Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2013 m. gegužės 19 d. apie 01.00 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini)kilus asmeniniam konfliktui, tyčia trenkė V. U. kumščiu į veidą, nuo ko pastaroji nugriuvo, vėliau konfliktui perskėlus į minėto namo kiemą, vėl trenkė nukentėjusiajai V. U. kumščiu į veidą, padarydamas pastarajai apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje su apatine kraujosruva, t.y. sužalojimą, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą naktį nukentėjusioji V., su kuria jis jau metus laiko nebebendravo, atvažiavo pas jį į svečius. Tuo metu jis buvo su kita panele. V. jį išvadino šunimi ir gaidžiu, ir jis nesusilaikė. Vieną kartą V. trenkė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (tuo metu buto adresas buvo (duomenys neskelbtini)), o kitą kartą – lauke. Jis sutinka atlyginti nukentėjusiajai žalą, bet mano, kad 15 000 Lt suma yra per didelė. Su Valstybine ligonių kasa ketina sudaryti sutartį, kad galėtų padarytą žalą atlyginti dalimis. Konflikto su V. metu jis buvo prasimiejojęs po išvakarėse įvykusių išgertuvių, kurių metu dviese išgėre 5 butelius degtinės. Galbūt kraujyje alkoholio dar buvo likę. Dėl padarytos veikos gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. U. 2013 m. gegužės 27 d. apklausos metu parodė, kad R. K. pažįsta apie 6 metus, tačiau prieš 1,5-2 metus draugauti nustojo. 2013 m. gegužės 18 d. apie 20-21 val. paskambino R. ir pasakė, kad nori pas jį atvažiuoti paimti savo daiktus. R. sutiko. Apie 23.00 val. kartu su pažįstamu T. S. taksi atvažiavo pas R. K., kurio bute buvo jo draugė R.. Pasisveikinus, R. atsistojo ir pradėjo varyti ją iš buto, stumdyti. Pritūpus prie spintelės, R. pastūmė ją, griebė už rankų. Atsikėlusi pradėjo aiškintis su R., kuris sudavė per veidą. Verkdama išėjo į lauką, kur prie namo vėl barėsi su R. ir šis kumščiu sudavė į veidą, pataikydamas į žandikaulį. Nuo smūgio nukrito ir prarado sąmonę. Dėl minėto įvykio patyrė didelį skausmą, moralinę žalą, prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. K. ir pastarojo draugę (t. 1, b. l. 13-14). 2013 m. birželio 28 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2013 m. gegužės 19 d. naktį pas R. K. namuose su ten buvusia R. drauge R. prasidėjo žodinis konfliktas, po to R. rankomis stūmė ją link išėjimo, sugriebusi už rankų dilbių pradėjo ją kratyti. Priėjęs R. išskyrė, tačiau R. vėl pradėjo rėkti, varė iš namų, bandė sugriebti už pakarpos. Tuo metu pribėgęs R. kumščiu sudavė jai į veidą. Išėjusi iš buto, lauke vėl barėsi su R.ir R.. Atsimena, kad R. tempė už plaukų, tuo metu R. kumščiu vėl sudavė jai į veidą, pataikė į žandikaulį. Dėl minėto įvykio prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaip R. K., taip ir R.. Mano, kad dėl įvykusio konflikto kalta būtent R., nes dėl šios veiksmų ir kilo žodinis konfliktas. Be to, R. sugriebusi už rankų dilbių kratė, apdraskė rankas, tempė už plaukų ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 15-17). 2013 m. gruodžio 2 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2013 m. gegužės 19 d. apie 01.00 val. R. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš pradžių žodinis konfliktas kilo tarp jos ir, kaip vėliau sužinojo, R. Š.. Konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad atvažiavo pas buvusį draugą R. K. atsiimti savo daiktų, o R. Š. tai nepatiko ir pastaroji pradėjo ją varyti iš buto. Minėtas konfliktas buvo asmeninis. Konflikto metu R. stumdė ją, neduodama prieiti prie spintelės su daiktais, griebė už rankų, buvo likę mėlynės ant riešų. Dėl to kūno sužalojimai jai padaryti nebuvo, tik sukeltas fizinis skausmas. Neatsimena, kad R. tampytų ją už plaukų konflikto metu. Pradėjus bartis su R., šis vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą. Atsikėlusi išėjo į kiemą, kur vėl barėsi su R. ir šis dar kartą kumščiu sudavė jai į veidą, pataikė į žandikaulį. Nuo minėto smūgio vėl nukrito ir prarado sąmonę. Ar kieme konflikte dalyvavo R., tiksliai pasakyti negali. Dėl to, kad konflikto metu R. Š. sukėlė jai fizinį skausmą, pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 18-19).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. S. parodė, kad V. U. pažįsta nuo vaikystės. 2013 m. gegužės 18 d., vakare, paskambinusi V. paprašė kartu nuvažiuoti pas R.paimti jos daiktus. R. pažįsta ir žinojo, kad ankščiau V. su R. ilgą laiką draugavo. Tuo metu pas jį buvo pažįstamas V., todėl iškvietė taksi ir nuvažiavo visi kartu. Pas R. nuvažiavo 2013 m. gegužės 18 d. apie 23 val. Valdas liko su taksi vairuotoju automobilyje, o jis kartu su V. nuėjo pas R.. Užėjus į butą, R. K. ir nepažįstama mergina, kaip vėliau sužinojo R., sėdėjo už stalo. V. iškart pasakė, kad atvažiavo pasiimti savo daiktų. Ro. atsakė, kad žiūrėtų spintoje. R. dar sėdėdama prie stalo pradėjo vadinti V. „šalava“. V. priėjo prie spintos, pritūpusi atidarė dureles ir pradėjo ieškotis savo daiktų. Tada R. atsikėlė, priėjo prie V. ir liepė nelįsti į svetimą spintą. R. pradėjo varyti V. iš buto, griebė jai už rankų, bandė V.ą pakelti. Kai V. atsistojo, R., laikydama V. už rankų, ją pakratė. V. nustūmė nuo savęs R.. Tada R. vėl puolė prie V., bandydama sugriebti ją už pakarpos. Prie merginų priėjo R. ir jas išskyrė. Jis stovėjo prie durų, į vykusi tarp merginų konfliktą nesikišo. V. nustūmus R., prie jų priėjo R. ir kumščiu sudavė V. į veidą. V. nuo smūgio nukrito ant grindų, pradėjo verkti. Viskas vyko kambario viduryje, aplink jokių daiktų nebuvo ir krisdama V. į jokius daiktus atsitrenkusi nebuvo. Priėjęs prie V. padėjo jai atsistoti, išeiti iš buto. Galvodamas, kad V. jau sėdi taksi automobilyje, norėjo atsisėsti į taksi, bet išgirdo riksmus. Atsisukęs pamatė, kad R. tempė V. už plaukų. Tuo metu iš buto išėjo R., kuris vėl išskyrė R. ir V.. V. pasakė R.i „tu tik gali merginas mušti“, atrodo, kad dar pavadino R. ar tai „gaidžiu“, ar tai „ožiu“ ir tada R. sudavė kumščiu V. į veidą, pataikydamas į žandikaulį. V. nuo smūgio nukrito ant žemės, prarado sąmonę. V. atgavus sąmonę, pasodino į taksi automobilį ir išvažiavo (t. 1,, b.l. 36, 37-38).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. R. parodė, kad su V. susipažino 2012 metų gruodžio mėnesį per T. S.. Datos tiksliai neatsimena, 2013 metų gegužės mėnesį, buvo pas T. senelį (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Iškvietęs taksi išėjo į laiką. Tuo metu šalia namo sutiko T. S. ir V., kurie paprašė juos pavežti, V. sakė, kad reikia iš draugo pasiimti kažkokius daiktus. Jam sutikus, nuvažiavo pas V. draugą. Sustojus prie nuosavo namo, liko taksi automobilyje, kalbėjo su taksistu. V. ir T. S. užėjo į namą. Kadangi jų nebuvo gal 15 minučių, nutarė pažiūrėti, kur šie yra, nes taksi skaitliukas buvo įjungtas. Tik priėjus prie namo, V. su T. išėjo iš jo. Kartu su jais išėjo dar vienas vaikinas ir mergina. Kiek atsimena, V. su minėtu vaikinu ginčijosi. Kas tarp jų atsitiko, nematė, tik pastebėjo, kad V. nukrito. Padėjo V. atsikelti, atsisėsti į automobilį. Po kelių dienų sužinojo, kad tą vakarą V. buvo sulaužytas žandikaulis, tačiau to momento nematė (t. 1, b.l. 39-40).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. (prieš ją ikiteisminis tyrimas prokuroro 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu nutrauktas) parodė, kad 2013 m. gegužės 19 d. buvo pas R. K.. Prie tai dienos metu gėrė alų. Maždaug apie 1 val. pas R. atvažiavo jo buvusi draugė V., kurią matė pirmą kartą. V. į R. K. butą užėjo su dviem vyrais. Jie visi trys buvo išgėrę. Viktorija kažką pradėjo sakyti dėl megztinio, pradėjo rėkauti, vartojo necenzūrinius žodžius. Atsidariusi spintelę, V. ieškojo megztinio. Prisimena, kad jaunas vyras buvo bute, o ar buvo kitas, pasakyti negali. V. garsiai rėkė, todėl jai pasakė, kad nusiramintų. V. jai kažką atsakė, pakėlė rankas, pasirodė, kad nori ar tai suduoti, ar tai griebti už rankos. Pirma sugriebė už V. rankos, kilstelėjo, liepdama nusiraminti. Kad R. suduotų V. ir kad pastaroji gulėjo ant žemės, neprisimena. Prie jų priėjusi nebuvo ir V. už plaukų netempė (t. 1, b. l. 69-70).