Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Laureta Ulbienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-444/2013 m.

Teisėja Nida Vigelienė Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01323-2011-6

2013 m. birželio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal LR BK 281 str. 4 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1-3 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (LR BK 68 str.).

Byla dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukta (LR CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Iš A. R. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. N. naudai priteista 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. N. naudai – 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

A. R. nuteista už tai, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

ji, 2011 m. spalio 23 d., apie 20.05 val., Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,99 promilių etilo alkoholio), vairavo R. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, važiuodama juo Juodojo kelio gatvės vienintele eismo juosta, skirta važiuoti nuo Dunojaus gatvės pusės Gurių gatvės kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.3 punkto reikalavimus, numatančius, kad, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms bei Kelių eismo taisyklių III skyriuje „Draudžiamieji ženklai“ numatyto kelio ženklo 325 reikalavimus, numatančius draudimą lenkti transporto priemones, tai yra, vairuojamu automobiliu važiuodama įkalne, Juodojo kelio gatvės ruože, ties visuomeninio transporto stotele „Juodasis kelias“, kuriame draudžiama lenkti kitas transporto priemones, išvažiuodama į priešingos krypties eismo pusę lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį V. K. vairuojamą autobusą Volvo 7700A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį UAB „DNB Nord Lizingas“, prieš tai neįsitikinusi, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais važiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko susidūrė su priešpriešiais važiavusiu A. N. vairuojamu automobiliu Ford Scorpio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu L. N., o po to vairuojamu automobiliu atsitrenkė į lenkiamo autobuso Volvo 7700A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairįjį šoną. Šio eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio Ford Scorpio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. N., kuriam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ir šio automobilio keleivė L. N., kuriai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. R. nurodo veikos apimties, kvalifikacijos ir kaltės neskundžianti, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nuosprendį dalyje sumažinant iš jos nukentėjusiesiems A. N. ir L. N. priteistos neturtinės žalos dydį ir panaikinti baudžiamojo poveikio priemonės taikymą arba sumažinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą iki 1 metų.

Nuteistoji skunde nurodo, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, net gi, pasak jos, Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje visiško neturtinės žalos atlyginimo principas objektyviai netaikomas. Pasak apeliantės, neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, įvertinus patirtos žalos dydį, žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tokiu būdu, teismo sprendime turi būti nurodyti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti didinamas ar mažinamas, ko skundžiamame nuosprendyje apeliantė nurodo pasigendanti. Ji neginčija fakto, kad nukentėjusiajam A. N. išties padaryta neturtinio pobūdžio žala, pasireiškusi teismo nuosprendyje nurodytais požymiais, tačiau apeliantės manymu, iš jos priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir akivaizdžiai per didelis. Nuteistoji nurodo, kad nors teismas nuosprendyje ir atsižvelgė į jos turtinę padėtį, į tai, kad ji nedirba, išlaiko nepilnametį vaiką, moka kredito įmokas, laikotarpiu nuo 2012-05-16 iki 2012-11-15 jai buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (šiuo metu nedarbingumo klausimas svarstomas), tačiau liko neįvertinta ta aplinkybė, kad draudimas, išmokėjęs A. N. 8000 Lt, tą sumą regreso tvarka priteis iš apeliantės, dėl ko žalos dydis jai dar padidės. Be to, iš jos priteista 40 000 Lt dydžio neturtinė žala yra artima nuosprendyje minimos teismų praktikos maksimaliam dydžiui, visiškai neatsižvelgta į galimybę tokią sumą išmokėti. Nuteistoji nurodo neturinti jokių pajamų, kurios leistų sumokėti priteistą civilinį ieškinį, yra neįgali, viena augina sveikatos problemų turinčią dukrą, jos šeima yra socialiai remtina, be to dar turi finansinių įsipareigojimų bankui.

Apeliantės teigimu ir nukentėjusiajai L. N., kuriai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas priteista 3000 Lt neturtinės žalos suma yra pernelyg didelė ir neproporcinga pasekmėms bei pastarosios turtinei padėčiai, todėl taip pat mažintina.

