Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-18-904/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-18
Bylos Nr.: e2-18-904/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01232-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mantas Ūsas
Ieškovas: A. M., R. B.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Kuršių marių respublika“
Trečiasis asmuo: R. Ž., I. Ž., A. Ž., M. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Donatas Lengvinas, Gediminas Lukauskas, Saulius Tamošaitis, Laimonas Pivoras, Santa Černiūtė

Civilinė byla Nr. e2-18-904/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01232-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1.;2.4.4.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 18 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,sekretoriaujant Neringai Dužinienei,dalyvaujant ieškovams A. M., R. B., jų atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kuršių marių respublika“ atstovams advokatui Laimonui Pivorui, advokato padėjėjai Santai Černiūtei,

tretiesiems asmenims R. Ž., I. Ž., A. Ž., M. B., uždarosios akcinės bendrovės ,,Kuršių marios“ atstovui Sauliui Tamošaičiui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Redai Siautilei, E. L. atstovams S. L., advokatui Gediminui Lukauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. M., R. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kuršių marių respublika“ dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė UAB ,,Kuršių marios“, E. Š., R. Ž., I. Ž., P. K., E. L., A. Ž., M. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) ir formuojamam žemės sklypui prie šio pastato (viešpataujantiems daiktams), pagal 2021 m. birželio 15 d. UAB „Gistama projektai“ parengtą planą, kuriame 228 m² ploto kelio servitutas pažymėtas simboliu “S“ ir nurodytas taškais 28, 29, 30, 31, 32, 80, 81, 82, 83. Nustatyti, kad ieškovai A. M. ir R. B. solidariai sumoka vienkartinę 567,72 Eur kompensaciją atsakovei UAB „Kuršių marių respublikai“ nuostolių atlyginimui už servituto nustatymą. Priteisti iš atsakovės UAB „Kuršių marių respublika“ ieškovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė, jog ieškovui A. M. nuosavybės teise priklauso 23/50 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) pagal 2022-09-15 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 8204. Ieškovei R. B. nuosavybės teise priklauso 54/100 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) pagal 1999-03-29 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2MV-5078. Ieškovai norėdami privažiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančio namo naudojosi keliu, kuris tęsėsi nuo P gatvės iki (duomenys neskelbtini) sklype esančių tolimiausių pastatų (vienas iš jų pažymėtas plane indeksu 511 ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Kuršių marios“). Prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės sklypas suformuotas nėra, statiniai šiai dienai stovi valstybinėje žemėje. 2006-02-11 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NGP-1036 pagrindu ir 2006-02-11 Perdavimo-priėmimo akto Nr. NGP-1037 pagrindu UAB „Kuršių marios“ įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini). Į šį žemės sklypą pateko ir kelias, kuriuo visada naudojosi ieškovai siekdami privažiuoti prie savo gyvenamojo namo. 2016 m. liepos mėnesį buvo sutvarkyti gyvenamojo namo nuosavybės dokumentai. Tuo tikslu buvo pradėta domėtis galimybėmis iš valstybės įsigyti žemės sklypą prie statinių. 2017 m. sausio 18 d. gyvenamojo namo savininkų vardu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui buvo pateiktas prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. 2017-01-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas priėmė įsakymą Nr. 12 VĮ-63-( 14.142.2.) Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, su tikslu - suformuoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), esamiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypo formavimo metu paaiškėjo, kad privažiavimas prie gyvenamojo namo yra įtrauktas į privataus žemės sklypo teritoriją, todėl prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) formuojamo žemės sklypo nebėra privažiavimui skirtos laisvos valstybinės žemės. 2020-09-08 prašymu per „viber“ programėlę A. M. kreipėsi į tuometinę žemės sklypo savininkę UAB „Kuršių marios“ dėl sutikimo naudotis kelio ruožu, einančiu per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini). 2020-09-08 UAB „Kuršių marios“ pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė suteikti servituto teise naudotis keliu einančiu per tuo metu buvusį jų žemės sklypą. 2020-10-20 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus patarėja D. P. ir specialistė V. P. surengė posėdį, kurio eiga užfiksuota 2020-10-21 protokole Nr. 12PRT-42-(14.12.6.). Posėdžio metu svarstyta galimybė rengiant valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą numatyti privažiavimo kelią. UAB „Kuršių marios“ atstovų pozicija nepasikeitė, todėl nutarta statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams drauge su formavimo ir pertvarkymo projektą rengiančiu projekto autoriumi formuojant žemės sklypą ieškoti patekimo į sklypą per registruotus privačius žemės sklypus galimybių, o geranoriškai nesutarus kreiptis į teismą. Ieškovai drauge su projekto autoriumi apžiūrėjo kaimyninius žemės sklypus ir apsvarstė galimų patekimų į formuojamą žemės sklypą variantus. Buvo nuspręsta, kad per kitus kaimyninius žemės sklypus formuoti įvažiavimą prie namo (duomenys neskelbtini). yra ekonomiškai neracionalu. Kaimyninių žemės sklypų reljefas yra netinkamas paprastam keliui formuoti, o norint įrengti bent minimalų įvažiavimą tektų iškirsti medžių sąžalynus, nukasti šlaitus ir atlikti kitus darbus, kurie iš esmės sudarkytų nedidelio ploto žemės sklypus. Vienintelis priimtinas variantas - tai įvažiavimui naudoti jau esamą ir ilgus metus naudojamą kelią, kuris šiai dienai patenka į UAB „Kuršių marių respublikos“ žemės sklypo teritoriją. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją ieškovai kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku per ieškovei priklausantį žemės sklypą.

