Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, 2FB-83-991/2018

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-03-20
Bylos Nr.: 2FB-83-991/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-10792-2016-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Neringa Ruibytė-Karimžanova
Pareiškėjas: A. E., J. E.
Suinteresuotas asmuo: J. V., akcinė bendrovė Luminor Bank, akcinė bendrovė „Swedbank“, R. B., V. G., A. P., R. R., A. E., V. V., T. D., Klaipėdos teritorinė muitinė, N. M.
Advokatai: Artūras Jaskelevičius, Kristijonas Paliutis

Kategorijos

3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei

Civilinė byla Nr. 2FB-83-991/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10792-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.7.1.; 3.4.2.6.2. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova,sekretoriaujant Vitai Girdvainienei,dalyvaujant pareiškėjui A. E.,pareiškėjų A. E. ir J. E. atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,suinteresuotam asmeniui J. V.,suinteresuotų asmenų J. V. ir N. M.-V. atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. E. ir J. E. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Luminor Bank, akcinė bendrovė „Swedbank“, R. B., V. G., A. P., R. R., A. E., V. V., T. D., Klaipėdos teritorinė muitinė, N. M. – V., J. V., J. V., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, antstolis A. S., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pateikė teismui pareiškimą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Tamtamas“, patvirtinti 300 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti 400 Eur sumą, reikalingą būtiniems poreikiams tenkinti.

Nurodė, kad įsiskolinimai prasidėjo nuo 2008 metų, kai pareiškėjai pradėjo statytis namą, kuriame dabartiniu metu gyvena. Paaiškino, kad 2011 metais pareiškėjas A. E. investavo lėšas steigiant įmonę Norvegijoje, tačiau, kadangi investicijos neatsipirko, nebuvo rastas kompromisas su verslo partneriu pradėjo kauptis įsiskolinimai kreditoriams. Pareiškėjas A. E. taip pat laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2013 metų investavo į (duomenys neskelbtini), siekdamas padengti apyvartinių lėšų trūkumą. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-07 sprendimu iš pareiškėjų priteista lygiomis dalimis 40765,01 Eur nuostoliams atlyginti, 1019 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti ir 3221 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-24 sprendimu už akių priteista iš pareiškėjo A. E. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėjai pažymėjo, kad įsiskolinimas kreditoriams sudaro: Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui 466,20 Eur, „Swedbank:, AB 5502,71 Eur, R. B. 12000 Eur, V. G. 10000 Eur, A. P. 32000 Eur, R. R. 25000 Eur, A. E. 20800 Eur, V. V. 11585 Eur, Klaipėdos teritorinei muitinei 2614,16 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 146,05 Eur, N. M. – V. 953,50 Eur, N. M. – V. ir J. V. 45005,01 Eur, antstoliui A. S. 865,19 Eur, VSDFV 31,50 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai 24,13 Eur, T. D. 1504 Eur, iš viso skola kreditoriams 168497,45 Eur.

Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjo A. E. vardu registruota transporto priemonė Audi A6 Avant, pareiškėjos J. E. vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pareiškėjo A. E. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 26/49 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 58 proc. baigtumo butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos J. E. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-04 nutartimi patvirtintas 28962 Eur pareiškėjo A. E. finansinis reikalavimas (duomenys neskelbtini) bankroto byloje, dėl kurios pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą. Pareiškėjas A. E. yra užsiregistravęs darbo biržoje, lanko vairavimo kursus, jam mokama 266 Eur stipendija. Pareiškėja J. E. dirba (duomenys neskelbtini), jai mokamas 500 Eur dydžio darbo užmokestis. Pareiškėjai turi nepilnametę dukrą A. E., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai teigė, kad jų turimos skolos viršija pareiškėjų turimo turto vertę, o vykdyti mokėjimus, kuriems suėjo terminai ir grąžinti skolas kreditoriams iš gaunamų pajamų neturi galimybės. Šiuo metu pareiškėjus materialiai remia pareiškėjo A. E. mama ir pareiškėjos J. E. mama.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. E. ir pareiškėjų atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti visiškai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. E. papildomai paaiškino, kad nemokumą lėmė nesėkmingos investicijos į verslą bei gyvenamojo namo statybos bei įsirengimas. Nurodė, kad viso turimo turto nepakanka skoloms kreditoriams grąžinti, todėl prašo iškelti fizinio asmens bankroto bylą ir atkurti nemokumą.