Skunde nuteistoji A. R. tai pat teigia nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Nurodo paaiškinusi, kad įvykio dieną patyrė stresą, dėl ko prasidėjo traukuliai, važiuodama namo išgėrė alkoholio tam, kad atpalaiduotų raumenis ir sumažėtų traukuliai, nes vaistų su savimi neturėjo. Apeliantės teigimu, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jai ir jos nepilnametei dukrai turės ypač neigiamų pasekmių, nes dukra turi sveikatos problemų (ortopedinių), dėl kurių negali eiti ilgų atstumų. Taip pat nurodo, jog iki dukros mokyklos nuo jos gyvenamosios vietos yra 5 km atstumas, o susisiekimo visuomeniniu transportu nėra, todėl nesant finansinės galimybės samdyti vairuotoją, dukra negalės lankyti mokyklos. Nuteistoji A. R. nurodo ir tai, kad straipsnio, pagal kurį ji nuteista, sankcija baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nenumato, tokiu būdu teismas neįpareigojamas, o konkrečiu atveju teismui paliekama spręsti dėl būtinumo skirti šią priemonę.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja skundą palaikė, prašė tenkinti, nukentėjusieji bei prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistosios A. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė nurodo veikos apimties, kvalifikacijos ir kaltės neskundžianti, tačiau nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nuosprendžio dalimi dėl priteistos neturtinės žalos nukentėjusiesiems A. N. ir L. N. bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Apeliantės teigimu, iš jos priteista neturtinė žala tiek nukentėjusiajam A. N., tiek nukentėjusiajai L. N. per didelė, neatsižvelgta į jos materialinę padėtį, o ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams paskirta nepagrįstai.

Kolegijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Neturtinė žala pagal LR CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.

Teisingai apeliantė skunde nurodo, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (LR CK 1.5.).

Byloje nustatyta, kad nuteistoji A. R. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje rasta net 1,99 promilės etilo alkoholio), pažeidė nemažai Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, vairuojamu automobiliu važiuodama įkalne, atkarpoje, kurioje lenkti kitas transporto priemones draudžiama, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, prieš tai neįsitikinusi, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais važiuojančioms transporto priemonėms, dėl ko susidūrė su priešpriešiais važiavusiu A. N. vairuojamu automobiliu. Šio eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio vairuotojas A. N., kuriam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ir šio automobilio keleivė L. N., kuriai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b. t. 1, b. l. 35). Dėl avarijos metu patirtos traumos pastarajam buvo taikytas stacionarinis, reabilitacinis, ambulatorinis gydymas (b. t. 2, b. l. 32), nedarbingumo laikotarpis tęsėsi nuo 2011-10-25 iki 2012-07-27, nuo 2012-07-30 iki 2013-08-22 jam nustatytas netekto darbingumo lygis (b. t. 2, b. l. 103), buvo atliktos operacijos. Byloje esanti darbingumo lygio pažyma (b. t. 2, b. l. 189) patvirtina, kad A. N. nuo 2012-08-23 iki 2013-08-23 nustatytas darbingumo lygis – 40 procentų, jis neteko 60 procentų darbingumo. Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, patyrė dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas, po eismo įvykio metu patirtos traumos nukentėjusysis negalėjo vaikščioti, ilgą laiko tarpą buvo prikaustytas prie vežimėlio, šiuo metu taip pat sunkiai vaikšto.

Nukentėjusiajai L. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. t. 1, b. l. 40). Dėl avarijos metu patirtos traumos nukentėjusioji buvo gydoma RVU ligoninėje, ji patyrė fizinį skausmą, stresą, išgyvenimus, papildomus rūpesčius, nepatogumus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas.

