Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, sekretoriaujant Vitai Jurienei,

dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, kaltinamajam D. S., jo gynėjui advokatui P. L., vertėjai A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, studijuoja (duomenys neskelbtini) (2 kursas), faktinė gyvenamoji vieta gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir BK 258 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. neteisėtai disponavo netikru vairuotojo pažymėjimu, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo netikrą (duomenys neskelbtini) Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. S.vardu, kurį neteisėtai laikė su savimi iki 2024-01-30, apie 00.15 val., kai (duomenys neskelbtini) prospekte, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašius pateikti vairuotojo dokumentą, neteisėtai panaudojo netikrą dokumentą, tai yra pateikė policijos pareigūnams netikrą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. S.vardu.

Be to, D. S. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent:

jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą šaltąjį nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos kovinį peilį-kastetą, kurį neteisėtai laikė iki 2024-01-30, apie 00.56 val., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, sulaikytų asmenų apžiūros patalpoje Nr. C.72, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams atliekant D. S.asmens apžiūrą, jam priklausančioje rankinėje, policijos pareigūnai rado civilinėje apyvartoje draudžiamą šaltąjį nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos kovinį peilį-kastetą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, jog (duomenys neskelbtini) jis turėjo draugą D., su kuriuo pradėjo mokytis tam, kad gautų vairuotojo pažžymėjimą. Jo draugo D. tėtis turėjo ryšių su automobilių vairavimo kursų mokykla. D. pasakė, kad jis gali paruošti visus dokumentus, kad kai jam, D. S., sukaks 18 metų, galės gauti vairuotojo teises ir nereikės laikyti vairavimo egzaminų. Tada prasidėjo karas, jis, D. S., išvažiavo į Europą, o D. liko (duomenys neskelbtini). Jis, D. S., mokėsi nuotoliniu būdu. Praėjo kiek laiko, D. gavo vairuotojo pažymėjimą anksčiau, negu jis, nes D. vyresnis už jį 1-eriais metais. Jis, D. S., turėjo gauti vairuotojo teises, jas turėjo jam išsiųsti. Jis, D. S., (duomenys neskelbtini) praėjo važiavimo praktikos kursus, tęsė mokslus online. Bet tuo metu, kai jis, D. S., sumokėjo pinigus už vairuotojo pažymėjimą, D. ir jo tėtis mirė. Su D. draugu palaikė ryšius, tai žmogus, kuris dirba (duomenys neskelbtini). Jšis žmogus užsiėmė jo, D. S., vairuotojo pažymėjimu. Šiam žmogui, jis, D. S., pervedė pinigus už vairuotojo pažymėjimą. Kai jam, D. S., sukako 18 metų, jam iš (duomenys neskelbtini) išsiuntė vairuotojo pažymėjimą. Jis, D. S., vairuotojo pažymėjimą pasiėmė Vilniaus autobusų stotyje. Vairuotojo pažymėjimas buvo