Atsiliepimas

Atsakovės UAB ,,Kuršių marių respublika“ atstovė advokato padėjėja Santa Černiūtė 2023-04-19 teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei trečiojo asmens UAB ,,Kuršių marios“ atstovas advokatas Saulius Tamošaitis 2023-02-13 pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atsilipimuose abu proceso dalyviai nurodė analogiškus prašymus dėl bylos baigties, prašydamos ieškinį atmesti bei priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymams pagrįsti atsakovė UAB ,,Kuršių marių respublika“ ir trečiasis asmuo UAB ,,Kuršių marios“ nurodė analogiškus argumentus bei motyvus. Atsiliepimuose nurodė, kad ieškovai 2020 09 08 prašė UAB „Kuršių marios“ leidimo naudotis žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gavo neigiamą atsakymą. Pažymėjo, jog iki šiol UAB „Kuršių marios“ bei UAB ,,Kuršių marių respublika“ pozicija nepasikeitė. Nurodė, kad ieškovai nepagrįstai nurodo, kad jie visuomet iki 2006-02-11 pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo patekdavo į savo žemės sklypą per atsakovės žemės sklype esantį kelią, o sudarius 2006 02 11 pirkimo - pardavimo sutartį, šis kelias neva pateko į atsakovės žemės sklypą. Skirtingai nei nurodo ieškovai iš atsakovės žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad žemės sklype jokių kelių nėra (nėra ir tam skirtų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų). Ieškovai neįrodė, kad sudarant 2006 02 11 pirkimo - pardavimo sandorį į jį buvo įtrauktas koks tai kelias. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad kitos galimybės patekimui prie namo neva nėra. Ortofoto nuotrauka ir kadastro žemėlapio ištrauka aiškiai įrodo, kad yra galimybė nustatyti kelio servitutą ieškovams tiek per žemės sklypą Nr. 204, tiek per žemės sklypą Nr. 76, bei galima taip pat nustatyti pravažiavimą ir per sklypą Nr. 268 arba Nr. 199. Ieškovai neįrodė, kad nurodytuose sklypuose nėra galimybės nustatyti ieškovams kelio servitutą. Galimybę patekti ieškovams prie savo namo įrodo byloje pateikti galimų kelio servitutų planeliai. Ieškovų argumentas, kad norint nustatyti kelio servitutą per kitas teritorijas reikėtų atlikti žemės tvarkymo darbus ir todėl neva būtų neracionalu, yra atmestinas, kaip nepagrįstas, nes tarnaujantį daiktą galima apriboti kuo mažiausiu būdu, o ne kaip patogu viešpataujančiojo daikto savininkui. Vien formalus ieškovų pasakymas, kad jiems neva neracionalu, neatleidžia ieškovų nuo pareigos įrodinėti savo ieškinį ir negali būti pagrindu atleisti ieškovus nuo pareigos ieškoti kitų tinkamų viešpataujančiojo daikto naudojimo būdų. Byloje apklausti Ž g. gyventojai patvirtino, kad ne visi sklypai aptverti ir taip pat teikiant paaiškinimus patvirtino, kad yra galimybė patekti ieškovams prie namo (duomenys neskelbtini) būtent iš Ž gatvės per kitus privačius žemės sklypus. Be to, pažymėjo, kad ieškovų gyvenamasis namas pastatytas prie Ž gatvės. Inventorinėje pastato byloje esančiame pastatų išdėstymo plane pastatas išdėstytas prie Ž gatvės ir patekimui į pastatą numatyta būtent per Ž gatve. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 6.4 p., 6.5 p., 8.4 p., 8.5 p. nuostatomis ieškovų pastatui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresas ((duomenys neskelbtini)) suformuotas būtent pagal Ž gatvės pavadinimą ir pagal chronologinę būtent Ž gatvėje išsidėsčiusių analogiškų pastatų numeraciją (Adresų formavimo taisyklių 6.4 p., 6.5 p., 8.4 p., 8.5 p.). Todėl prie ieškovų namo patekimas net valdos inventorinėje byloje numatytas būtent iš Ž gatvės, nes namų valda išdėstyta būtent ties Ž gatve.

