- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-18
- Bylos Nr.
- 2K-159/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Viktoras Aidukas (pran.)
- Kaltinamasis
- M. R.
- Nuteistasis
- M. R.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo, atmetus Šiaulių apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, patenkinus nuteistojo M. R. apeliacinį skundą, buvo panaikintas Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: M. R. pagal BK 227 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikintu Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžiu M. R. buvo nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, išteisintojo, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. R. buvo nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2006 m. lapkričio 7 d., apie 19.45 val., Kelmės r., Paprūdžių gyvenvietės ribose, policijos tarnybiniame automobilyje „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovėjusiame kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 101-ame kilometre, sėdėdamas ant galinės keleivio sėdynės pasiūlė ir davė 100 Lt (mažiau nei 1 MGL dydžio) kyšį valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio vyresniajam policininkui G. M. sakydamas: „ar girdit, nu nerašykit, vat čia galima, nu būkit žmogus, jo nerašykit, aš jum vietoj palieku paskui užsirašysit, nu bauskit už mažesnę pražangą, nu girdit, nerašykit už greitį – už ką nors kitą parašykit, nu būkit gi žmonės, nu, jūs vyrai, už diržus užrašykit, vyrai, aš jum baudą palieku jūs paskui išsirašykit, nu jūs paskui pas save išsirašykit, nu neberašykit tokios pražangos baisios, pirmą kart gyvenime toks greitis, nu būkit žmonės, nu nerašykit, ką žmonai reiks pasakyti“ padėjo pinigus į automobilio daiktų dėtuvę tarp priekinių sėdynių, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus – neteisėto neveikimo, kad G. M. nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už nustatyto greičio viršijimą, administracinio teisės pažeidimo protokolo nesiųstų nagrinėti pagal gyvenamąją vietą ir taip išvengtų numatytos administracinės atsakomybės už greičio viršijimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnį arba kad būtų nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta mažesnė bauda; taip M. R. siekė neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus.
Apeliacinės instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį padaręs išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, jog M. R. valstybės tarnautojui pasiūlė 100 Lt kyšį. M. R. nurodyta aplinkybė, kad jis policijos pareigūnui pinigus davė kaip mokamą baudą už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, nėra paneigta. M. R. neatliko veiksmų, kurie patvirtintų kyšio siūlymą – nenurodė pinigų sumos, kurią valstybės tarnautojui perleistų, pastarajam atlikus neteisėtus veiksmus, su valstybės tarnautoju dėl kyšio dydžio ir jo perdavimo nesitarė. Apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad kyšis gali būti perduotas tik tuo atveju, kai valstybės tarnautojas suvokia, jog kyšis yra jam duodamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo susitarta, jog policijos pareigūnas G. M., asmeniui davus kyšį, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams ištars sutartą frazę, kuri patvirtins šios nusikalstamos veikos padarymą. Iš operatyvinių veiksmų atlikimo vaizdo ir garso įrašo matyti, kad G. M. stebėjo, ar jam nėra duodamas kyšis, tačiau sutartos frazės neištarė. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad G. M. nesuprato, jog M. R. nori jį papirkti duodamas kyšį, todėl negali būti laikoma, kad M. R., siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, davė kyšį valstybės tarnautojui.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo priimtas pažeidžiant nešališkumo principą. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, bylą apeliacine tvarka išnagrinėja Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, apygardos teismo pirmininko arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko (BPK 323 straipsnio 4 dalis). Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė šiai bylai nagrinėti sudarė teisėjų kolegiją, susidedančią iš pirmininko R. Jurgaičio, teisėjų B. Zalagos ir V. Kursevičiaus. Šios sudėties teisėjų kolegija apeliacine tvarka nagrinėjo bylą teismo posėdyje, kuris vyko 2007 m. rugpjūčio 30 d., tačiau bylą išnagrinėjo kitos sudėties kolegija, susidedanti iš pirmininko R. Jurgaičio, teisėjų V Žindulienės ir N. Matuzevičienės. Šiaulių apygardos teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės patvarkymo dėl šios teisėjų kolegijos sudarymo byloje nėra. Kasatoriaus nuomone, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nesuteikia apeliacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos pirmininkui teisės sudaryti naujos sudėties teisėjų kolegijos, savarankiškai rinktis kitus kolegijos teisėjus ar keisti kolegijos sudėtį, įtraukiant kitus teisėjus. Kasatorius pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės patvarkymu sudaryta trijų teisėjų kolegija neturėjo teisinių kliūčių nagrinėti šios bylos, proceso dalyviai nepareiškė nušalinimo nė vienam iš kolegijos teisėjų, todėl, kasatoriaus nuomone, bylą išnagrinėjo teisėjų kolegija, kuri nebuvo sudaryta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.