atgabentas autobuso vairuotojo, kuris veža keleivius, gabena siuntas. Jis, D. S., gavo vairuotojo teises, pakvietė draugą. Draugas turėjo vairuotojo teises, gautas dar iki karo (duomenys neskelbtini). Jie parėjo namo ir jis, D. S., nusprendė sulyginti vairuotojo teises, kurias jis gavo, ir kurias draugas gavo dar iki karo. Pradėjo šviesti žibintuvėliu ir tada suprato, kad vairuotojo teisės skiriasi. Jo, D. S., gautas vairuotojo pažymėjimas buvo netikras. Kai D. padėjo, jis, D. S., buvo tikras, kad negaus padirbtų vairuotojo teisų, nes D. buvo jo draugas. Bet kai gavo vairuotojo teises, jau neturėjo su kuo susisiekti (duomenys neskelbtini). Jis, D. S., suprato, kad vairuotojo teisės yra padirbtos. Dėl to labai apgailestauja, nežino, ką tada galvojo.Vairavo automobilį turėdamas tas padirbtas vairuuotojo teises. Jo tėtis užsiiminėja automobilių prekyba. Automobilis Audi, su kuriuo jį, D. S., sustabdė policijos pareigūnai, turėjo būti vežamas į (duomenys neskelbtini). Jis, D. S., tuo momentu vairavo tą automobilį. Buvo sulaikytas su tuo automobiliu. Dėl kasteto: kai jis, D. S., atvyko į Vilnių, nuvyko į Gariūnų turgų. Vaikščiojo po turgavietę, rinkosi prekes, pamatė stelažą, ant kurio daug visokių daiktų buvo sudėta, visokie peiliai buvo sudėti. Jo, D. S., žvilgsnį pritraukė neišpakuotas kastetas, apžiūrėjo jį ir nusprendė kastetą įsigyti. Kastetas jam labai patiko. Paklausė pardavėjo, ar gali su kastetu vaikščioti ir jei sustabdys policija, ar gali jį nubausti už kasteto nešiojimą. Jis, D. S., nesiruošė su kastetu vaikščioti, bet taip išėjo, kad kai kastetą iš jo paėmė, kastetas prieš tai buvo jo rankinėje. Pardavėjas parodė, kaip kastetą galima nešioti. Su pardavėju buvo kiti žmonės, kurie pasakė, kad viskas gerai, kad policija nebaus už kasteto nešiojimą. Kaltinimo akte yra parašyta, kad jis, D. S., atsisakė atsakyti į klausimą, kodėl kastetą su savimi nešiojo. Jis, D. S., jokiu būdu nesiruošė kasteto naudoti, net jei gyvybei kažkas būtų grėsę. (duomenys neskelbtini) mėgo kolekcionuoti peilius, turėjo net kataną. Jo rankinėje buvo rastas ne tik kastetas, bet ir peiliukas, kuris išsilanksto į daug dalių, bet peiliuko taip pat nesiruošė niekada naudoti. Supranta, ypač dabar, po ekspertizės, kad jokiu būdu nebuvo galima kasteto nešioti. Ateityje tikrai nenešios su savimi tokių daiktų. Pilnai pripažįsta savo kaltę dėl šių dviejų veikų. Apgailestauja dėl to, ką padarė. Atsakydamas į klausimus nurodė, jog raketa pataikė į automobilį ir D. bei jo tėvas žuvo. Jokiu būdu ateityje nedarys nusikalstamų veikų. Lietuvoje gyvena su tėčiu, mama ir seserimi. Ruošiasi likti Lietuvoje, kol gaus leidimą gyventi čia nuolat. Į (duomenys neskelbtini) ketina vykti, kai baigsis karas. (duomenys neskelbtini) tampa kaip antri namai. Jis mokosi lietuvių kalbą. Gyvenamoji vieta laikina. Jis ruošiasi pradėti savarankišką gyvenimą, kai sukaks (duomenys neskelbtini) metų.