Atsiliepimuose į ieškinį atsakovė UAB ,,Kuršių marių respublika“ ir trečiasis asmuo UAB „Kuršių marios“ pažymėjo, jog atsakovės žemės sklypas yra kitos paskirties (komercinės, pramonės ir sandėliavimo teritorijos), o ginčo teritorija yra pramonės ir sandėliavimo teritorija. Komercinė teritorijos dalis yra visai kitoje vietoje, t. y. į ją patenkama ne per tą vietą, kurioje nori nustatyti servitutą ieškovai. Akcentuojama, kad ginčo vieta yra pramonės, gamybos ir sandėliavimo paskirties, kurioje jokie viešbučių pastatai neplanuojami. Ieškovų siekiamas formuoti žemės sklypas neturi jokios paskirties, nes daiktas nesuformuotas, bet planuojama formuoti gyvenamajai paskirčiai, kuri nieko bendra neturi su pramone ir sandėliavimu. Akivaizdu, kad atsakovės žemės sklypas turi būti naudojamas visai kitais tikslais, nei privažiavimams į gyvenamųjų namų teritorijas. Komercinės, pramonės ir sandėliavimo teritorijos naudojimo režimas lemia tai, kad tokia teritorija yra saugoma ir į ją negali patekti pašaliniai asmenys, tai susiję su darbo, aplinkos ir kt. sričių saugos reikalavimais. Ieškovai nėra komercinės, pramonės ir sandėliavimo teritorijos subjektais. Todėl yra akivaizdu, kad per gamybinę teritoriją nustatyti ieškovams patekimą į namų valdą ne tik kad būtų neracionalu, bet ir būtų nesaugu, bei neteisėta.