Taigi, priešingai nei skunde teigia apeliantė, teismas nurodė viską, į ką atsižvelgia nustatydamas būtent tokias neturtinės žalos sumas, kurios atitinka šiuo metu suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr.: 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-181/2010, 2K-167/2011 ir kt.)., nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2000 Litų iki 10000 Litų ( kasacinės bylos 2k-548/2012, 2k-644/2012), apylinkės teismas nuo šios praktikos nenukrypo.

Taip pat teismas nurodė, kad atsižvelgia ir į kaltinamosios turtinę ir socialinę padėtį, jog pastaroji nedirba, viena išlaiko vieną nepilnametį vaiką, moka kredito įmokas (b. t. 2, b. l. 80-85), laikotarpiu nuo 2012-05-16 iki 2012-11-15 jai nustatytas darbingumo lygis 55 procentai (b. t. 2, b. l. 86), administracine tvarka už KET pažeidimus bausta 10 kartų 9b. t. 2, b. l. 118-122).

Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Tuo pačiu kaltininko turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju. Kaip išplaukia iš LR CK 6.250 str. 2 d. turinio, kaltininko turtinės padėties kriterijus nėra pirmutinis. Įstatymas tarp neturtinės žalos nustatymo kriterijų į pirmą planą iškelia neturtinės žalos pasekmes. Būtent šis kriterijus akcentuojamas pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje, motyvuojant neturtinės žalos dydžių priteisimą, teismas nurodė, kodėl A. N. ieškinį tenkina pilnai, o L. N. tik iš dalies ir neturtinės žalos dydį mažina. Kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų ar netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos.

Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į pačios kaltinamosios veiksmus įvykio metu, o taip pat įvertino ir tą aplinkybę, kad draudimas jau išmokėjo nukentėjusiesiems atitinkamas sumas.

Tai, kad apeliantė nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo, nereiškia, kad teismo sprendimas šioje dalyje nepagrįstas. Atkreipiamas dėmesys, kad nors sankcija nusikaltimo, pagal kurį nuteista A. R., ir nenumato baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo kartu su bausme, tačiau teismas atidėdamas bausmės vykdymą, gali ją paskirti ir paprastai tokio pobūdžio bylose ta priemonė nustatoma. Be to, byloje nustatyta, kad A. R. automobilį vairavo apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje rasta net 1,99 prom. etilo alkoholio), anksčiau administracine tvarka už KET pažeidimus bausta 10 karų, ne kartą iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taigi, nors nuteistoji A. R. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles: automobilį vairavo apsvaigusi nuo alkoholio, be jokios atsakomybės ignoruodama elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldama realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Dėl minėtų neatsakingų nuteistosios veiksmų vienam asmeniui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kitam – nežymus. Tokiu būdu, nuteistosios A. R. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Todėl kolegija mano, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajai buvo būtina kartu su bausme skirti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant priversti apeliantę laikytis įstatymų ir užkirsti jai kelią daryti naujas nusikalstamas veikas, naudojantis teise vairuoti transporto priemones, vien bausmė, kurios vykdymas atidėtas, nebus pakankamai efektyvi. Be to, pažymėtina, kad vien tai, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones sukels nuteistajai nepatogumų, negali būti pagrindas atsisakyti skirti LR BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas pagrįstai šią aplinkybę vertino kartu su kitais bylos duomenimis.

Apeliantė skunde nurodė, kad tą diną patyrė stresą, dėl ko jai prasidėjo traukuliai, todėl ir išgėrusi alkoholio tam, kad atpalaiduotų raumenis ir sumažėtų traukuliai, nes vaistų neturėjo. Tačiau toks poelgis negali niekaip pateisinti nuteistosios A. R. veiksmų.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nuteistosios A. R. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., nutarė:

Nuteistosios A. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nuosprendį.

Ši nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo. Kolegijos pirmininkė (parašas) Laureta Ulbienė Teisėjai (parašai) Virginija Pakalnytė- Tamošiūnaitė Artūras Pažarskis Nuorašas tikras : Kolegijos pirmininkė Laureta Ulbienė