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.

D. S., 2024-01-30 įteikus jam pranešimą apie įtarimą pagal BK 300 str. 2 d. ir 258 str. 2 d., savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad psichinių sutrikimų neturi, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Jo kaip įtariamojo teisės jam yra išaiškintos. Apklausoje dalyvauja su savo pasirinktu gynėju. Dabar jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, jis gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Jis, būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nusprendė pradėti mokytis vairuoti tam, kad, kai jam sueis (duomenys neskelbtini) metų, jis iš karto gautų vairuotojo pažymėjimą. Jis kartu su savo draugu ir klasioku D. M. mokėsi vairavimo teorijos. D. M. tėvas pažinojo ir turėjo kontaktą su vairavimo mokykla, kurioje jie kartu mokėsi, t. y. lankė užsiėmimus privačioje mokykloje, (duomenys neskelbtini) mieste. Šios mokyklos pavadinimo jis nurodyti negali. Šios mokyklos administraciją, ar mokytojus, pažinojo D. M. tėvas. Be užsiėmimų lankymo vairavimo mokykloje, jis su D. M. sprendė testus iš interneto. Kai (duomenys neskelbtini) prasidėjo karas, jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o D. M. su tėvu liko toliau gyventi (duomenys neskelbtini). Kai jis gyveno (duomenys neskelbtini), D. M. jam toliau siųsdavo vairavimo testus, kuriuos jis spręsdavo pats savarankiškai. Testus atsiųsdavo į el. paštą, t. y. nuorodas į juos, ar failus, įvairiais būdais. 2022 metų rudens pabaigoje D. M. ir jo tėvas žuvo nuo raketos. Apie tai jis sužinojo iš jų bendro klasioko A. I.. 2022 metų vasaros pabaigoje, kai D. M. dar buvo gyvas, per „Telegram“ socialinį tinklą su juo susisiekė žmogus, pasivadinęs „A.“. Jo jis asmeniškai nepažįsta. Jis prisistatė jam vairavimo mokyklos darbuotoju, kurioje jis kartu su D. M. lankė užsiėmimus. A. parašė, kad jis toliau tvarkys visus mokymosi reikalus ir padės gauti vairuotojo pažymėjimą. Jis iš karto parašė D. M. ir jis jam patikslino, kad tikrai jis pažįsta šį žmogų „A.“ ir toliau nurodė jam bendrauti su juo, A., tiesiogiai. Kaip jis suprato, tas „A.“ nebuvo valstybinės įstaigos atstovu. Tuo metu jis jau gyveno (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos mėnesį jis persikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Praėjus metams laiko, jis persiuntė „A.“ savo nuotraukas per "Telegram Messenger" programėlę ir pervedė jam 14,5 tūkst. grivinų ((duomenys neskelbtini) pinigų) už šį pažymėjimą. Kada tiksliai jis juos persiuntė, nurodyti negali, tačiau tai buvo maždaug nuo 2023 metų liepos iki 2023 metų rugsėjo mėnesių, tuo laikotarpiu, tiksliau nurodyti negali. Pinigus persiuntė per „Tranfer Go“ programėlę iš savo „Paysera“ banko sąskaitos. Ar šią sąskaitą jis atidarė gyvendamas (duomenys neskelbtini), ar jau (duomenys neskelbtini), taip pat negali atsiminti. Jis tuo metu suprato, kad gaus suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Jam jį persiuntė per autobusų vairuotojus ir jis jį atsiėmė Vilniaus autobusų stotyje 2023 metų rugsėjo mėnesį. Atsiimant dokumentą jokių pinigų nemokėjo, o tik atvyko atsiimti siuntos. Atsiėmė būdamas vienas. Labai dėl to gailisi. 2022 metų vasarą jis nuvyko į Gariūnų turgavietę, nusipirkti drabužių. Turguje pamatė iškabą su įvairiais nešaunamaisiais ginklais. Jį tai sudomino. Prekystalyje jis pamatė sulankstomą peilį-kastetą, kurio kaina buvo 25 eurai. Jis pasiteiravo pardavėjo, ar Lietuvoje leidžiama nešiotis peilį-kastetą. Į tai pardavėjas jam tiesiogiai neatsakė, o paprašė jo rankos, kad galėtų pamatuoti. Pridėjęs peilį prie jo delno, jis pasakė, kad jeigu peilio geležtė yra ne ilgesnė, negu jo delno ilgis (nuo riešo iki pirštų galų), jį nešiotis galima. Jis nusipirko iš jo tą kastetą. Jis prisipažįsta, kad turėjo jį su savimi. Kokiam tikslui nešiojosi šį kastetą savo rankinėje, paaiškinti negali. Tiesiog „nenuspėjamam gyvenimo atvejui“. Apie tai, kad tai yra draudžiama, jis nežinojo. Nuoširdžiai gailisi. (b. l. 41-42, 45-47)

D. S., 2024-04-11 įteikus jam patikslintą pranešimą apie įtarimą pagal BK 300 str. 2 d. ir 258 str. 2 d., savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis laikosi savo sulaikymo metu duotų parodymų. Prieš jo sulaikymą jau buvo išlaikytas jo vairavimo teorijos egzaminas, t. y. 2023-11-08. Šiai dienai jis yra gavęs tikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kurį dabar savanoriškai pateikia tyrėjai bei prašo pasidaryti jo kopiją ir pridėti ją prie atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagos. Labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Ateityje pasižada nieko panašaus daugiau nepadaryti. (b. l. 49-51, 53-54)

D. S., 2024-04-11 įteikus jam patikslintą pranešimą apie įtarimą pagal BK 300 str. 2 d. ir 258 str. 2 d., savo kaltę pripažino ir parodė, kad laikosi savo prieš tai duotų parodymų ir prašo jais vadovautis. Nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų veiksmų. (b. l. 56-57, 60-61).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03775-24 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 2 d. ir 258 str. 2 d., dėl to, kad 2024-01-30, apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini) prospekte, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., policijos pareigūnams patikrinimo metu pateikė netikrą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini); 2024-01-30, apie 00.56 val., (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, apžiūros patalpoje Nr. C.72, D. S. dalinės apžiūros metu, jam priklausančioje rankinėje, buvo rastas sulankstomas peilis-kastetas.