Pareiškėjų atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius papildomai nurodė, kad pareiškėjai atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau ir FABĮ) nustatytas sąlygas bankroto bylai iškelti, tai yra pareiškėjai yra nemokūs bei nenustatytos ir neįrodytos sąlygos, dėl kurių nebūtų galima iškelti bankroto bylos. Pažymėjo, kad vertinant, ar pareiškėjai atitinka sąžiningumo kriterijų, turi būti vertinama aplinkybė, jog siekiančių bankrutuoti asmenų nesąžiningi veiksmai turi lemti šių asmenų nemokumą, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad bankroto bylos iškėlimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys N. M. – V. ir J. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad jie 2007-08-10 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš pareiškėjų nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuris buvo su trūkumais, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-07 sprendimu jiems priteista iš pareiškėjų 40765,01 Eur nuostoliams atlyginti. Minėtos bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas A. E. perleido savo motinai A. E. 100 procentų (duomenys neskelbtini) akcijų, pardavė areštuotą automobilį Audi A6 Avant, siekė parduoti pareiškėjams priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kurie buvo įkeisti bankui, pardavinėjo žemės sklypus, kitais būdais elgėsi nesąžiningai ir slėpė savo pajamas ir turtą. Pareiškėjai slėpė savo turtą, o pareiškėjų nurodyti kreditoriniai reikalavimai yra tariami – tai patvirtina įrašai socialiniuose tinkluose, deklaruodami savo pajamas nurodė neteisingus duomenis siekdami išvengti pajamų deklaravimo ir mokesčių mokėjimo, daug investicinių veiksmų atliko kitų asmenų vardu, tokiu būdu nuslėpė daugiau kaip milijoną litų pajamų. Dėl nurodytų aplinkybių suinteresuoti asmenys teigė, kad pareiškėjai yra nesąžiningi ir jiems negali būti iškelta bankroto byla.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. V. ir suinteresuotų asmenų J. V. ir N. M.-V. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuotų asmenų atstovas prašė teismo ex officio pripažinti niekiniais ir negaliojančiais pareiškėjo A. E. sudarytus sandorius, įformintus 2008-11-19 tarp pareiškėjo A. E. ir V. V. pasirašyta paskolos sutartimi, pareiškėjo A. E. 2010-04-27 pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, tarp pareiškėjo A. E. ir R. B. 2010-04-27 pasirašyta paskolos sutartimi, tarp pareiškėjo A. E. ir A. E. 2011-05-01 pasirašyta paskolos sutartimi, pareiškėjo A. E. 2011-06-22 pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu ir pareiškėjo A. E. 2013-03-27 pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, niekiniais ir negaliojančiais, nes minėti sandoriai tariami, sudaryti nesiekiant sukurti teisinių pasekmių ir siekiant padidinti pareiškėjų kreditinius įsipareigojimus bankroto byloje. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjų nesąžiningi veiksmai ne kartą konstatuoti teismų procesiniuose sprendimuose, kurie turi prejudicinę galią ir šių aplinkybių įrodinėti neprivaloma. Pareiškėjų nesąžiningi veiksmai ypač pasireiškė santykiuose su suinteresuotais asmenimis. Suinteresuotų asmenų atstovo teigimu, pareiškėjai neatitinka FABĮ nustatytų sąlygų bankroto bylai iškelti dėl savo nesąžiningo elgesio bei dėl to, kad pareiškėjai slepia savo tikrąją turtinę padėtį, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai yra mokūs.

Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjai nėra skolingi Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Suinteresuotas asmuo J. V. pareiškimu nurodė, kad ji 2008-02-08 sudarė preliminarią sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo su S. V., sutarties pasirašymo dieną sumokėjo 43000 Lt, likusią 557000 Lt sumą turėjo sumokėti iki 2008-11-31, tuo metu ji suprato, jog už žemę ji moka S. V., o už gyvenamąjį namą moka A. E.. Pažymėjo, kad nutraukiant santuoką su V. V. ji nieko nežinojo apie jo skolą A. E.. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Suinteresuoti asmenys AB Luminor Bank, „Swedbank“, AB, R. B., V. G., A. P., R. R., A. E., V. V., T. D., AB „Energijos skirstymo operatorius“ teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai A. E. ir J. E. 2002-06-22 sudarė santuoką. Pareiškėjai turi nepilnametę dukrą A. E., gim. (duomenys neskelbtini).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, pareiškėjo A. E. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (įgytas 2005-05-31, 2018-02-20 vidutinė rinkos vertė 17600 Eur); 26/49 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (įgytas 2005-05-17, 2018-02-20 vidutinė rinkos vertė 24100 Eur); butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), baigtumas 58 proc., esantis (duomenys neskelbtini) (įgytas 2009-01-06, 2018-02-14 vidutinė rinkos vertė 34000 Eur); pareiškėjos J. E. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-07-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17-904/2017 ieškovų J. V. ir N. M.–V. ieškinį atsakovams A. E., J. E., A. E. ir T. D., tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), L. E., Klaipėdos miesto 15–ojo notaro biuro notarė A. G., dėl sandorių pripažinimo tariamais ir jų panaikinimo, nuspręsta pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-10-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytą tarp A. E. ir A. E. ir taikyti restituciją, grąžinant A. E. ir J. E. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 100 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių nominali vertė 2 896 Eur; pripažinti niekine ir negaliojančia 2013-10-18 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. E. ir A. E. ir taikyti restituciją, grąžinant A. E. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti niekine ir negaliojančia 2013-10-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. E., J. E. ir A. E. ir taikyti restituciją, grąžinant A. E. ir J. E. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti niekine ir negaliojančia 2013-10-18 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013-10-18 sutartinio įkeitimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti niekine ir negaliojančia 2016-09-20 povedybinę sutartį, sudarytą tarp A. E. ir J. E..

Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-30 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimą paliko nepakeistą, ištaisė rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl 2013-10-18 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013-10-18 sutartinio įkeitimo sandorio Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, nurodant, kad jie sudaryti tarp A. E., J. E. ir T. D..

VĮ „Regitra“ duomenimis, pareiškėjo A. E. vardu registruota transporto priemonė „Audi“ A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos J. E. vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Pareiškėja J. E. dirba (duomenys neskelbtini), jai mokamas 500 Eur neatskaičius mokesčių dydžio darbo užmokestis. Pareiškėjas A. E. dirba (duomenys neskelbtini), jam mokamas 410 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestis.

Tarp pareiškėjų ir Nordea Bank Finland Plc 2011-02-25 sudarytą kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjams suteiktas 85148,28 Eur kreditas vartojimo poreikiams tenkinti, kredito grąžinimo terminas 2041-01-27. Prievolei pagal minėtą kreditavimo sutartį užtikrinti įkeistas nekilnojamasis turtas, tai yra 26/49 dalys žemės sklypo ir butas, esantys (duomenys neskelbtini).

Tarp pareiškėjo A. E. ir „Swedbank“, AB 2016-05-09 pasirašyta kredito kortelės sutartis, pagal kurią pareiškėjui A. E. suteiktas 5792,40 Eur kredito limitas, kurį pareiškėjas įsipareigojo panaudojęs grąžinti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.

Pagal 2016-05-31 ir 2016-06-02 Klaipėdos teritorinės muitinės pažymas, pareiškėjas A. E. skolingas 2614,16 Eur, pareiškėja J. E. neskolinga.

Pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016-06-09 už elektros energiją objekte adresu (duomenys neskelbtini), neapmokėtas likutis yra 19,94 Eur ir 126,11 Eur.

Pagal Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-06-01 ir 2016-06-14 pažymas, pareiškėjas A. E. skolų valstybės biudžetui neturi, pareiškėja J. E. skolinga 4,63 Eur valstybės biudžetui. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-03-29 raštą, pareiškėjas A. E. skolingas 45,44 Eur valstybės biudžetui neturi, pareiškėja J. E. skolinga 4,63 Eur valstybės biudžetui.

Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus 2016-05-31 ir 2016-06-07 pažymas, pareiškėjas A. E. skolų neturi, pareiškėja J. E. skolinga 31,50 Eur.

Tarp pareiškėjo A. E. ir V. V. 2008-11-19 pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią V. V. suteikė pareiškėjui 40000 Lt (11584,80 Eur) paskolą, o pareiškėjas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2015-11-19.

Pareiškėjas A. E. 2010-04-27 pasiskolino iš V. G. 10000 Eur, pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pareiškėjas įsipareigojo paskolintas lėšas grąžinti iki 2016-04-27.

Tarp pareiškėjo A. E. ir R. B. 2010-04-27 pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią R. B. suteikė pareiškėjui 12000 Eur paskolą, o pareiškėjas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2016-04-27.

Tarp pareiškėjo A. E. ir A. E. 2011-05-01 pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią A. E. suteikė pareiškėjui 75000 Lt (21721,50 Eur) paskolą, paskolos grąžinimo terminas nenurodytas.

Pareiškėjas A. E. 2011-06-22 pasiskolino iš R. R. 25000 Eur, pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pareiškėjas įsipareigojo paskolintas lėšas grąžinti iki 2013-06-22.

