Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-308/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-26
Bylos Nr.
2-308/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Archista“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-308/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Archista“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. L2-904-109/2009.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Durupis“ 2009 m. sausio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 110 618,39 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų bei 803 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Archista“. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 16 d. nutartimi šį prašymą patenkino: areštavo skolininko nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, už 110 618,39 Lt, leidžiant skolininkui iš areštuotų piniginių lėšų mokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus, išmokas, susijusias su darbo santykiais bei atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas nurodė, kad didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo, galimai kreditoriui palankaus, teismo įsakymo neįvykdymo riziką. Be to, skolininkas piktybiškai vengia atsiskaityti, nereaguoja į raginimus, dėl ko yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkas UAB ,,Archista“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas pažeidė ekonomiškumo, teisingumo principus, neišlaikė šalių interesų pusiausvyros, nes areštavo ne tik skolininko nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, tačiau ir jo sąskaitas bankuose bei kitose kredito įstaigose. Taip buvo apribota galimybė disponuoti turimomis lėšomis, o tai sutrikdys skolininko atsiskaitymą su trečiaisiais asmenimis bei padarys skolininkui žalą. Taip pat teigia, kad teismas minėtas priemones taikė nepagrįstai, nes vien reikalavimo apimtis savaime negali būti lemiama aplinkybė nustatant laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Skolininko nuomone, kreditorius nepateikė teismui jokių duomenų apie skolininko siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybės ar kitokį nesąžiningą elgesį, keliantį grėsmę jo mokumui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB ,,Durupis“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, nes teismas minėtas priemones taikė tik kreditoriaus pareikšto reikalavimo apimtyje, be to, leido skolininkui iš areštuotų lėšų mokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondus bei išmokas, susijusias su darbo santykiais, taip pat atsiskaityti su kreditoriumi. Piniginės lėšos areštuotos tik nesant ar esant nepakankamai materialaus turto. Taip pat teigia, kad didelė ieškinio suma pagal susiklosčiusią teismų praktiką paprastai pripažįstama pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti minėtas priemones yra grėsmė, jog, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal susiklosčiusią teismų praktiką minėta aplinkybė preziumuojama ir tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl didelės pinigų sumos, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Nagrinėjamoje byloje kreditorius reikalauja priteisti iš skolininko 110 618,39 Lt skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį, nurodyta suma yra didelė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad reikalavimo patenkinimo atveju palankaus kreditoriui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 185 str.).

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog vien reikalavimo apimtis savaime negali būti lemiama aplinkybė nustatant laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Kaip minėta, pagrindas taikyti minėtas priemones yra vien didelė reikalavimo suma, todėl kreditorius neprivalėjo pateikti teismui daugiau duomenų apie skolininko siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti savo mokumo galimybės ar kitokį nesąžiningą elgesį. Tuo tarpu apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kurie leistų spręsti, kad apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera, todėl nurodyta reikalavimo suma konkrečiai apeliantui nėra didelė, kas leistų spręsti klausimą, ar iš tiesų yra grėsmė realiam galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178, 185 str.).

Apelianto nurodyti argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti jam nuostolių, neduoda pagrindo kitokiai išvadai (CPK 185 str.). Pagal CPK 147 straipsnio pirmąją dalį, atsakovas turi teisę prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo, kad jis pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. O pagal minėto straipsnio trečiąją dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, kaip žinoma, bylos nagrinėjimo eigoje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos (CPK 146 str.). Pažymėtina ir tai, kad skundžiama teismo nutartimi areštuotas pirmiausia apelianto nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas ginčo sumai, ir tik šio turto nesant ar nepakankant, areštuotos piniginės lėšos, iš kurių leidžiama vykdyti būtiniausius mokėjimus – atsiskaityti su valstybės bei savivaldybės biudžetais, mokėti darbo užmokestį. Dėl to atmestini ir apelianto teiginiai dėl ekonomiškumo, teisingumo principų ar šalių interesų pusiausvyros pažeidimų.

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDonatas ŠernasVigintas Višinskis