Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-801-1096/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-16
Bylos Nr.
eII-801-1096/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00738-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Pažeidėjas
S. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eII-801-1096/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00738-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei, vertėjaujant Dianai Andrejevienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10134-2025 (ROIK: 24234127033).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10134-2025 (toliau – ir Nutarimas) S. A. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. kovo 3 d. 11.53 val., Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Alfa Romeo 159“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 40 km/val., važiavo 90 km/val., greičiu, be to, vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti. Tuo S. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127, 14 punktus, ir už tai jam paskirta galutinė 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesius (el. b. l. 47-48).

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. A. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Nutarimą iš dalies, palikti baudą, tačiau neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Skunde pareiškėjas teigia, jog 2024 m. kovo 3 d. vairavo automobilį, turėdamas galiojantį Uzbekistano nacionalinį vairuotojo pažymėjimą bei tarptautinį vairuotojo leidimą. Šių dokumentų pagrindu iki tol teisėtai vairavo daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje būdamas laikinu gyventoju. Tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju 2022 m., niekada nebuvo informuotas apie būtinybę pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką per nustatytą laiką. Nei Migracijos departamentas, nei „Regitra“, nei kitos institucijos jam nesuteikė tokios informacijos – tai nebuvo aiškiai ir individualiai pateikta. Apie padarytą pažeidimą sužinojo 2025 m. balandžio 9 d., kai gavo protokolą. Nutarimas buvo priimtas tik 2025 m. balandžio 29 d., todėl iki to laiko neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų. Sužinojęs apie pažeidimą, nedelsdamas pradėjo visus būtinus veiksmus, kad ištaisyti situaciją, t. y. parengtas notariškai patvirtintas vairuotojo pažymėjimo vertimas, sėkmingai išklausytas pirmosios pagalbos kursas, užregistruota teorijos ir praktikos egzaminams „Regitroje“. Tai rodo jo geranoriškumą ir aktyvius veiksmus, rodančius, kad pažeidimas įvyko ne dėl tyčinės kaltės, o dėl nežinojimo, kurį sąlygojo neinformavimas iš institucijų pusės. Prašo panaikinti nutarimu paskirtą 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti atėmimą (el. b. l. 17-18).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK 24234127033 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, tarnybiniu pranešimu bei kita bylos medžiaga. Esminis apeliaciniame skunde keliamas klausimas yra dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, t. y. ar Pareiškėjas turėjo teisę vairuoti transporto priemonę su Uzbekistano išduotu vairuotojo pažymėjimu.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 m. Paryžiaus, 1949 m. Ženevos ir 1968 m. Vienos konvencijų susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ar tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Tapus nuolatiniu gyventoju, jie galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo tokio statuso įgijimo dienos. Nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas privalo per šešis mėnesius nuo Lietuvos Respublikos pilietybės ar leidimo nuolat gyventi suteikimo pasikeisti užsienyje (ne ES ar EFTA šalyse) išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą.

Pažymėtina, kad Pareiškėjas yra Uzbekistano pilietis, Lietuvoje gyvena nuo 2016 m. vasario 18 d., o nuo 2022 m. vasario 3 d. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Remiantis teismų praktika, asmuo, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo vairuoti tik su Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintu ar pakeistu (legalizuotu) vairuotojo pažymėjimu, išskyrus atvejus, kai pažymėjimas išduotas ES ar EFTA valstybėje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. AN2-185-1020/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis Nr. AN2-70-655/2018).

Skyriaus vertinimu, Pareiškėjas, ilgą laiką gyvendamas Lietuvos Respublikoje, turėjo pakankamai laiko susipažinti su galiojančiais teisės aktais ir per nustatytą terminą pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Remiantis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis konstatuotina, kad Uzbekistano Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje nepripažįstamas. Todėl Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už transporto priemonės vairavimą neturint teisės tai daryti.