Pareiškėjas A. E. 2013-03-27 pasiskolino iš A. P. 32000 Eur, pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį pareiškėjas įsipareigojo paskolintas lėšas grąžinti iki 2016-03-27.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-06-08 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-240-586/2016 dėl 953,50 Eur skolos išieškojimo iš A. E. išieškotojos N. M.-V. naudai. Antstolis A. S. vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-27 vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. 2-84-479/2015 dėl 45005,01 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjų A. E. ir J. E. išieškotojams J. V. ir N. M.-V..

Pagal „Swedbank“, AB 2017-04-21 raštą dėl informacijos pateikimo, 2007-12-14 tarp banko ir pareiškėjo A. E. pasirašyta kreditinės mokėjimo kortelės sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-20 neįvykdyti įsipareigojimai bankui sudarė 6533,05 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, ir kurių suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

Dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais

Suinteresuotų asmenų J. V. ir N. M.-V. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis teismo posėdyje pateikė prašymą teismui ex officio pripažinti pareiškėjo A. E. sudarytus sandorius, įformintus 2008-11-19 tarp pareiškėjo A. E. ir V. V. pasirašyta paskolos sutartimi, pareiškėjo A. E. 2010-04-27 pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, tarp pareiškėjo A. E. ir R. B. 2010-04-27 pasirašyta paskolos sutartimi, tarp pareiškėjo A. E. ir A. E. 2011-05-01 pasirašyta paskolos sutartimi, pareiškėjo A. E. 2011-06-22 pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu ir pareiškėjo A. E. 2013-03-27 pasirašytu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, niekiniais ir negaliojančiais, nes minėti sandoriai tariami, sudaryti nesiekiant sukurti teisinių pasekmių ir siekiant padidinti pareiškėjų kreditinius įsipareigojimus bankroto byloje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Remiantis šios straipsnio 5 dalimi, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015).

Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį, tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Taigi tariamasis sandoris yra niekinis, todėl teismas jo faktą ir teisines pasekmes gali konstatuoti ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Paprastai tariamieji sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Stateta“ v. R. A., bylos Nr. 3K-3-418/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. K. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2012).

Suinteresuotų asmenų atstovas kvestionuoja pareiškėjų nurodomas aplinkybes dėl nurodytų paskolos sandorių sudarymo. Kaip jau minėta, teismas gali ex officio pripažinti sandorį negaliojančiu tik tada, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų. Tam, kad būtų galima įvertinti tikrąją šalių valią sudarant nurodytus sandorius, kuriuos prašoma pripažinti negaliojančiais kaip tariamus, būtina išklausyti abiejų sandorio šalių paaiškinimus, išsamiai išanalizuoti šiuos paaiškinimus byloje esančių rašytinių įrodymų bei kitų duomenų kontekste. Bylos duomenimis nustatyta, kad visi su pareiškėju A. E. sudarę sandorius asmenys nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo įtraukti suinteresuotais asmenimis, buvo informuoti apie procesą, teismo 2017-03-08 nutartimi buvo įpareigoti pateikti įsiskolinimų atsiradimą pagrindžiančius paaiškinimus bei įrodymus, tačiau tokie paaiškinimai byloje nebuvo pateikti.

Suinteresuotų asmenų atstovas teigia, jog kreditoriai, nors visų reikalavimų terminai suėję, pareiškėjams reikalavimų nepareiškė, nėra pradėtas šių skolų vykdymo procesas. Pažymėtina, kad visi kreditoriai turi teisę bet kada, nepažeidžiant įstatyme nustatyto senaties termino, pareikšti reikalavimus pareiškėjams. Nors kreditoriai V. G., R. R. ir A. P. įstatyme nustatyta tvarka suėjus paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose nurodytiems prievolių įvykdymo terminams nepateikė pareiškėjams raginimo įvykdyti prievolę, tai nereiškia, kad jie prarado teisę reikalauti įvykdyti prievolę pareiškiant ieškinius ginčo teisenos tvarka ir įrodinėjant, kad pinigai buvo paskolinti ir buvo jiems negrąžinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nepaisant to, kad tam tikros nurodytų sandorių sudarymo aplinkybės nėra visiškai aiškios, byloje nesant savarankiško reikalavimo dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atskirai byloje dalyvaujantiems asmenims neįrodinėjant sandorių negaliojimo pagrindų, iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo konstatuoti, jog suinteresuotų asmenų atstovo nurodyti sandoriai yra akivaizdžiai tariami sandoriai.

