezoliucinės dalies, ką galį atlikti Vilniaus universiteto mokslininkai. Nutartis turi būti panaikinta dėl bendrinės lietuvių kalbos normų ir taisyklių pažeidimo.

6. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo skunde ir pridėtuose dokumentuose nėra jokių BK 300 str. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, nes, pvz. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis yra suklastota, kadangi ji sudaryta 2009-12-28 su UAB „M.“, kurio įstatai registruoti 2011-09-14, t.y. UAB „M.“ veikla dar nebuvo reglamentuota, be to, sutartyje nurodytas UAB „M.“ kodas (duomenys neskelbtini), o įstatuose nurodytas kodas – (duomenys neskelbtini), dėl ko ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas, o nutartis panaikinta.

7. Nutarties rezoliucinė dalis priimta remiantis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 4 d., o ši teisės norma nesuteikia tokios teisės, kadangi reglamentuoja tik skundimo tvarką, todėl nutartis priimta nesant įstatyminio pagrindo, joje nėra galutinio nutarimo, nes nenurodoma kas kada ir kaip pareiškėjo skundą tenkins, dėl ko nutartis turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Dėl 2012-09-21 prokuroro nutarimo ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos 2012-11-16 nutarties rezoliucinių dalių kompleksinės lietuvių kalbos ir logikos ekspertizės tikslu nustatyti faktinę žodžių ir sakinių bei nutarimų reikšmę skyrimo

Lietuvos Respublikos BPK 208 str. nustatyta, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Šiuo atveju, ekspertizę prašoma skirti ne nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, o prašoma atlikti 2012-09-21 prokuroro nutarimo ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos 2012-11-16 nutarties rezoliucinių dalių kompleksinės lietuvių kalbos ir logikos ekspertizę tikslu nustatyti faktinę žodžių ir sakinių bei nutarimų reikšmę, t.y. norima atlikti procesinių dokumentų, kuriais priimti sprendimai skundžiami, ekspertizę, todėl nėra pagrindo skirti prašomai ekspertizei. Be to, teismo manymu, skundžiamų 2012-09-21 prokuroro nutarimo ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos 2012-11-16 nutarties rezoliucinių dalių prasmę galima suprasti.

Dėl panaikinimo Vilnius miesto 3 apylinkės teismo teisėjos 2012-11-16 nutarties byloje ITS-1827-827/2012 ir perdavimo bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir kitų skundo argumentų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230/2009), kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys Nr. 2K-416/2007; 2K-246/2008; 2K-50/2009, 2K-198/2009, 2K-243/2009). Pažymėtina, kad ir EŽTT praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai, bet nagrinėjami atitinkamų kitų Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų teisių (pvz., bylos nagrinėjimo teisingumo) aspektu (žr., pvz., Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).

Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o tai, kad įrodymai įvertinami ne taip, kaip norėtų nuteistasis, nėra teismo šališkumą rodanti aplinkybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236/2010)

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta teismo nešališkumo samprata (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-202/2005, 2K-243/2009). Teismo nešališkumo principas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Subjektyvusis nešališkumas reiškia, kad nė vienas bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti asmeniškai suinteresuotas, negali turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Teismo nešališkumas objektyviąja prasme reiškia tai, kad teismas privalo suteikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę; teismo procesas turi vykti taip, kad jo metu nė vienai proceso šaliai nebūtų reiškiamas priešiškumas ar palankumas ir kad proceso dalyviams nekiltų abejonių dėl bylos nagrinėjimo objektyvumo. Vien tai, kad bylą išnagrinėjęs teismas padarė teisės taikymo klaidų, nereiškia šio teismo šališkumo; apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kompetentingas tokias klaidas (dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo ar BPK normų taikymo) ištaisyti ir priimti teisingą sprendimą (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 326 straipsnis). (2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2009).