Kasatorius taip pat tvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, priėmusios išteisinamąjį nuosprendį, sudėties pasikeitimas yra susijęs su šių teisėjų šališkumu. Apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apygardos teismas, nors ir atliko įrodymų tyrimą (peržiūrėjo operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoto vaizdo ir garso įrašą, apklausė M. R.), tačiau nesiaiškino, kokius žodžius Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams turėjo pasakyti policijos pareigūnas G. M. tuo atveju, jeigu sulaikytas dėl padaryto kelių eismo pažeidimo asmuo duos jam kyšį. Taip pat teisėjų kolegija netyrė ir nesirėmė 2006 m. lapkričio 10 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. 18-10-213 užfiksuotais duomenimis apie pareigūno G. M. ištartus žodžius: „Jūs važiuojat, padarot pažeidimą ir paskui pats sau problemų ieškot, pats prisidarote tų problemų“. Kasatoriaus nuomone, nežymus skirtumas tarp G. M. ištartos frazės ir frazės, dėl kurios iš anksto buvo sutarta su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais, t. y. „nepažeidinėkit ir neturėsit problemų“, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog G. M. neištarė sutartų žodžių. Teisėjų kolegija, šališkai ir neišsamiai ištyrusi vaizdajuostėje EMTEC Nr. VK-5-148-06 užfiksuotus duomenis, neatsižvelgė į M. R. atliktų veiksmų ir pasakytų žodžių turinį. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neanalizavo M. R. parodymų, duotų 2007 m. rugsėjo 18 d. Šiaulių apygardos teismo posėdyje, bei jų nesusiejo su 2006 m. lapkričio 10 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. 18-10-213, vaizdajuostėje EMTEC Nr. VK-5-148-06 užfiksuotais duomenimis, kitais įrodymais.
Šalies argumentai
Kasatorius taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. M. parodė, jog jis iš M. R. elgesio suprato, kad šis nori jį papirkti, nes visą laiką kol buvo rašomas protokolas dėl padaryto pažeidimo jis siūlė susitarti, nerašyti protokolo, bausti už mažesnį pažeidimą, kažką šiugždeno, bei patvirtino, kad ištarė sutartą frazę. Apeliacinės instancijos teismas, neapklausęs liudytojo G. M. ir neištyręs jo parodymų, padarė išvadą, kad G. M. nesuprato, jog M. R. nori jį papirkti.