Pažymėtina ir tai, kad byloje taip pat nenustatyti akivaizdūs faktai, dėl kurių teismas ex officio galėtų pripažinti nurodytus sandorius niekiniais ir negaliojančiais kitais CK numatytais pagrindais.

Dėl pareiškėjų nemokumo

Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, ir kurių suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo mokumo klausimą būtina įvertinti pareiškėjų turimą turtą ir gaunamų pajamų dydį bei įsipareigojimų kreditoriams dydį.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo A. E. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (įgytas 2005-05-31, 2018-02-20 vidutinė rinkos vertė 17600 Eur); 26/49 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (įgytas 2005-05-17, 2018-02-20 vidutinė rinkos vertė 24100 Eur); butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), baigtumas 58 proc., esantis (duomenys neskelbtini) (įgytas 2009-01-06, 2018-02-14 vidutinė rinkos vertė 34000 Eur); pareiškėjos J. E. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Klaipėdos rajono apylinkės teismui įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikinus sandorius taikyta restitucija ir pareiškėjams bendrosios nuosavybės teise grąžinta 100 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių nominali vertė 2896 Eur, 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta minėtų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė 2013 metais, tačiau pareiškėjas A. E. teismo posėdyje paaiškino, kad tikėtina, jog šiai dienai žemės sklypų vertė yra didesnė. Pagal VĮ „Registrų centras“ 2013 metais nustatytą vidutinę rinkos vertę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 6023 Eur, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 960 Eur, ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 377 Eur. Pareiškėjai nepateikė teismui kitų nekilnojamojo turto verčių negu yra nustatytos VĮ „Registrų centras“ masinio vertinimo metu. Pagal pareiškėjų pateiktas nekilnojamojo turto ir (duomenys neskelbtini) akcijų vertes, pareiškėjų nekilnojamojo turto ir (duomenys neskelbtini) akcijų vertė apie 62163,76 Eur.

Pareiškėjo A. E. vardu registruota transporto priemonė „Audi“ A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos J. E. vardu registruotų transporto priemonių nėra. Pareiškėja J. E. dirba (duomenys neskelbtini), jai mokamas 500 Eur neatskaičius mokesčių dydžio darbo užmokestis. Pareiškėjas A. E. dirba (duomenys neskelbtini), jam mokamas 410 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestis.

Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-04 nutartimi patvirtintas 28962 Eur pareiškėjo A. E. finansinis reikalavimas (duomenys neskelbtini) bankroto byloje.

Pastebėtina, kad suinteresuoti asmenys J. V. ir N. M.-V. bylos nagrinėjimo metu teikė duomenis ir įrodinėjo, jog pareiškėjai važinėjasi kitiems asmenims priklausančiomis transporto priemonėmis ir galimai turi kito turto nei nurodo patys pareiškėjai nagrinėjamoje civilinėje byloje. Byloje išsamiai surinkti rašytiniai įrodymai apie pareiškėjų vardu registruotą turtą. Tai, kad pareiškėjai galimai naudojasi kitiems asmenims priklausančiu turtu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad šis turtas yra pareiškėjų nuosavybė ir turėtų būti vertinamas sprendžiant pareiškėjų mokumo klausimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjai skolingi „Swedbank“, AB 6533,05 Eur, R. B. 12000 Eur, V. G. 10000 Eur, A. P. 32000 Eur, R. R. 25000 Eur, A. E. 20800 Eur, V. V. 11584,80 Eur, Klaipėdos teritorinei muitinei 2614,16 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ 146,05 Eur, N. M. – V. 953,50 Eur, N. M. – V. ir J. V. 45005,01 Eur, antstoliui A. S. 865,19 Eur, VSDFV 31,50 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 50,07 Eur. Be to, Luminor Bank AB 2018-02-19 pranešimu informavo pareiškėjus, kad nuo 2018-03-26 vienašališkai nutraukia kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjų netinkamo sutarties vykdymo, negrąžinto kredito likutis sudaro 77098,96 Eur. Taigi iš viso skola kreditoriams yra apie 244682,29 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai 2016-09-20 buvo sudarę povedybinę sutartį, kuria nusistatė santuokos metu įgyto turto ir įsipareigojimų režimą, tačiau Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17-904/2017 minėta povedybinė sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Pareiškėjai tiek pareiškimo pateikimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu visą santuokos metu įgytą turtą ir įsipareigojimus kreditoriams nurodė ir traktavo kaip bendrą santuokos metu įgytą turtą ir įsipareigojimus.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į pareiškėjų turimų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir turtinę padėtį, teismas pripažįsta, kad pareiškėjų skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjai negali įvykdyti, viršija 25 MMA.