Taip pat nėra pagrindo abejoti, kad Pareiškėjas padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 416 straipsnio 4 dalyje. Iki bylos nagrinėjimo Pareiškėjas nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pareigūnas, priimdamas nutarimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, objektyviai ir visapusiškai įvertino įrodymų visetą, o paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota ir atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino , kad nežinojo reikalavimo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Supranta ir gerbia Lietuvos įstatymus, įskaitant SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį, kurioje užsienio šalyje išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris išduotas ne Europos sąjungos ir ne Europos ekonominės erdvės šalyse, galioja tik 6 mėnesius. Tačiau nori pažymėti, kad niekada nebuvo informuotas nei Migracijos departamento, nei „Regitros“, nei kitos atsakingos institucijos apie šią konkrečią prievolę, pareigą. Kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, institucijos turi pareigą tinkamai informuoti gyventojus apie teisines prievoles, kurios nėra savaime suprantamos. Asmuo negali būti laikomas visiškai atsakingu už prievoles, apie kurias nebuvo tinkamai informuotas. Kaip šviesoforas perspėja mus geltonu signalu prieš užsidegant raudonam, duodamas vairuotojui laiką sureaguoti, taip ir teisinė sistemą turėtų aiškiai įspėti prieš taikant sankcijas. Jo atveju, jokio perspėjimo nebuvo ir apie visą susidariusią situaciją sužinojo tik gavęs protokolą. Kai tik apie tai sužinojo, ėmėsi veiksmų, padėčiai ištaisyti. Jis išlaikė teorijos egzaminą, šiuo metu rengiasi praktikos egzaminui. Baigė pirmosios pagalbos kursus ir pateikė visus dokumentus, reikalingus vairuotojo pažymėjimui pakeisti. Todėl kreipiasi į teismą ne tik kaip gyventojas, o kaip žmogus, norintis sąžiningai integruotis į visuomenę. Vairuoti transporto priemonę reikalingą ne tik dėl patogumo, nes tai yra būtinybė, reikalinga jo darbui, kasdieniniams įsipareigojimams vykdyti ir padėti merginai keliauti. Neturėdamas teisės vairuoti, jis patiria rimtų sunkumų. Pažymi, kad jo veiksmai buvo netyčiniai ir šios nuobaudos neproporcingai daro įtaką jo gyvenimui, todėl prašo taikyti proporcingumo principą, numatytą ANK 22 straipsnyje ir panaikinti teisės vairuoti atėmimą.

Lietuvoje gyvena nuo 2016 m., kai atvyko studijuoti. Studijavo verslo administravimą ir vadybą Vilniaus universitete. Nuo 2022 m. jis nuolatinis Lietuvos gyventojas, turintis aukštąjį išsilavinimą. Turėjo tik Uzbekistane išduotą vairuotojo pažymėjimą, taip pat turėjo tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Turėdamas šį pažymėjimą, gali vairuoti bet kurioje šalyje, įskaitant Lietuvą. Kiek jam žinoma, tai yra patvirtina Vienos konvencijoje. Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas išduotas Uzbekistane, ji turi savimi. Mano, kad apie tai, kad gyventojai Lietuvoje turi turėti vairuotojo pažymėjimą, išduotą Europos Sąjungos valstybės, turėjo informuoti „Regitra“, kai jis keitė automobilį arba Migracijos departamentas, kai jis keitė leidimą gyventi iš laikino į nuolatinį. Be to, per šį laikotarpį buvo sustabdę policijos pareigūnai, tačiau ir jie jo neinformavo, kad jo vairuotojo pažymėjimas negalioja. Mano, kad turėjo būti dėmesingesnis ir žinoti įstatymus. Jis galvojo, kad turėdamas tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, jis turi teisę vairuoti Lietuvoje. Jo šalyje, kur buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, jis buvo informuotas, kad galioja vairuotojo pažymėjimas. Pažymi, kad tuomet, kai laikė teorijos egzaminą Regitroje, jis pasiklausė, ar jie informuoja asmenis, kurie gyvena Lietuvoje apie vairuotojo pažymėjimo galiojimus, paaiškėjo, kad tai yra jo pareiga susižinoti, o ne Regitros informuoti. Šiuo skundu ginčija tik specialiosios teisės atėmimą. Nutarime yra nurodyti du pažeidimai, juos pripažįsta, ginčo šioje dalyje nėra. Ginčas kyla dėl to, kad vairavo neturint teisės vairuoti, jis nežinojo, kad neturi teisės vairuoti. Kitaip tariant ir šioje vietoje nekyla ginčas, tačiau prašo panaikinti teisės atėmimą. Paskirtų nuobaudų neginčija, jas gali sumokėti. Šiuo metu dar nėra sumokėjęs. Todėl atsižvelgiant į visą situaciją, prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (el. b. l. 71-73).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui apie paskirtą teismo posėdžio laiką, datą ir vietą buvo pranešta tinkamai, tačiau jos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame atsiliepime prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėjas nubaustas 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, dėl to, kad jis 2024 m. kovo 3 d. 11.53 val., Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Alfa Romeo 159“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 40 km/val., važiavo 90 km/val., greičiu, be to vairavo transporto priemonę neturint teisės vairuoti, tuo pažeisdama KET 127, 14 punktus ir padarydama ANK 416 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Pareiškėjas sutinka su padarytais administraciniais nusižengimais, numatytais ANK 416 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, sutinka su paskirtomis nuobaudomis, tačiau nesutinka su paskirtos specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) ir prašo jos netaikyti arba sumažinti. Teismas plačiau dėl padarytų nusižengimų nepasisakys ir nusižengimo(-ų) pavojingumą ir įvykio aplinkybes įvertins tik tiek, kiek tai susiję su paskirtos administracinio poveikio priemonės paskyrimu ir pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais.