Lietuvos Respublikos BPK 58 str. numatyti nušalinimo pagrindai, tačiau aplinkybių dėl BPK 58 str. 1 d. 1-3 p., 2 d. numatytų pagrindų buvimo skunde nenurodoma. Kitos skunde nurodomos aplinkybės, (nurodomas neįvertinimas pareiškėjo papildomai pateiktų dokumentinių įrodymų, teigimas, kad teismo nuomonė šališkai surašyta, pagrįsta nuomonėmis ir išvadomis, neišnagrinėjus visus jo pateiktus įrodymus, vadovavimasis nuostatais, kad nutartyje teisėja nurodė, kad pareiškėjas neturėjo teisės pareikšti prokurorui nušalinimo ir kt.), įvertinus skundžiamą nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nelaikytinos rodančiomis teismo šališkumą (subjektyvųjį ar objektyvųjį).

Kaip matyti iš prie 2012-08-30 K. S. skundo dėl nusikalstamų veikų atskleidimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo 1 ir 2 priedų, UAB „M.“ įstatai perregistruoti 2001 m. rugsėjo 14 d., o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pašto kurjerių paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2009/04 pirkimo Nr. 5972 sudaryta 2009-05-28 d., t.y. vėliau., nei perregistruoti UAB „M.“ įstatai. Kaip matyti iš 1, 3, 4 priedų, UAB „M.“ įmonės kodas yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad net dėl techninės klaidos nurodžius ne tą įmonės kodą, dokumentas nebūtų laikomas suklastotu, nes toks apsirikimas, šiuo atveju, neturėtų įtakos dokumentų kuriamoms teisėms ir pareigoms, o šalys būtų identifikuojamos pagal kitus jų rekvizitus, dokumentą pasirašiusius asmenis.

Iš pareiškėjo K. S. 2012-09-07 pareiškimo dėl papildomų įrodymų pateikimo, minėto pareiškimo priedų, nematyti, kad galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos. Iš pirmo priedo (b.l. 17) matyti, kad nerandamas pareiškėjo ieškinys ir minėtu raštu siūloma pateikti teismui pakartotinį ieškinį, iš ko matyti, kad pareiškėjui didelė žala (reikalinga atsakomybei pagal BK 228, 229 kilti), nekilo, kadangi jis galėjo teismui pateikti pakartotinį ieškinį. Skunde įvardintas teiginys (2 priedas), kad teismas nekontroliuoja jam paslaugas teikiančios įmonės ir taip neva pažeidžia pareiškėjo teisę gauti procesinius dokumentus, nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti, kadangi tai nepaneigia aplinkybės, kad teismas kontroliuoja (gali kontroliuoti) jam teikiamas pašto paslaugas (jų kokybę). Pažymėtina, kad minėtame rašte „į pranešimą neatsiliepė“, „rasti nepavyko“ ir kitokie teiginiai, nurodyti kaip kurjerių paaiškinimų dalis, be to, pareiškėjo skundas dalyje dėl BK 154 ir 155 straipsnyje numatytų veikų požymių išnagrinėjimo iš dalies tenkintas, todėl su galimomis minėtomis veikomis susietos aplinkybės šia nutartimi nenagrinėtinos. Skunde nurodoma, kad teismų įstatymo 47 str. 3 d. nustatyta tik generalinio prokuroro teisė spręsti dėl teisėjo baudžiamosios atsakomybės, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas ne dėl teisėjo baudžiamosios atsakomybės, o dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad skundo argumentas dėl skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies, atsižvelgus į išdėstytą, taip pat nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.

Prokuroras neskundė priimtos nutarties, todėl nutarties pagrįstumas ir teisėtumas nagrinėjamas tik paduoto K. S. skundo ribose. Padavęs skundą asmuo, negavęs pranešimo dėl skundo nagrinėjimo datos, laiko ir vietos, turi visas galimybes apie tai sužinoti, jeigu jam tas klausimas rūpi.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti K. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.