Dėl pareiškėjų nesąžiningumo

FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kai teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kai kurie šių atvejų siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Sąžiningumui įvertinti būtina įvertinti reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar pareiškėjas dėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, ar priešingai – sąmoningai savo padėtį blogino (jos negerino) per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-65/2015). Fizinis asmuo yra laikomas nesąžiningu ir jam negali būti keliama bankroto byla, kai jis suvokdamas, jog esant dabartinėms pajamoms nepavyks atsiskaityti su kreditoriais, išlieka pasyvus, nededa pakankamų pastangų mokumui pagerinti, užsitikrindamas tik savo interesus, gaudamas pajamas, kurios negali būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį pabloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį pagerinti, tačiau nepateisinamai ja nepasinaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nurodė, jog jų nemokumą lėmė tai, kad 2008 metais pradėjo statytis namą, kuriame dabar pareiškėjai gyvena, 2011 metais pareiškėjas A. E. investavo lėšas steigiant įmonę Norvegijoje, tačiau, kadangi investicijos neatsipirko, nebuvo rastas kompromisas su verslo partneriu pradėjo kauptis įsiskolinimai kreditoriams, be to, pareiškėjas A. E. laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2013 metų investavo į (duomenys neskelbtini), siekdamas padengti apyvartinių lėšų trūkumą. Pastebėtina, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjo A. E. investicijas Norvegijoje bei būtent laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2013 metų investuotas lėšas į (duomenys neskelbtini) veiklą, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjai nurodo, kad 2008 metais pradėjo statytis gyvenamąjį namą, kuriame dabar gyvena, pareiškėjas A. E. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad gyvenamasis namas šiai dienai nėra įrengtas. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad įregistruotas buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 58 procentai. Iš byloje pateiktų statybinių medžiagų pirkimą patvirtinančių dokumentų matyti, kad didžioji dalis statybinių medžiagų buvo pirkta 2008-2010 metais. Byloje taip pat pateiktos fotonuotraukos iš viešosios erdvės bei nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai. Pareiškėjas A. E. teismo posėdyje patvirtino, kad fotonuotraukose užfiksuotas pareiškėjų gyvenamasis namas. Iš šių fotonuotraukų matyti, kad jau 2010 metais gyvenamasis namas buvo įrengtas. Tuo tarpu iki 2010 metų pareiškėjams buvo suteikta vienintelė paskola, tai yra pagal 2008-11-19 paskolos sutartį, visi kiti įsipareigojimai kreditoriams atsirado nuo 2010 metų. Dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų nurodomų aplinkybių, sukėlusių pareiškėjų nemokumą, taip pat dėl piniginių lėšų skolinimosi iš kreditorių aplinkybių, tikslingumo, kam faktiškai šios lėšos buvo panaudotos.

Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad tarp pareiškėjo A. E. ir „Swedbank“, AB 2016-05-09 pasirašyta kredito kortelės sutartis, pagal kurią pareiškėjui A. E. suteiktas 5792,40 Eur kredito limitas, kurį pareiškėjas įsipareigojo panaudojęs grąžinti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Duomenų, kam buvo panaudotas suteiktas kredito limitas, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Bylos medžiaga patvirtina, kad pranešimai kreditoriams apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išsiųsti 2016-05-22, tai yra praėjus dviem savaitėms po naujų kreditorinių įsipareigojimų prisiėmimo. Teismo nuomone, toks siekiančio bankrutuoti asmens elgesys negali būti laikomas sąžiningu, protingu ir atitinkančiu kreditorių interesus. Taip pat pastebėtina, kad pagal tarp pareiškėjų ir Nordea Bank Finland Plc 2011-02-25 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įmokos pagal grafiką buvo mokamos iki 2016 metų gegužės mėnesio, tai yra iki pranešimų dėl ketinimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir kreipimosi į teismą. Dėl šios priežasties bankas 2018-02-19 pranešimu informavo pareiškėjus, kad nuo 2018-03-26 vienašališkai nutraukia kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjų netinkamo sutarties vykdymo ir pareikalavo grąžinti visą suteiktą kreditą su kitomis pagal sutartį mokėtinomis sumomis.

