Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintųjų J. O. ir T. M. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 1 d. nutarties, kuria Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintas, Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendis panaikintas perduodant bylą iš naujo nagrinėti Visagino miesto apylinkės teismui.

Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu J. O. ir T. M. išteisinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. O. ir T. M. buvo kaltinami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad suklastojo, panaudojo ir realizavo netikrus dokumentus: J. O., būdamas J. O. individualios įmonės parduotuvės „A“ (duomenys neskelbtini) savininkas, o T. M. – įmonės juristu, Visagine, laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. iki gruodžio 10 d., parengė netikrus darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei darbo laiko apskaitos žiniaraščių dublikatus ir juos panaudojo įmonės apskaitoje; surašė netikras 2005 m. spalio 5 d. ir 2005 m. gruodžio 1 d. pažymas apie M. K. ir V. B. darbo užmokestį bei įmonės įsiskolinimą jiems ir juos realizavo: 2005 m. spalio 18 d. ir 2005 m. gruodžio 10 d. kartu su M. K. ir V. B. prašymais išsiuntė jas Visagino miesto apylinkės teismui, kuris šių pažymų pagrindu priėmė teismo įsakymus dėl įsiskolinimų išieškojimo; parengė ir užpildė netikras formas 3-SD bei 4-SD (duomenys neskelbtini) ir jas realizavo: 2005 m. gruodžio 8 d. pristatė šiuos dokumentus į VSDFV Visagino skyrių.

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, panaikinančią išteisinamąjį nuosprendį BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, netirdamas įrodymų ir BPK 57, 59 straipsnių numatytų teisėjo nušalinimo pagrindų bei paskirdamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pažeidė BPK 59 straipsnio 1 dalį, taip pat kaltinamojo teisę į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpesnį laiką (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį). Anot kasatoriaus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs dėl BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo (baudžiamosios bylos Nr. 2K-297/2007, 2K-25/2008). Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime yra pagrindas abejoti teisėjo (teisėjų kolegijos), priėmusio tokį nuosprendį, nešališkumu. Tai prieštarautų baudžiamojo proceso paskirčiai greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Be to, prokuroras, palaikydamas valstybinį kaltinimą ir būdamas išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, turėjo pareikšti teisėjui G. B. nušalinimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaip to reikalaujama BPK 59 straipsnio 1 dalyje. Apie priimtus teismo įsakymus civilinėse bylose prokuroras arba nežinojo, arba buvo neišsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, todėl neatliko savo pareigos ir nušalinimo teisėjui nepareiškė, dėl to vėliau jis neturėjo teisės reikšti teisėjui nušalinimo tuo pačiu BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Civilinės bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Priimdamas įsakymą, teismas netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo (CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas nėra susijęs su anksčiau teisėjo G. B. išnagrinėtomis civilinėmis bylomis tiek, kad būtų galima daryti išvadą dėl jo šališkumo.

Kasatorius taip pat nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme iš viso buvo išnagrinėtos keturios civilinės bylos, kurias išnagrinėjo trys teisėjai (T. 1, b.l. 133-136). Kaip matyti iš dviejų teismo įsakymų, jie buvo priimti dviejų skirtingų teisėjų. Tačiau įvertinus teismo įsakymus (L2-1835 bei L2-1833), matyti, kad nors juos abudu pasirašė skirtingi teisėjai, teisėjo numeris nurodytas tas pats – 531 (T. 1, b. l. 133-134). Tuo atveju, jei civilines bylas būtų nagrinėję patys teisėjai, perskaitę teismo įsakymus, prieš juos pasirašydami, būtų buvę pastebėta, kad dviejų skirtingų teisėjų numeris negali būti tas pats. Pažymėtina ir tai, kad tiek c.b. L2-1835-531/2005, tiek L2-1833-531/2005 yra padaryta ta pati šiurkšti procesinė klaida – užmirštas priteisti žyminis mokestis valstybės naudai. Neįtikėtina, kad du skirtingi teisėjai būtų vos ne sinchroniškai (vienos dienos skirtumu) padarę tą pačią juridinę klaidą (CPK 436 straipsnio 2 dalies 8 punkto nepaisymas).