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1665/13(01) matyti, kad V. U. padaryta: apatinio žandikaulio lūžis kairėje pusėje su aplinkine kraujosruva, kraujosruvos kairiame dilbyje ir dešinėje blauzdoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-05-19). Apatinio žandikaulio lūžis būdingas smūgio sudavimui, kraujosruvos kairiame dilbyje būdingos suspaudimui pirštu, kraujosruva dešinėje blauzdoje galėjo atsirasti tiek nuo smūgio sudavimo, tiek atsitrenkiant į kietą paviršių. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl apatinio žandikaulio lūžio. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 25-26).

Iš byloje esančio 2013 m. birželio 10 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. K. parodė jam žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (t. 1, b. l. 91-96).

Šių surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam R. K. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo R. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas negali kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti to, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys, kadangi iš anksčiau aptartų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, jog nukentėjusioji nebuvo konflikto iniciatorė ir nei kaltinamojo, nei jo draugės liudytojos R. Š. neprovokavo, priešingai, smūgius kaltinamasis R. K. nukentėjusiajai sudavė asmeninio konflikto metu ir be aiškios priežasties. Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, mokosi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir socialinius ryšius), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam R. K. paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant teismo įpareigojimą. Byloje taip pat taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir R. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 6 664,03 Lt civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios V. U. gydymo išlaidų. Ieškinys pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (b. l. 30-32), todėl tenkintinas visa apimtimi.

Nukentėjusioji V. U. pareiškė 15 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. K. nukentėjusiąją V. U. nesunkiai sužalojo. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Padarytas sužalojimas pasireiškė tuo, kad V. U. padaryta apatinio žandikaulio lūžis kairėje pusėje su aplinkine kraujosruva, kraujosruvos kairiame dilbyje ir dešinėje blauzdoje. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo R. K. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą. Be to, po smūgių sudavimo nukentėjusioji buvo praradusi sąmonę, gydyta stacionare. Taigi šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Vis dėlto, teismas laiko, kad nukentėjusiosios pareikštas 15 000 Lt ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nevisiškai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra palanki, nukentėjusiosios sužalojimai įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys mažintinas ir jai nustatytina 10 000 Lt neturtinė žala, kurios atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmeę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinį bausmės dydį nustatyti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiosios V. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. K. nukentėjusiajai V. U. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš R. K. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 6 664,03 Lt nukentėjusiosios V. U. gydymo išlaidų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti R. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.