Iš byloje pateiktų pareiškėjo A. E. pajamų deklaracijų už 2007-2016 metus matyti, jog pareiškėjas iki 2014 metų pabaigos užsiėmė individualia veikla. Pareiškėjo A. E. pajamas 2011 metais sudarė 100535,12 Lt (29116,98 Eur), iš kurių 2265,67 Lt darbo užmokestis, 3397,45 Lt kitos pajamos ir 94872 Lt pajamos iš individualios veiklos, 2012 metais sudarė 76067,69 Lt (22030,73 Eur), iš kurių 11067,69 Lt darbo užmokestis ir ligos pašalpa, 65000 Lt pajamos iš individualios veiklos, 2013 metais sudarė 103586,54 Lt (30000,74 Eur), iš kurių 12235,54 Lt darbo užmokestis ir ligos pašalpa, 1351 Lt kitos pajamos ir 90000 Lt pajamos iš individualios veiklos, 2014 metais sudarė 80900 Lt (23430,26 Eur), iš kurių 10500 Lt darbo užmokestis ir ligos pašalpa, 70400 Lt pajamos iš individualios veiklos, tuo tarpu 2015 metais visas pajamas sudarė 1836,24 Eur darbo užmokestis, 2016 metais 102,24 Eur darbo užmokestis. Pastebėtina, kad 2015 ir 2016 metais suėjo dalis terminų prievolėms kreditoriams įvykdyti. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-07 sprendimu iš pareiškėjų priteista 40765,01 Eur nuostoliams atlyginti, 1019 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti ir 3221 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-24 sprendimu už akių priteista iš pareiškėjo A. E. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidos.

Būtina įvertinti tai, kad pareiškėjas A. E. iki 2015 metų jau turėjo daug įsipareigojimų kreditoriams ir gavo pakankamai dideles pajamas iš individualios veiklos, tačiau net iš dalies nebuvo padengti įsiskolinimai kreditoriams, nors faktiškai tokia galimybė buvo.

Pareiškėjas A. E. teismo posėdyje paaiškino, kad prasidėjo ekonominė krizė ir dėl to pareiškėjas nustojo vykdyti individualią veiklą bei ženkliai sumažėjo pajamos, tačiau visuotinai žinoma aplinkybė, kad pasaulinė ekonominė krizė pasidėjo 2009 metais, o pareiškėjo pajamos iki 2015 metų buvo pakankamai didelės ir pareiškėjas sėkmingai vykdė individualią veiklą. Pareiškėjas A. E. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jam mokamas 410 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestis. Būtina įvertinti tai, kad pareiškėjas ilgą laiką užsiėmė įvairia individualia veikla, kaip pats pareiškėjas A. E. paaiškino teismo posėdyje, pagrindinė veikla buvo statybos ir remonto darbai, (duomenys neskelbtini), kurią įkūrė ir ilgą laiką buvo jos akcininku bei vadovu būtent pareiškėjas, užsiėmė viešojo maitinimo paslaugomis. Šalyje pasibaigus ekonomikos krizės laikotarpiui, darbo rinkoje pakilus darbo užmokesčiui, pareiškėjas, turėdamas ilgametę patirtį statybų bei viešojo maitinimo versle, neišnaudoja galimybės gauti didesnes pajamas, kurias pagal savo įgūdžius yra pajėgus gauti, ir vietoje to tenkinasi 410 Eur neatskaičius mokesčių dydžio darbo pajamomis.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad iš esmės dėl pareiškėjo A. E. veiksmų 2015 metais ženkliai sumažėjo jo pajamos ir taip buvo apsunkinta galimybė pareiškėjui atsiskaityti su kreditoriais. Be to, pareiškėjo pasyvus elgesys turėjo įtakos pareiškėjo finansinės būklės pablogėjimui, galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus mažėjimui ir/ar jų nebuvimui. Toks pareiškėjo elgesys sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas yra nesąžiningas kreditorių atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos J. E. pajamos pagal byloje esančius rašytinius įrodymus iš esmės nepasikeitė, t. y. visą laiką buvo beveik tokios pat.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-07-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17-904/2017 ieškovų J. V. ir N. M.–V. ieškinį atsakovams A. E., J. E., A. E. ir T. D., tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), L. E., Klaipėdos miesto 15–ojo notaro biuro notarė A. G., dėl sandorių pripažinimo tariamais ir jų panaikinimo, nuspręsta pripažinti niekine ir negaliojančia 2012-10-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytą tarp A. E. ir A. E. ir taikyti restituciją, grąžinant A. E. ir J. E. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 100 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių nominali vertė 2 896 Eur; pripažinti niekine ir negaliojančia 2013-10-18 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. E. ir A. E. ir taikyti restituciją, grąžinant A. E. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti niekine ir negaliojančia 2013-10-18 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. E., J. E. ir A. E. ir taikyti restituciją, grąžinant A. E. ir J. E. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); pripažinti niekine ir negaliojančia 2013-10-18 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013-10-18 sutartinio įkeitimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti niekine ir negaliojančia 2016-09-20 povedybinę sutartį, sudarytą tarp A. E. ir J. E.. Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-30 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimą paliko nepakeistą, ištaisė rašymo apsirikimą sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl 2013-10-18 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013-10-18 sutartinio įkeitimo sandorio Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, nurodant, kad jie sudaryti tarp A. E., J. E. ir T. D.. Taigi minėtoje civilinėje byloje buvo ginčijami pareiškėjų ir per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudaryti sandoriai. Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose pažymėta, kad visi ginčyti sandoriai sudaryti su artimais giminaičiais, o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog šalys buvo nesąžiningos, remiantis CK 6.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009). Taigi nagrinėjamu atveju teismo nustatytos ir pripažintos įrodytomis aplinkybės civilinėje byloje Nr. e2-17-904/2017 turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Kaip jau minėta, teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17-904/2017 pripažinta niekine ir negaliojančia 2012-10-23 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp A. E. ir A. E., kuria A. E. buvo perleista A. E. ir J. E. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių 100 vienetų paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų. Teismas pažymi, kad sandorio sudarymo metu bendrovė nebuvo bankrutuojanti, vykdė veiklą, todėl darytina išvada, kad bendrovės akcijos buvo vertos daugiau nei yra vertos šiai dienai, kai bendrovei iškelta bankroto byla. Pareiškėjai taip pat perleido nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ „Registrų centras“ 2013 metais nustatytą vidutinę rinkos vertę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 6023 Eur, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 960 Eur, ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 377 Eur. Pareiškėjai taip pat sudarė 2013-10-18 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2013-10-18 sutartinio įkeitimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini), kurie minėtu teismo sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais. Sudarius šiuos sandorius buvo dirbtinai padidintas įsipareigojimų kreditoriams dydis bei pareiškėjos J. E. mamai T. D. įkeista vienintelė pareiškėjams nuosavybės teise priklausiusi transporto priemonė Audi A6 Avant, taip suteikiant T. D. teisę pardavus transporto priemonę jai, kaip įkaito turėtojai, pirmai gauti pinigines lėšas, apeinant kitus pareiškėjų kreditorius. Be to, nustatyta, kad už nurodytą perleistą turtą nebuvo gautos jokios piniginės lėšos, pagal paskolos sutartį pareiškėjams taip pat nebuvo perduotos piniginės lėšos, iš kurių pareiškėjai būtų turėję galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir taip sumažinti jų reikalavimus.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai, sudarydami įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažintus niekiniais ir negaliojančiais sandorius, pažeidė kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, šie sandoriai turėjo reikšmingą įtaką pareiškėjų nemokumui.