Kasatorius taip pat teigia, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo pažeista BPK 323 straipsnio 2 dalies nuostata – neįvykdžius BPK 323 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies nuostatų, iš karto buvo sudaryta BPK 323 straipsnio 4 dalyje numatyta kolegija (T. 4, b.l. 174). Kaip matyti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko V. N. pasirašyto 2007 m. gruodžio 18 d. patvarkymo, bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka buvo sudaryta ši Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija: P. F., R. S., Z. B. (T. 4, b. l. 174). Tačiau pirmojo teismo posėdžio metu, tai matyti iš 2008 m. sausio 17 d. teismo posėdžio protokolo, bylą nagrinėjanti kolegija pasikeitė: P. F., Z. B., L. Ž. (T. 4, b. l. 178). Iš 2008 m. sausio 31 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylą nagrinėjanti kolegija pasikeitė dar kartą: P. F., Z. B., S. L. (T. 4, b.l. 180-182). Iš bylos medžiagos matyti, kad nei teisėjas L. Ž., nei teisėjas S. L. bylą nagrinėti teisėta tvarka nebuvo paskirti. Iš bylos medžiagos nesuprantama, ar pastarieji teisėjai turėjo laiko susipažinti su apeliaciniu skundu ir bylos medžiaga, kaip tai numatyta BPK 323 straipsnio 4 dalyje. Kasatoriaus manymu, teisėjų kolegijos buvo sudarinėjamos šališkai. Byloje pradėjęs dalyvauti trečiasis teisėjas, prieš imdamasis nagrinėti bylą, turėjo mažai laiko susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga, todėl motyvuotas nuomones dėl nagrinėjamo dalyko galėjo turėti tik du teisėjai. Taip buvo pažeista BPK 320 straipsnio 2 dalis. Apeliacinį skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, todėl ir jo priimta nutartis negali būti laikoma teisėta.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė atsiliepimu siūlo išteisintųjų J. O. ir T. M. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 1 d. nutarties, kuria panaikintas Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendis ir byla perduota nagrinėti iš naujo Visagino miesto apylinkės teismui, atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, buvo šališkas. Tai, kad prokuroras, dalyvavęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepareiškė nušalinimo teisėjui, nėra pagrindas daryti priešingą išvadą. Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas G. B., 2007 m. lapkričio 13 d. priėmęs išteisinamąjį nuosprendį J. O. ir T. M. byloje, prieš tai 2005 m. gruodžio 14 d. priėmė du teismo įsakymus dėl įsiskolinimo išieškojimo iš IĮ „O parduotuvės „A“. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo įsakymai priimti 2005 m. gruodžio 1 d. išduotų pažymų pagrindu. Kaltinimai baudžiamojoje byloje buvo pareikšti ir dėl to, kad jie surašė IĮ „“O“ parduotuvė „A" vardu 2005 m. gruodžio 1 d. pažymas, į kurias įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie M. K. ir V. B. darbo užmokesčius ir šias pažymas kartu su minėtų asmenų prašymais perdavė Visagino miesto apylinkės teismui. Todėl darytina išvada, kad teisėjas, prieš tai priėmęs du teismo įsakymus ir nagrinėdamas baudžiamąją bylą, buvo susidaręs išankstinę nuomonę, kad pažymos nėra suklastotos, o kaltinamieji nepadarė veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minėtos aplinkybės sutrukdė teismui atsižvelgti į visus byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai išanalizuoti bei įvertinti ir priimti nešališką sprendimą.

2008 m. sausio 31 d. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko P. F., teisėjų Z. B. ir S. L., apeliacine tvarka iš esmės nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą. Apygardos teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymo dėl tokios sudėties teisėjų kolegijos sudarymo byloje nėra. Taigi kasatorių argumentas, kad prokuroro apeliacinį skundą išnagrinėjo BPK nenumatyta tvarka sudaryta apeliacinės instancijos teismo trijų teisėjų kolegija, yra pagrįstas. Sudarant apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegiją buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 323 straipsnio 4 dalis), tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, nes jis nesuvaržė įstatymų garantuotos išteisintųjų teisės ir nesukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (kasacinė nutartis Nr. 2K-159/2008). Kasatorių tvirtinimas, kad teisėjų kolegijos sudėties pakeitimas yra susijęs su teisėjų šališkumu, yra nepagrįstas. Posėdyje dalyvavo išteisintasis T. M., kuris teismo kolegijai nušalinimų nepareiškė. Nepagrįsta teigti, kad teisėjai L. Ž. ar S. L. nesusipažino su baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolų, teismo posėdžiai buvo paskirti 2008 m. sausio 17 d. ir 2008 m. sausio 31 d. Laiko tarpas tarp atidėtų teismo posėdžių buvo pakankamas naujai įtrauktam į kolegijos sudėtį teisėjui susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir pareikšti savo nuomonę dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

Kasatoriai nurodo, kad nagrinėjant bylą pažeistos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimas išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką. Baudžiamojoje byloje nenustatyta akivaizdžių vilkinimo faktų, kurie būtų pagrindas pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ir byla tiriama pernelyg ilgai.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl teismo šališkumo

Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. BPK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisiamojo posėdžio pirmininko pareiga imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės, o proceso normų pažeidimai, sukliudę teismui tai padaryti, pripažįstami esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Užtikrinant teismo nešališkumą, BPK 59 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kai yra BPK 58 straipsnyje nustatyti pagrindai.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, buvo šališkas ir šiuo pagrindu nuosprendį panaikino, bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Išvada dėl teismo šališkumo grindžiama tuo, kad teisėjas, nagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. O. ir T. M. buvo kaltinami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jau buvo susidaręs išankstinę nuomonę, jog dalis dokumentų nebuvo suklastoti. Tokios jo išankstinės nuomonės buvimą, anot apeliacinės instancijos teismo, rodo faktas, kad teisėjas prieš tai buvo priėmęs šiais dokumentais pagrįstus du teismo įsakymus civilinėse bylose.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK XXIII skyriuje nustatytą tvarką bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos labai greitai: išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą (CPK 436 straipsnio 1 dalis). Be to, kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas netikrinamas (CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Visagino miesto apylinkės teismo teisėjui G. B., priėmusiam teismo įsakymus civilinėse bylose, informacijos apie galimą dokumentų suklastojimą nebuvo pateikta. Todėl faktas, kad teisėjas rėmėsi šiais dokumentais priimdamas procesinius sprendimus, nesuponuoja tiesioginės išvados, kad jis yra šališkas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje aiškinamasi, ar nagrinėjami dokumentai nesuklastoti. Pagrindo teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo dėl minėtos aplinkybės BPK 58 straipsnyje nenustatyta. Nagrinėjant bylą nušalinimų teisėjui nebuvo pareikšta. Kolegija konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis teisėjas neprivalėjo nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo, o apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos nuosprendį dėl teismo šališkumo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), padarė esminį BPK pažeidimą, kuris sukliudė jam išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame prokuroro skunde buvo nurodyti argumentai, kuriais buvo ginčijamas išteisinamojo teismo nuosprendžio teisingumas, tačiau apeliacinės instancijos teismas juos paliko nenagrinėtus. Kolegija daro išvadą, kad nėra jokių kliūčių nagrinėti apeliacinį skundą ir iš esmės spręsti išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumo klausimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 1 d. nutartis naikintina perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kiti kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.