Liudytojas R. V. 2024-05-03 parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2024-01-30, apie 00.15 val., kartu su kolega D. K. sustabdė automobilį "Audi", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrai. Už vairo sėdėjo pilietis D. S.. Patikrinus duomenų bazę, buvo nustatyta, jog šis asmuo neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. D. S. pateikė jam (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą. Apžiūrėjus pateiktą dokumentą, jam kilo įtarimas, jog dokumentas gali būti netikras. Tuomet jie nuvyko į Vilniaus oro uosto užkardą, kur jiems patvirtino, jog šis dokumentas yra netikras. Už vairavimą neturint teisių, jie surašė D. S. administracinio nusižengimo protokolą, ir pristatė jį į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. (b. l. 16-17).

R. V. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė savo 2024-01-30 tarnybiniame pranešime. (b.l. 3).

Liudytojas A. I. 2024-01-30 parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Viena iš jo tarnybos funkcijų yra pristatytų asmenų ir jų daiktų apžiūra. Jo pamaina pagal iš anksto numatytą grafiką prasidėjo 2024-01-29 19.00 val. ir baigėsi 2024-01-30 07.30 val. 2024-01-30, apie 00.56 val., į (duomenys neskelbtini) patalpą Nr. C.72 buvo pristatytas (duomenys neskelbtini) pilietis D. S.. Pagal apžiūros procedūrą jis paprašė minėto piliečio, kad visus kišenėse ir su savimi turimus daiktus išimtų ir padėtų apžiūrai ant stalo. D. S. nusiėmė nuo savo peties vyrišką rankinę ir padėjo ją priešais jį ant stalo. Jis, tikrindamas rankinės turinį, tarp joje buvusių įvairių asmeninių daiktų, rado juodos spalvos metalinį peilį - kastetą. Jis paklausė D. S., kieno šis daiktas ir jis atsakė, kad peilis - kastetas yra jo, jį įsigijo Gariūnų turgavietėje. Peilis - kastetas apžiūros metu buvo paimtas, dėl įvykio surašė tarnybinį pranešimą. (b. l. 20-22).

A. I.analogiškas įvykio aplinkybes nurodė savo 2024-01-30 tarnybiniame pranešime. (b.l. 9).

2024-01-30 Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis "Audi", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų objektų/pėdsakų nerasta. (b.l. 4-8).

2024-01-30 Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - patalpa, (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų objektų/pėdsakų nerasta. (b.l. 10-14).

2024-01-30 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad D. S. pateikė galimai netikrą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini). (b.l. 23-25).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024-02-20 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-491779-24 nurodyta, kad tyrimui pateiktas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto D. S. vardu, blankas atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto D. S. vardu, blankas yra atspausdintas spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu. Dokumento averse ir reverse blizgiais dažais imituoti kinematinį efektą turintys dažų elementai, dokumente nėra UV apsaugos. Minėtas vairuotojo pažymėjimas atspausdintas ant baltos spalvos plastikinio pagrindo. (b. l. 28-29).

2024-01-30 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. I. pateikė juodos spalvos metalinį peilį-kastetą. (b.l. 31-32).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024-02-15 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-450532-24 nurodyta, kad tirti pateiktas pramoninės gamybos kovinis peilis-kastetas yra civilinėje apyvartoje draudžiamas šaltasis nešaunamasis ginklas (kastetai ir koviniai peiliai, turintys automatiškai atsilenkiančią ir užsifiksuojančią geležtę, kuri yra ilgesnė kaip 8,5 cm, yra civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji nešaunamieji ginklai). (b. l. 35-36).

Netikras (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Aktas 2024-04-15 Nr. PD-00000034898). (b. l. 37, 30).

Peilis-kastetas saugomas Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje (Aktas 2024-04-10 Nr. GN-00000008802). (b. l. 37-38).

III.1. Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje padarymo

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę be kita ko, tam, kas pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą arba suklastojo tikrą vairuotojo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą vairuotojo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 2 dalyje suformuluoti alternatyvūs veikos požymiai ir šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo D. S. kaltė, padarius BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Pats kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Nors kaltinamojo parodymai skiriasi dėl to, kaip įgijo suklastotą vairuotojo paymėjimą, t.y. tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. liepos mėnesį jis persikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Praėjus metams laiko, jis persiuntė „A.“ savo nuotraukas per "Telegram Messenger" programėlę ir pervedė jam 14,5 tūkst. grivinų ((duomenys neskelbtini) pinigų) už šį pažymėjimą. Kada tiksliai jis juos persiuntė, nurodyti negali, tačiau tai buvo maždaug nuo 2023 metų liepos iki 2023 metų rugsėjo mėnesio, tuo laikotarpiu, tiksliau nurodyti negali. Pinigus persiuntė per „Tranfer Go“ programėlę iš savo „Paysera“ banko sąskaitos. Ar šią sąskaitą jis atidarė gyvendamas (duomenys neskelbtini), ar jau (duomenys neskelbtini), taip pat negali atsiminti. Jis tuo metu suprato, kad gaus suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Jam jį persiuntė per autobusų vairuotojus ir jis jį atsiėmė Vilniaus autobusų stotyje 2023 metų rugsėjo mėnesį. Tuo tarpu apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. S. teigė, kad apie tai, jog vairuotojo pažymėjimas netikras jis suprato tuomet, kai gautą vairuotojo pažymėjimą sugretino su jo draugo vairuotojo pažymėjimu, gautu dar iki karo. Tačiau ši aplinkybė nusikalstamos veikos kvalifikacijai didelės reikšmės neturi, nes kaltinamasis D. S. pripažino, jog kai vairavo automobilį ir, sustabdžius policijos pareigūnams, padavė pareigūnams netikrą vairuotojo pažuymėjimą, išduotą jo vardu, žinojo, jog jo vairuotojo pažymėjimas netikras.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. S. parodė, jog jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, jis gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Jis, būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nusprendė pradėti mokytis vairuoti tam, kad, kai jam sueis (duomenys neskelbtini) metų, jis iš karto gautų vairuotojo pažymėjimą. Jis kartu su savo draugu ir klasioku D. M. mokėsi vairavimo teorijos. D. tėvas pažinojo ir turėjo kontaktą su vairavimo mokykla, kurioje jie kartu mokėsi. Kai (duomenys neskelbtini) prasidėjo karas, jis, D. S., išvažiavo į (duomenys neskelbtini), o D. su tėvu liko toliau gyventi (duomenys neskelbtini). Kai jis gyveno (duomenys neskelbtini), D. jam toliau siųsdavo vairavimo testus, kuriuos jis spręsdavo pats savarankiškai. Po D. mirties su juo susisiekė A., kuris parašė, kad jis toliau tvarkys visus mokymosi reikalus ir padės gauti vairuotojo pažymėjimą. 2022 m. liepos mėnesį jis, D. S., persikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Praėjus metams laiko, pervedė A. pinigus už vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojo pažymėjimą A. jam persiuntė per autobusų vairuotojus. Atsiėmė pažymėjimą Vilniaus autobusų stotyje 2023 metų rugsėjo mėnesį. Gavęs vairuotojo pažymėjimą jį sugretino su tikru, kurį turėjo draugas, ir suprato, kad jo gautas pažymėjimas netikras. Tačiau vairutojo pažymėjimą su savim turėjo, kai jį sustabdė policijos pareigūnai ir jiems parodė. Buvo sulaikytas. Taigi, D. S. savim turėjo, laikė ir nešiojosi netikrą vairuotojo pažymėjimą, kurį padavė policijos pareigūnams. Tai yra kaltinamasis neteisėtai disponavo netikru vairuotojo pažymėjimu. Kaltinamojo D. S. kaltę patvirtina išsamūs liudytojų R. V., A. I. parodymai, specialisto išvada, pridėtas prie bylos netikras vairuotojo pažymėjimas. Visa šių įrodymų visuma sudaro nuoseklią grandinę, įrodymai neprieštarauja tarpusavyje. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo D. S. veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

III.2. Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje padarymo

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK nurodytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai.

Teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsiranda už bent vienos iš alternatyvių veikų padarymą – nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto: 1) neteisėtą įgijimą ar 2) neteisėtą nešiojimą. Nusikalstamos veikos dalyko, nustatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, įgijimu laikytini veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punktą, ginklo nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atskleisdamas neteisėto nešaunamojo ginklo nešiojimo sąvokos turinį, taip pat vadovaujasi minėto įstatymo nuostata (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-511/2015). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 258 straipsnio 2 dalis nenustato baudžiamosios atsakomybės už nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto laikymą (pavyzdžiui, gyvenamojoje vietoje). Įstatymų leidėjas nenustatė, kad aptariamo nusikalstamos veikos dalyko laikymas savaime yra tokio pavojingumo, dėl kurio būtų pagrindas užtraukti asmeniui baudžiamąją atsakomybę.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo D. S. kaltė, padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Pats kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Nurodė teisme nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, išsamiai jas papasakojo. Kaltinamasis D. S. parodė, jog 2022 metų vasarą jis nuvyko į Gariūnų turgavietę. Turguje pamatė iškabą su įvairiais nešaunamaisiais ginklais. Prekystalyje jis pamatė sulankstomą peilį-kastetą. Jis pasiteiravo pardavėjo, ar Lietuvoje leidžiama nešiotis peilį-kastetą. Į tai pardavėjas jam tiesiogiai neatsakė, o paprašė jo rankos, kad galėtų pamatuoti. Pridėjęs peilį prie jo delno, jis pasakė, kad jeigu peilio geležtė yra ne ilgesnė, negu jo delno ilgis, jį nešiotis galima. Jis nusipirko iš jo tą kastetą. Turėjo jį su savimi. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojų R. V., A. I. parodymai, specialisto išvada, pridėtas prie bylos metalinis peilis - kastetas. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo D. S. veika kvalifikuotina pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

IV. Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam D. S.

Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta kad, tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta kad tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2019, 2K-26-719/2020, 2K-213-719/2020).

Teismas, skirdamas kaltinamajam D. S. bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Atsižvelgiama į kaltinamojo D. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamasis D. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena apysunkė, kita – baudžiamasis nusižengimas. Abi nusikalstamos veikos tyčinės, padarytos tiesiogine tyčia, abi nusikalstamos veikos baigtos.

Atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl abiejų nusikalstamų veikų, į tai, jog nenustatyta kaltinamojo D. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, jog nepadaryta žala, civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Atsižvelgiama ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. S.: kaltinamasis jauno amžiaus, jam neseniai sukakę (duomenys neskelbtini) metų, iš kaltinamojo žodžių, jis vidutrinio išsilavinimo, šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) universitete, kaltinamasis nevedęs, vaikų neturi, neįgalumo grupės neturi, Lietuvoje turi pastovią gyvenamąją vietą, čia taip pat gyvena kaltinamojo motina, kiti šeimos nariai. Kaltinamasis Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka (b.l. 81).

Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo D. S. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. S. už nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas prokuroro siūlomas bausmės rūšis – areštą. Manytina, jog arešto bausmė kaltinamajam bus adekvati priemonė jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimą skirti kaltinamajam atsižvelgus į visas aplinkybes netikslinga, nes tai būtų per griežta bausmė. Taip pat nėra išimtinių aplinkybių, dėl ko kaltinamajam būtų galima paskirti švelnesnes bausmes, negu numatytos BK 258 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijose. Baudos bausmė, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam netikslinga, nes kaltinamasis jauno amžiaus, studentas, nedirbantis, kažkokių lėšų sukaupęs neturi. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės bendrintinos, jas apimant, kadangi nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą, t.y. viena jų baudžiamasis nusižengimas, kita apysunkis nusikaltimas.

Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo D. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t.y. viena para 2024-01-30 (b.l. 67-70, 71-72).

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Spręsdamas klausimą dėl D. S. arešto bausmės atidėjimo galimumo, teismas pažymi, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, jauno amžiaus, jam vos sukakę (duomenys neskelbtini) metų, mokosi universitete, be to, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje bausmės paskirtį įmanoma pasiekti be realaus arešto bausmės vykdymo, todėl D. S. paskirtina arešto bausmė atidedama 6 mėnesiams.

Manytina, kad baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos D. S. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaip minėta, atideda paskirtos bausmės vykdymą 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą, nustojus mokytis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

V. Kardomųjų priemonių taikymo ir kiti klausimai

Kaltinamajam D. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Netikras (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Aktas 2024-04-15 Nr. PD-00000034898). (b. l. 37, 30). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, netikras (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikintinas.

Peilis-kastetas saugomas Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje (Aktas 2024-04-10 Nr. GN-00000008802). (b. l. 37-38). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, peilis - kastetas, sunaikintinas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį – areštu 20 parų;

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – areštu 36 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subednrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir kaltinamajam D. S. paskirti areštą 36 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. S. paskirti bausmę –areštą 24 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į D. S. paskirtą bausmę įskaityti vieną parą, išbūtą laikinajame sulaikyme.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti D. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant pareigą:

1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą, nustojus mokytis – pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Netikras (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Aktas 2024-04-15 Nr. PD-00000034898). (b. l. 37, 30). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, netikrą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini0, sunaikinti.

Peilis-kastetas saugomas Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje (Aktas 2024-04-10 Nr. GN-00000008802). (b. l. 37-38). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, peilį - kastetą sunaikinti.

1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2. Probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.