Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-01 · Byla Nr. 2SA-62-520/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-01
Bylos Nr.
2SA-62-520/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15792-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
Pareiškėjas
E. J.
Kategorijos
  • 124.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-62-520/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15792-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: 124.6; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsisakymo kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose pagal pareiškėjos E. J. prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. J. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-08-26 nutarimą dėl atsisakymo kreiptis dėl proceso atnaujinimo ir priimti atitinkamą sprendimą pagal jos 2010-08-02 prašymą. Nurodė, kad Skuodo rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kurios vėliau buvo sujungtos, susijusios su jos motinos B. J. palikimu: dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (Nr. 2-308-98/2009) ir dėl praleisto įstatymu nustatyto termino pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti atnaujinimo (Nr. 2-496-646/2009), jai atstovavo advokatas O. M. Minėtos bylos buvo baigtos įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Ji 2010-08-02 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydama kreiptis dėl proceso atnaujinimo minėtose civilinėse bylose CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kad advokatas nesąžiningai atliko savo darbą dvejose civilinėse bylose. Prašymą grindė tuo, kad advokatas, būdamas profesionalas, iš esmės pažeidė proceso teisės principus, neįvertinęs bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtinumo, vilkino procesą bei dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas. Tačiau Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nepagrįstai 2010-08-26 nutarimu atsisakė tenkinti jos prašymą ir kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Ji skundė abi civilines bylas, todėl prokuratūra turėjo galimybę savo nuožiūra nuspręsti, kurią bylą yra pagrindas atnaujinti. Aplinkybė, susijusi su advokato netinkamai atliktu darbu, turi viešą interesą, todėl Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra privalėjo tenkinti jos prašymą. Be to, CPK 366 str. nurodytas proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas nėra išsamus, teismui yra suteikta teisė savo nuožiūra atnaujinti procesą ir įstatyme nenumatytais atvejais, nustačius, jog yra padaryta teisės taikymo klaida. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra neįvertino jos prašyme nurodytų argumentų, aplinkybių, turinčių akivaizdžių nusikaltimo požymių (teismas vadovavosi suinteresuotų liudytojų parodymais, nagrinėjo nepareikštus reikalavimus, nukrypo nuo bylos esmės, priėmė formalų sprendimą, netinkamai taikė įstatymus), o tai yra CPK 366 str. 1 d. 3, 4 p. įtvirtinti pagrindai atnaujinti procesą. Taip pat turėjo būti įvertinta tai, kad galimai bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, t. y. galėjo būti pažeista teisėjų kolegijos skyrimo arba bylų paskyrimo tvarka (CPK 366 str. 1 d. 8 p.). Iš esmės yra ginčytinas prokuratūros pasisakymas dėl viešojo intereso gynimo ir viešojo intereso sąvokos, nes iš jos pateikto prašymo yra akivaizdu, jog buvo keliamas visai visuomenei aktualus klausimas dėl pasitikėjimo teismais, nesąžiningais advokatais, tačiau prokuratūra nepagrįstai sprendė, jog prašymas pareikštas tik dėl privataus intereso gynimo.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad Skuodo rajono apylinkės teismo nagrinėtose civilinėse bylos, kuriose yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai, pareiškėja buvo pareiškusi asmeninio turtinio pobūdžio reikalavimus, siekdama paveldėti po motinos mirties atsiradusį palikimą ir tokie reikalavimai nėra susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras CPK 365 str. 2 d. jam suteiktą teisę gali įgyvendinti tik tuomet, kai yra atsiradusios ir paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios CPK 366 str. 1 d. 1-9 p. numatytus pagrindus, ir kai prašymu yra siekiama apginti viešąjį interesą, teismas sprendė, jog yra teisėtas ir pagrįstas skundžiamas nutarimas, kuriuo atsisakyta kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose pagal pareiškėjos prašymą. Teismas nurodė, kad atstovaujamojo ir advokato santykius reguliuoja Advokatūros įstatymas, todėl pareiškėja galėjo kreiptis į teismą arba Advokatūrą. Dėl to teismas pripažino teisėtu atsakovo argumentą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl nesąžiningai advokato atlikto darbo negali būti laikomos CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytomis aplinkybėmis. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad buvo CPK 366 str. 1 d. 3, 4 p. nustatyti pagrindai procesui atnaujinti, kadangi nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl melagingų liudytojų parodymų. Taip pat sprendė, jog pareiškėja neįrodė, kad jos bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kad atsisakęs priimti įrodymus, teismas padarė teisės taikymo klaidą.