Taigi iš nustatytų aplinkybių visumos, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai atitinka sąžiningumo kriterijus, taip pat, kad pareiškėjai dės maksimalias pastangas, siekdami atkurti savo mokumą, kad vykdydami patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Pareiškėjų elgesys kreditorių atžvilgiu vertintinas kaip visiškas pasyvumas skolinių įsipareigojimų vykdymui, itin didelis nerūpestingumas, sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Teismas pažymi, kad teismas nepasisako plačiau dėl kitų šalių argumentų ar į bylą pateiktų įrodymų, kurie neturi teisinės reikšmės priimant galutinį procesinį sprendimą byloje.

Įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad, nors pareiškėjai formaliai atitinka FABĮ nustatytą nemokumo kriterijų, pareiškėjų elgesys neatitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte keliamų sąžiningumo reikalavimų, todėl pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Dėl avanso grąžinimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto teismo 2017-08-14 nutartimi nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys J. V. ir N. M. – V. buvo įpareigoti sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 300 Eur dydžio avansą galimoms liudytojų išlaidoms padengti. Kadangi byloje išlaidos patirtos nebuvo, 300 Eur avanso suma grąžintina suinteresuotam asmeniui J. V..

Dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje patirta 83,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi pareiškėjų pareiškimas atmestinas, iš pareiškėjų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 83,04 Eur, tai yra iš kiekvieno po 41,52 Eur, bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, teismas

nutaria:

pareiškėjų A. E. ir J. E. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.

Grąžinti suinteresuotam asmeniui J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų Eur 00 ct) avansą, sumokėtą į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2017-08-17 „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), galimoms liudytojų išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš pareiškėjų A. E. ir J. E. į valstybės biudžetą po 41,52 Eur (keturiasdešimt vieną Eur 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Nutartis, per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova