Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolio Sauliaus Mulevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja V. J. (U.), antstolis Saulius Mulevičius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Saulius Mulevičius 2020-05-18 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad vykdant skolos išieškojimą, 2020-04-14 antstoli patvarkymu skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko pajamas - galimai gaunamą darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokų sumas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, kiekvieną mėnesį išskaitant 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio (ar prilygintų lėšų) dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. 2020-04-14 patvarkymas leidžia skolininkui naudotis kitų asmenų pervedamomis lėšomis, likusiomis atlikus išskaitymus, numatytus CPK 736 straipsnyje. Šiuo metu skolininkas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, kur nuteistasis turi galimybę įsidarbinti ir pradėti grąžinti skolas. 2020-04-14 antstolio patvarkyme nurodytas CPK 739 straipsnio 9 punkte numatytas ribojimas išieškant iš skolininkui priklausančių lėšų.

Suinteresuotas asmuo V. J. (U.) per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0170/14/01665 duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo 2014-08-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-663-784/2014 dėl 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos išieškojimo iš skolininko R. K. išieškotojos V. J. (U.) naudai (v b. l. 2). Vykdydamas išieškojimą, antstolis 2020 m. balandžio 14 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. eS001971 (toliau – patvarkymas), kuriuo nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 procentų) nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA (v.b.l. 69). Šiame patvarkyme numatyti išieškojimo apribojimai 1 MMA lėšų dydžio atžvilgiu. Jame nurodyta, kad pagal CPK 668 str. 1 d. nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, galiojantis pradedant išieškojimą, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi nukreipdamas išieškojimą į skolininkui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančioje skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į 1 MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą.

Kolegija taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 str., reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 str. nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Taigi, remiantis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, kuris taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Tuo tarpu nukreipdamas išieškojimą į skolininkui kitų asmenų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą pervedamas lėšas, kurios yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, antstolis turi vadovautis išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančiomis CPK LI skyriaus normomis (CPK 733-743 str.) ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus.

Nagrinėjamu atveju antstolis Saulius Mulevičius pareiškėjo skundžiamu 2020 m. balandžio 14 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S001971 pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų atlyginimą (MMA), ir 20 procentų (pagal kelis vykdomuosius dokumentus - 30 procentų) nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Minėtame patvarkyme antstolis taip pat nurodė, kad pradedant išieškojimą negalima nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio nustatytą apribojimą, išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį.

Taigi šiuo atveju antstolis 2020 m. balandžio 14 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų išskaitų dydžius nustatė nepažeisdamas CPK 668 straipsnio 1 dalyje, 736 straipsnyje nustatytos tvarkos, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 293 straipsnio 1 dalimi, 443, 512, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.