Šalies argumentai

Pareiškėja E. J. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir patenkinti jos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-08-26 nutarimo, kuriuo atsisakyta kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose pagal 2010-08-02 prašymą. Nurodo, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Teismas netinkamai aiškino viešojo intereso sąvoką, neatsižvelgė į Prokuratūros įstatymo 19 str. suformuluotą prokuroro pareigą ginti viešąjį interesą, nustačius asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-01-29 konsultacijoje pateiktais išaiškinimais dėl prokuroro teisės kreiptis į teismą, todėl teismo išvada, kad viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas su konkretaus asmens teisių ir pareigų pažeidimu, reiškia cinišką požiūrį į žmogų, galimybę viešąjį interesą ginti tik pagal prokuroro asmeninį pasirinkimą. Jos interesas, kaip ir visos visuomenės interesas, yra teisingumas, teisė paveldėti. Prokuratūrai suteiktos teisės savo nuožiūra imtis atitinkamų veiksmų, todėl jos nurodytos aplinkybės dėl netinkamai ir nesąžiningai advokato atlikto darbo bylose, nebūtinai turėjo būti formuluojamos kaip CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindas. Lietuvos advokatūra pusmetį vilkino jos skundo dėl advokato darbo nagrinėjimą ir vis tiek neišaiškino aplinkybių, dėl kurių buvo pateiktas dar vienas ieškinys (civilinė byla Nr. 2-308/2009), todėl jos teises turėtų ginti prokuroras, o ne advokato, kurio veiksmai skundžiami, kolega. Teismas nepagrįstai sprendė, jog jos nurodyti argumentai dėl melagingų liudytojų parodymų, nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, nesudarė pagrindo prokurorui kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nes būtent dėl advokato neteisėtų veiksmų toks nuosprendis ir nebuvo priimtas. Jos bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties ir šališkas teismas, kadangi apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija buvo sudaryta iš tų pačių teisėjų, nagrinėjusių tą pačią paveldėjimo bylą, tačiau advokatas nepareiškė nušalinimo. Jos pateiktas rašytinis įrodymas apie tai, kad jai, kaip ūkininkei, buvo paskirtas 11,8 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog šią žemę gavo ji, todėl priklauso jai. Dėl proceso atnaujinimo ji kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kadangi susidūrė su advokato, Advokatūros, Klaipėdos apygardos prokuroro neveikimu, ir yra viešasis interesas, kurį prokuroras privalo ginti.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl teisingai nusprendė, kad nėra viešojo intereso, kuriuo vadovaudamasis pareiškėjos prašymu jis turėtų kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjos nurodytose civilinėse bylose. Jis išnagrinėjo pareiškėjos prašymą padėti apginti viešąjį interesą ir pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl pareiškėjos mirusios mamos valios vykdymo bei nustatė, kad minėtoje byloje nėra viešojo intereso ir CPK 366 str. 1 d. 2, 3, 4, 8, 9 p. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Apeliantė netinkamai aiškina Prokuratūros įstatymo 19 str., kadangi nepalankus teismo sprendimas vienai iš šalių, nereiškia teismo sprendimo neteisėtumo. Be to, apeliantė nepagrįstai teigia, kad pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 3, 4 p. pagrindais, prokuroras turėjo padėti atskleisti neteisėtą teismo poziciją suinteresuoto asmens naudai. Teismas teisingai išaiškino, kad pareiškėja dėl advokato veiksmų gali kreiptis į teismą ar Advokatūrą, kad pareiškėja neįrodė, kokią esminę reikšmę įsiteisėjusiam teismo sprendimui turėtų rašytinis įrodymas, kad pareiškėjai, kaip ūkininkei, buvo paskirtas 11,8 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo tenkinti pareiškėjos E. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-08-26 nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose pagal jos 2010-08-02 prašymą, panaikinimo.

Iš pareiškėjos E. J. 2010-08-02 prašymo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai matyti, kad pareiškėja pateikė prašymą dėl viešo intereso gynimo ir apsaugos bei proceso atnaujinimo. Prašyme nurodoma, kad skundžiama: Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-10-23 nutartis civilinėje byloje dėl praleisto įstatymų numatyto termino pareiškimui paduoti atnaujinimo, Klaipėdos apygardos teismo 2008-12-10 nutartis, priimta pagal 2008-10-30 atskirąjį skundą, Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-06-17 sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-07 nutartis, priimta pagal 2009-07-14 apeliacinį skundą. Pareiškėja prašė, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pateiktų ieškinį atitinkamam teismui dėl proceso atnaujinimo dėl pareiškėjos velionės mamos valios vykdymo, padėti apginti viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, 2010-08-26 priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėse bylose, nustačiusi, kad pareiškėjos nurodytose bylose nėra viešojo intereso pažeidimo ir CPK 366 str. 1 d. 2, 3, 4, 8, 9 p. numatytų proceso atnaujinimo pagrindų. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti minėtą nutarimą, priimti atitinkamą sprendimą pagal jos pateiktą 2010-08-02 prašymą. Pareiškėja skunde nurodė aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėja teigia, kad yra proceso atnaujinimo civilinėse bylose pagrindai, numatyti CPK 366 str. 1 d. 2, 3, 4, 8, 9 p., pažeistas viešasis interesas. Dėl šių pareiškėjos nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas negalėjo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-08-26 nutarimo ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą tenkinti pareiškėjos 2010-08-02 prašymą.

CPK 365 str. 1 d., reglamentuojanti proceso atnaujinimą civilinėse bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), numato, kad procesas gali būti atnaujintas pagal prašymus šalių ir trečiųjų asmenų, taip pat neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Siekiant apginti viešąjį interesą, prašymus dėl proceso atnaujinimo gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (CPK 365 str. 1 d.). Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas sudaro galimybę byloje nedalyvavusiam asmeniui – Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui –inicijuoti proceso atnaujinimą, kaip išimtį iš bendrosios nuostatos, kad pagrindinė iniciatyva atitenka asmenims, kurių materialioji teisė pažeista ar yra ginčijama. Tokia išimtis sietina su siekiu apsaugoti viešąjį interesą, todėl Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras šią teisę gali įgyvendinti esant dviems būtinoms sąlygoms: 1) prašymu atnaujinti procesą turi būti siekiama apginti viešąjį interesą; 2) turi būti atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį CPK 366 str. 1 d. 1-9 p. nurodytą pagrindą atnaujinti procesą. Tik esant šių aplinkybių visetui Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali įgyvendinti įstatyme įtvirtintą išimtį – inicijuoti proceso atnaujinimą. Įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas inicijuoti viešojo intereso gynimą teismine tvarka suteikė prokurorui, o ne kitiems asmenims (išnagrinėtose bylose dalyvavusiems asmenims ar teismui), t. y. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. numato, kad prokuroras, nustatęs asmens, visuomenės ar valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos pareiškimą arba savo iniciatyva, gindamas viešąjį interesą turi teisę ir pareigą kreiptis į teismą su ieškiniu ar pareiškimu. Prokurorui nenustačius tokio teisės aktų pažeidimo, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turėtų esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudarytų pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, jis nėra įpareigotas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiami prokuroro įgalinimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme ir dėl to kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą, ir kurio pobūdis, generalinio prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010). Įstatymai nenumato, kad teismas galėtų įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomose civilinėse bylose, kuriose prokuroras turėtų kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujino, buvo nagrinėjami klausimai, kurie nėra susiję su viešuoju interesu, t. y. bylose pareiškėjos reikšti reikalavimai yra susiję su jos privataus pobūdžio interesais, su jos teise paveldėti mirusios motinos turto dalį, dėl kurios paveldėjimo tarp pareiškėjos ir jos brolio yra kilęs ginčas.

Pareiškėja skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-08-26 nutarimo panaikinimo grindė tuo, kad yra įstatymo numatyti pagrindai atnaujinti procesą civilinėse bylose. Tokius argumentus pareiškėja nurodo ir atskirajame skunde. Dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu ji teigia, kad turi būti atnaujintas procesas civilinėse bylose, minėtas nutarimas negali būti panaikintas, nes šios aplinkybės teisme gali būti nagrinėjamos tik tada, kai teismui yra paduodamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, kaip kad tai numato CPK 367 str. Šiuo atveju toks prašymas nebuvo paduotas, o Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spęsti 2010-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje dėl prokuroro atsaisakymo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, panaikinimo pagal pareiškėjų V. Š. ir J. A. skundą, nurodė, kad prokuroro atsisakymo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, teisėtumo patikrinimas negali tapti paties pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje įvertinimu.

Pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujimo dėl jos nurodomų pagrindų, numatytų CPK 366 str. 1 d. 2, 3, 4, 8 p., turi teisę kreiptis pati į teismą. CPK 369 str. 2 d. 9 p. numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Tai, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi teisę paduoti ir dėl teismo nutarčių, kurios buvo peržiūrėtos apeliacine tvarka, savaime nereiškia Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigos inicijuoti proceso atnaujinimą, kai išnagrinėtos bylos dalyvis turi civilinį procesinį veiksnumą ir pats savarankiškai gali realizuoti procesines teises, ir prokuroras nenustato viešojo intereso pažeidimo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios su advokato darbu, nėra aplinkybės, kurių pagrindu galima kreiptis į teismą dėl proceso atnaujino civilinėse bylose.

Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėja nenurodė jokių faktinių ir teisinių aplinkybių, kurių pagrindu turėtų būti panaikintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-08-26 nutarimas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš pareiškėjos į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank” įmokos kodas 5660) iš pareiškėjos E. J. 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Liuda UckienėAlvydas Barkauskas