Be to, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo ir neaptarė M. R. apeliaciniame skunde nurodyto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumo, kad teismas nuosprendyje pažymėjo G. M. žodžius: „jis buvo įsitikinęs, kad M. R. nori jį papirkti, kad sakė STT darbuotojams sutartą frazę“, nors G. M. šių žodžių teisme nesakė ir negalėjo sakyti.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas nešališkumo principą, netinkamai aiškino įstatymų normas, interpretavo įrodymus bei padarė išvadas, kurios prieštarauja bylos duomenims bei BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalyse įtvirtintoms nuostatoms. Šie pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka
BPK 323 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pranešėjas parengia bylą posėdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Ši įstatymo norma yra imperatyvi. Kolegija sudaroma esant rašytiniam pirmininko patvarkymui. Jei dėl tam tikrų priežasčių teisėjų kolegija tokia sudėtimi, kuri buvo sudaryta pirmininko patvarkymu, negali išnagrinėti bylos, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas nauju rašytiniu patvarkymu turi sudaryti naują teisėjų kolegiją.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės I. Ivanovienės 2007 m. liepos 9 d. patvarkymu nagrinėti M. R. bylą apeliacine tvarka buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko R. Jurgaičio, teisėjų B. Zalagos, V. Kursevičiaus. Tokios sudėties teisėjų kolegija 2007 m. rugpjūčio 30 d. pradėjo nagrinėti M. R. baudžiamąją bylą. Teisėjų kolegija nutarė atlikti byloje įrodymų tyrimą ir paskelbė byloje pertrauką iki 2007 m. rugsėjo 18 d.
2007 m. rugsėjo 18 d. naujos sudėties teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko R. Jurgaičio, teisėjų V. Žindulienės, N. Matuzevičienės, pradėjo nagrinėti šią baudžiamąją bylą iš pradžių, t. y. išaiškino proceso dalyviams jų teises ir pareigas, patenkino prokuroro prašymą pridėti prie bylos pateiktus dokumentus, kolegijos pirmininkas išdėstė bylos esmę, pranešė apie nuosprendį, apeliacinius skundus, išklausė proceso dalyvių nuomonių dėl įrodymų tyrimo reikalingumo ir nutarė atlikti byloje įrodymų tyrimą bei peržiūrėti vaizdo ir garso įrašą.
Teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko R. Jurgaičio, teisėjų V. Žindulienės, N. Matuzevičienės, 2007 m. spalio 2 d. bylą išnagrinėjo ir paskelbė išteisinamąjį nuosprendį.
Apygardos teismo pirmininko ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymo dėl tokios sudėties teisėjų kolegijos sudarymo byloje nėra. Taigi kasatoriaus argumentas, kad nuteistojo M. R. bei prokuroro apeliacinius skundus išnagrinėjo Baudžiamojo proceso kodekso nenumatyta tvarka sudaryta apeliacinės instancijos teismo trijų teisėjų kolegija, yra pagrįstas.
Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Kolegijos nuomone, sudarant apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegiją buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 323 straipsnio 4 dalis), tačiau šioje baudžiamojoje byloje nustatyto reikalavimo pažeidimas negali būti pripažintas esminiu proceso pažeidimu, nes jis nesuvaržė įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir nesukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Kasatoriaus tvirtinimas, kad teisėjų kolegijos sudėties pakeitimas yra susijęs su teisėjų šališkumu, yra nepagrįstas.
Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių, kurios nustato nušalinimo pagrindus.
BPK 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Taigi ne tik proceso dalyviai gali nušalinti teisėją, bet ir minėta imperatyvi norma įpareigoja teisėją nusišalinti nuo tokios bylos nagrinėjimo. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo (b. l. 158) matyti, kad kasatorius pats dalyvavo nagrinėjant M. R. baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau pareiškimų dėl teisėjų R. Jurgaičio, V. Žindulienės, N. Matuzevičienės nušalinimo neturėjo.
Kolegijos nuomone, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudė teisėjams R. Jurgaičiui, V. Žindulienei, N. Matuzevičienei nagrinėti M. R. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Prokuroro kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad kasatorius iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktu M. R. baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimu ir ginčija šio teismo nustatytas aplinkybes. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl tokie kasatoriaus teiginiai kasacinės instancijos teismo nenagrinėtini. Taip pat pabrėžtina, kad nagrinėjant kasacinę bylą nauji įrodymai nerenkami, bylos faktinės aplinkybės nenustatinėjamos.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o šios instancijos teismo nuosprendis neperžengiant skundo ribų pripažintinas teisėtu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.