Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovui S. Š. ir trečiajam asmeniui R. Š., jų atstovui advokato padėjėjui S. G., atsakovių atstovui advokatui O. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. ieškinio atsakovėms R. G. (M.), R. Š., trečiajam asmeniui R. Š. dėl vekselio dalies pripažinimo negaliojančiu ir dalies prievolės pripažinimo įvykdyta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė R. Š., veikdama per įgaliotinę, dukrą R. G., su ieškovu sudarė 2007-06-12 ir 2007-11-30 pirkimo-pardavimo sutartis ir pardavė du žemės sklypus, esančius Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini). (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), sutartyse nurodyta sklypų kaina buvo po 30 000 Lt (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Ieškovas pinigus už žemės sklypus sumokėjo parvesdamas į R. Š. sąskaitą banke. Ieškovas 2007-12-01 į R. Š. sąskaitą, esančią „Swedbank“ už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2007-11-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo 30 000 Lt. Nustatyta, kad 2007-11-22 ieškovas S. Š. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 42 000 Eur sumai ir įsipareigojo vekselyje nurodytą sumą iki 2009-04-14 apmokėti A. M. (b. l. 72). 2007-11-22 priede prie neprotestuotino vekselio S. Š. nurodė, kad pasiskolino 42 000 Eur iš A. M. gyvenamųjų namų statybai pagal statybos leidimus, išduotus 2007-11-08 Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir užstato jam savo pastatytus namus bei abu sklypus kaip savalaikį skolos grąžinimą (b. l. 68-70,72-76). Ant 2007-11-22 vekselio yra S. Š. 2009-04-14 įrašas – „apmokėjimui gavau“. 2009-04-15 Klaipėdos miesto 7-asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą išieškoti iš S. Š. vekselio turėtojui A. M. 42 000 Eur ir atlyginimą notarui už vykdomojo įrašo išdavimą, kuris yra pateiktas antstoliui priverstiniam vykdymui (b. l. 71). R. G. ir A. M. susituokė 2009-09-02 (b. l. 53). A. M. mirė 2012-03-23, jo palikimą priėmė atsakovė R. G. (b. l. 81, 135-141).

Ieškovas ieškiniu ginčija 2007-11-22 išduotą vekselį 42 000 Eur sumai, kaip išduotą dėl apgaulės, ir tuo pačiu prašo pripažinti, kad ieškovo 145 000 Lt prievolė yra 30 000 Lt dalimi įvykdyta. Ieškovas teigia, kad 2007-11-30 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 30 000 Lt žemės sklypo kaina neatitinka tikrosios sklypo rinkos vertės, sklypo – žodžiu sutarta kaina buvo 145 000 Lt. Ieškovas teigia, kad ginčo vekselis buvo skirtas įvykdyti prievolę sumokėti už sklypą pagal 2007-11-30 pirkimo pardavimo sutartį, teigia, kad vekselį surašė diktuojant atsakovei R. G. ir pernelyg ja pasitikėjo, todėl neatkreipė dėmesio, kad vekselyje nurodyta suma būti 30 000 Lt suma, kuria buvo atsikaityta pagal 2007-11-30 pirkimo pardavimo sutartį pavedimu, mažesnė. Be to, R. G. prašymu vekselis buvo išduotas atbuline data ir G. prašymu vėliau perrašytas eurais.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 str., 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, ne kreditorius turi įrodinėti jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindų buvimą ir galiojimą, bet skolininkas privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindų arba kad jie negalioja (CPK 178 str.). Dėl to nagrinėjamu atveju ne vekselio turėtojas, t. y. atsakovas, o būtent vekselio davėjas, t. y. ieškovas, turi pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčo vekselį, kuri yra abstraktaus pobūdžio (Lietuvos A. T. 2007 m. spalio l d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami.

Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovas nepateikė teismui 2007-06-12 ir 2007-11-30 pirkimo-pardavimo sutarčių kopijų, nors teismas ne kartą siūlė ieškovui tikslinti ieškinio pagrindą. Ieškovas teigė, kad šalių žodžiu sutarta 2007-11-30 pirkimo-pardavimo sutartimi parduoto žemės sklypo kaina buvo 145 000 Lt, tačiau toks susitarimas privalo būti ne tik rašytinės, bet ir notarinės formos (CK 1.74 str. 1 d. 1 p., 1.93 str. 2-3 d.). Ieškovas teikė preliminarų rinkos vertės nustatymą įkeitimo sandoriui, pagal kurį 2007-11-30 nupirkto žemės sklypo vertė 2007-12-10 dienai yra 195 000 Lt (b. l. 114). Atsakovė R. G. pateikė įrodymus, kad 2006-04-01 paslaugų teikimo sutartyje su UAB „Avitera“ buvo susitarta dėl parduodamų 86 sklypų kvartale, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., surasti pirkėjus, žemės sklypams nustatant pradinę 30 000 Lt kainą (b. l. 54-55). 2009 m. pradžioje žemės sklypai (duomenys neskelbtini) taip pat buvo pardavinėjami už 30 000 Lt kainą (b. l. 156-161). Kadangi 2007-11-30 sutartyje nurodytos žemės sklypo 30 000 Lt pardavimo kaina neginčijama, susitarimas dėl žemės sklypo pardavimo sąlygų turi būti notarinis, teismas laiko, kad ieškovo ir trečiojo asmens prieštaringi paaiškinimai yra nepakankamas įrodymas nustatyti kitokiai sklypų pardavimo kainai, nei nurodyta 2007-11-30 sutartyje (CPK 185 str.).

Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau tekste – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Vertybinis popierius – vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Minėta, jog vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos A. T. 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Ieškovo teigimu, vekselis buvo išrašytas dėl atsakovės R. G. pavartotos apgaulės ir negalioja CK 1.91 straipsnyje numatytu sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu. CK 1.91 straipsnis reglamentuoja dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimus. Pagal minėto straipsnio 5 dalį apgaulė gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju ieškovo teiginiai, kad jis, pasirašydamas vekselį, norėjo jį išduoti 30 000 Lt mažesnei sumai, nei jame nurodyta, nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą vekselį. Ieškovas nurodo, kad jis 2007-05-30 gavo teisę paimti iš AB „Swedbank“ 170 875,80 Eur (590 000 Lt) paskolą žemės sklypų pirkimui ir namų statybai, 2007-05-30 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)susidėjo iš dviejų sutarčių: kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įgyjama teisė skolintis 144 810 Eur (500 000 Lt) ir kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įgyjama teisė skolintis 26 065,80 Eur (90 000 Lt). Pažymėtina, kad nurodytoje pirmojoje kredito sutartyje nenurodyta, kokiam žemės sklypui (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r. įsigyti skirtas kreditas (su teise jį paimti iki 2008-05-30), o antrąja iš minėtų sutarčių kreditas suteiktas (su teise jį paimti iki 2009-05-30) žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos r., įsigijimui ir statybai (b. l. 112-113). Ieškovas nurodo aplinkybes, kad jis 2007-06-12 ir 2007-11-30 nupirko iš atsakovės R. Š. du žemės sklypus ir statė juose namus. Ieškovo nurodytos aplinkybės nepaneigia A. M. nurodytų aplinkybių ir jo pateiktų įrodymų, kad ieškovas 2007-11-22 išdavė vekselį A. M. 42 000 Eur sumai namų žemės sklypuose statybai (b. l.65-66). Be to, atsakovas 2007-11-22 ne tik išdavė vekselį, bet ir pasirašė dar vieną raštą, kuriame patvirtino, jog paėmė paskolą iš A. M. namų statybai pagal tam tikrus leidimus (b. l. 68-70). Ieškovo nurodytos aplinkybės apie 2007-05-30 banko suteiktą teisę gauti kreditus, 2007-06-12 ir 2007-11-30 su atsakove sudarytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, nepatvirtina 2007-11-22 vekselio išdavimo aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu pripažinti negaliojančiu šį vekselį.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl 2007-11-22 vekselio pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo ieškinį, nes jam kyla prievolė būtent pagal išrašytą vekselį. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos A. T. 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-216/2007). Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo vekselis buvo išrašytas dėl apgaulės. Ieškovas neįrodė tokių atsakovų veiksmų (CPK 178 str.). Trečiasis asmuo ginčo vekselio išdavimo nematė, o ieškovas negalėjo nurodyti, kada buvo išduotas, ar jo teigimu perrašytas, vekselis ir paaiškino, kad 2007-11-22 vekselį išdavė todėl, kad pasitikėjo atsakove R. G.. Ieškovas nurodė, kad tiksliai sandorių sudarymo datų neprisimena ir negalėjo paaiškinti, kodėl išdavė vekselį 2007-11-22 datai, nors žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2007-11-30, o mokėjimo pavedimas pagal 2007-11-30 sutartį 30 000 Lt sumai atsakovei R. Š. padarytas 2007-12-01, ir kodėl jis išduotas A. M., nors jis pirko žemę iš R. Š., o sandorį sudarė su jos įgaliotu asmeniu R. G..

Tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą (Lietuvos A. T. 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007). Be to, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos A. T. 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007). Toks aiškinimas atitinka Lietuvos A. T. formuojamą praktiką dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vekselio nuginčijimo praėjus ketveriems metams po jo išdavimo ir daugiau nei dvejiems metams vykstant išieškojimui priverstine tvarka.

Byloje nenustatytas objektyvus pagrindas teigti, kad ginčijamas 2007-11-22 vekselis prieštarautų ĮPVĮ reikalavimams, jų neatitiktų, ar būtų išduotas kitą dieną, nei buvo surašytas. Šiuo atveju vekselyje yra nurodyta vekselio išrašymo data, vieta, vekselis yra pasirašytas jį išdavusio asmens. Vien ta aplinkybė, kad, anot ieškovo, jam buvo padiktuotas vekselio turinys, nesudaro pagrindo vekselį laikyti negaliojančiu, nes jis atitinka visus vekseliui nustatytus įstatymo reikalavimus. Dėl to aplinkybė, kad vekselį išdavęs asmuo, jo aiškinimu, klydo dėl vekselio išrašymo teisinių padarinių, teismų praktikoje nėra laikomas ĮPVĮ 19 str. normos dispozicijos reikalaujama aplinkybe (Lietuvos A. T. 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007). Pažymėtina ir tai, kad motyvai, dėl kurių civilinių teisinių santykių subjektai atlieka vienokius ar kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, savaime neturi teisinės reikšmės.

Ieškovas prašo ieškiniu pripažinti, kad įvykdė 30 000 Lt dalį prievolės pagal 2007-11-22 vekselį 42 000 Eur sumai. Bylos duomenimis ieškovas su R. Š. 2007-11-30 sudarė žemės sklypo prikimo-pardavimo už 30 000 Lt sutartį. Bylos duomenimis ieškovas 2007-12-01 sumokėjo 30 000 Lt R. Š. pagal 2007-11-30 pirkimo pardavimo sutartį už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra nurodyta ir mokėjimo nurodymo paskirtyje (b. l. 10). Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovas įvykdė dalį prievolės pagal jo 2007-11-22 išduotą vekselį vekselio turėtojui A. M. ar jo teisių perėmėjams, todėl jo ieškinio reikalavimas pripažinti 30 000 Lt dalį prievolės įvykdyta atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str., CK 6.55 str., 6.123 str.).

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė R. Š. ir A. M. bendru susitarimu pardavinėjo atsakovės žemės sklypus, ar vykdė bendrą veiklą. Atsakovė R. G. su A. M. 2009-07-28 sudarė (iki)vedybinę sutartį, kuria nusprendė, kad visas turto, prievolės ar verslas, tiek iki santuokos sudarymo, tiek po jos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir atsakomybė (b. l. 56-58). Įrodymų, kad atsakovė R. G. ir A. M. 2007 metais užsiėmė bendra veikla – nekilnojamojo turto pardavimu – byloje taip pat nėra (CPK 178 str.).

Nagrinėjamos bylos kategorijoje teismas nėra aktyvus ir savo iniciatyva nerenka įrodymų bei nagrinėja bylą neišeidamas iš ieškiniu suformuluotų reikalavimų ribų. Ieškovui teismas siūlė tikslinti tiek ieškinio pagrindą, tiek dalyką. Išnagrinėjus civilinę bylą, išklausius byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimų, ištyrus byloje esančia medžiagą, atsižvelgus į visas sprendime nurodytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį ir pripažinti R. G., A. M., kurio teisių ir pareigų perėmėja yra R. G., ir R. Š. buvusiais kartu vykdomos veiklos – prekybos nekilnojamuoju turtu verslo partneriais, esančiais solidariai atsakingais asmenimis, su kuriais, vykdant šį verslą sudaromi sandoriai, pripažinti 2007-11-22 S. Š. surašytą 145 000 Lt vekselį iš dalies, 30 000 Lt sumai, negaliojančiu ir laikyti įvykdyta 30 000 Lt dalį iš S. Š. turimos 145 000 Lt prievolės R. G. (CPK 185 str., CK 1.138 str., 1.91 str., 6.123 str.).

Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš ieškovo priteistina 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti Valstybei iš ieškovo S. Š. 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.