Pareiškėjas skunde prašo sušvelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą arba jos neskirti. Teismo posėdžio metu S. A. teigė, kad jis nežinojo, jog vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, kadangi, nežinojo, kad, kai gauni leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, reikia tuo pačiu pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką. Tai sužinojus, jis atliko atitinkamus veiksmus, tačiau jau buvo vėlu. Dėl padarytų pažeidimų jis prisipažįsta, gailisi, tačiau jam labai svarbu turėti vairuotojo pažymėjimą. Vairuoti transporto priemonę yra būtinybė, reikalinga jo darbui, kasdieniniams įsipareigojimams vykdyti ir padėti merginai keliauti. Neturėdamas teisės vairuoti, jis patiria rimtų sunkumų. Be to, turėjo ne tik Uzbekistane išduotą vairuotojo pažymėjimą, taip pat turėjo tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Turėdamas šį pažymėjimą, gali vairuoti bet kurioje šalyje, įskaitant Lietuvą. Kiek jam žinoma, tai yra patvirtina Vienos konvencijoje. (el. b. l. 71). Analogiškas aplinkybes pareiškėjas yra išdėstęs ir pateiktame skunde (el. b. l. 18).

Byloje pakanka įrodymų, kad S. A. padarė nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 4 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, dėl to byloje ginčo nėra. Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairavo automobilį viršijant nustatytą greitį, kai jis, be kita ko, transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Kartu pažymėtina, jog S. A. nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 40 km/val. ir važiavo 90 km/val. greičiu, tokiu būdu vienu metu padarydamas du pakankamai pavojingus ir šiurkščius KET pažeidimus, kurių laikyti atsitiktinumu nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjo argumentai, kad jį niekas neinformavo apie tai, jog jis turi pasikeisti vairuotojo pažymėjimą ir pan., iš esmės siekiama sumenkinti savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, tik patvirtina, kad S. A. kritiškai savo poelgio nevertina bei atsainų požiūrį į įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų laikymąsi.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 2016 m., studijavo universitete verslo administravimą ir vadybą Vilniaus universitete. Nuo 2022 m. yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Teismo vertinimu, pareiškėjas tiek laiko gyvendamas Lietuvoje, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, žinojo teisės aktų reikalavimus, susijusius su vairuotojo pažymėjimo galiojimu/pripažinimu, nes ir informacijos internete (oficialiose svetainėse, tokiose kaip regitra.lt) šiuo klausimu yra daug ir ji pateikiama įvairiomis užsienio kalbomis.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal teisinį reguliavimą Lietuvos Respublika nepripažįsta užsieniečių turimų trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos valstybių ir pan.) išduotų vairuotojo pažymėjimų, kai nustatoma, kad toks asmuo Lietuvoje gyvena daugiau kaip 185 dienas per metus. Po šio termino užsienietis, turintis trečiosios šalies išduotą pažymėjimą ir vairuojantis transporto priemonę bei ketinantis ir toliau vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo šį pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. (kasacinė nutartis Nr. 2AT-26-697/2024). Pažymėtina, kad vairuotojas turi pareigą prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę įsitikinti, kad jis turi teisę vairuoti ir turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Byloje nustatyta, kad S. A. vairavo motorinę transporto priemonę nepasikeitęs užsienio valstybės išduoto vairuotojo pažymėjimo, nors nuo 2022 metų yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl jo veikai tinkamai pritaikyta ANK 424 straipsnio 3 dalis. Institucija nepažeisdama teisės aktų reikalavimų parinko minimalius nuobaudos ir poveikio priemonės dydžius.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir pastovias pajamas, ne kartą baustas už KET pažeidimus.

Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nuobaudos proporcingumo padarytam nusižengimui principui, teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti S. A. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba jos neskirti. Pažymėtina, kad specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams yra teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui.

Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10134-2025, kuriuo S. A. buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, 424 straipsnio 3 dalį ir skirta 300 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė, specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu 1, 6 dalimis, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10134-2025 (ROIK: 24234127033) palikti nepakeistą ir S. A. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

TeisėjaKristina Grinevičiūtė-Gelgotė