Atsiliepimuose į ieškinį atsakovė UAB ,,Kuršių marių respublika“ ir trečiasis asmuo UAB „Kuršių marios“ pastebėjo, kad ieškovų nuosavybė įregistruota tik į dalį namo, kuris yra tik 173 kv. m. užstatyto ploto. Tokio pastato eksploatacijai nėra racionalu, ekonomiška ir būtina formuoti visą laisvą valstybės žemės plotą, kurį ketinama projektuoti ieškovams, t. y. ieškovų dalies pastato eksploatacijai pagal paskirtį yra pakankamas ir mažesnis plotas. Valstybė turi siekti turtą parduoti, kuo didesne verte. Atsakovės žemės sklypas ribojasi su Valstybės nesuformuotu žemės plotu ir toje vietoje ir trečiajam asmeniui, galimai ir atsakovei yra reikalinga papildoma teritorija vandens ir žemės transporto logistikai bei veiklos organizavimui. Todėl dalis laisvos valstybinės žemės ploto gali būti projektuojama komercinės, pramonės ir sandėliavimo naudojimo būdo paskirčiai ir atitinkamai būtų suformuojamas didesnė vertės daiktas, o valstybė gautų didesnes pajamas iš tokio turto. Trečiasis asmuo ir galimai atsakovė sutiktų įsigyti papildomą valstybinės žemės plotą ir ieškovų pastatą. Ieškovams pardavus turtą nebeliktų ginčų. Priimdama sprendimą dėl valstybinės žemės perleidimo, Nacionalinė žemės tarnyba privalo vadovautis Tvarkos nuostatomis bei įvertinti prašymus perleisti jai patikėtą administruoti valstybinę žemę pagal visų teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytus atvejus ir būdus. Iš byloje pateiktos planinės medžiagos matyti, kad ieškovų pastatui pakanka ženkliai mažiau žemės nei toje teritorijoje yra laisvos nesuformuotos žemės ploto. Todėl valstybė Ž gatvės valdai, per kurią būtų numatytas patekimas į ieškovų namą, gali kompensuoti valstybinės žemės ploto sąskaita pertvarkant tarpusavyje žemės sklypus palei Ž gatvę. Neracionaliai bandant planuoti laisvą valstybės žemės teritoriją, negali būti pateisinamas kelio servituto nustatymas, nesuderinamas su paminėtomis Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis bei skirtinga žemės paskirtimi ir naudojimo būdais.

Atsakovė UAB ,,Kuršių marių respublika“ ir trečiasis asmuo UAB „Kuršių marios“ pažymėjo, jog parengtame servituto plane nurodytas servituto plotas net nepagrįstas, kaip objektyviai būtinas, t. y. nubrėžtas per visą laisvą valstybės žemės plotį, o ne iki ribos ir net ne pačiu trumpiausiu atstumu. Ieškovų prašomas nustatyti servitutas net 228 m² - yra perteklinis. Ieškovai niekaip nepagrindžia tokio servituto ploto. Prašomas servituto plotas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, nubrėžtas per visą žemės sklypo ilgį adresu (duomenys neskelbtini), bei visą nesuformuoto žemės sklypo kraštinės ilgį.

Atsakovė UAB ,,Kuršių marių respublika“ ir trečiasis asmuo UAB „Kuršių marios“ pažymėjo, jog ieškovai nepagrįstai mano, kad teisinga kompensacija už kelio servituto nustatymą pramonės ir sandėliavimo teritorijoje yra 567,72 Eur. Ieškovai vertę skaičiavo remiantis VĮ Registrų centras duomenimis, kurie neatitinka rinkos kainų realijų. Vien jau kelių arų namų valdos sklypų Ž g. rajone pardavimo kaina svyruoja nuo 200000,00Eur, nes netoli yra uostelis ir kt. patrauklūs objektai. Atsakovės sklypas yra visai kitos (vertingesnės) paskirties ir jo plotas siekia 2,8622 ha. Pateiktas viešas skelbimas, kuriame nurodytas pasiūlymas dėl turto (žemės) pardavimo, kuris ribojasi su atsakovės žemės sklypu ir per vieną valdą yra už ieškovų namo. Skelbime nurodyta, kad 37 arų žemės su 167 kv. m. pastatu vertė rinkoje siekia 480000Eur. Jeigu Atsakovės žemės sklypas būtų gyvenamosios paskirties, jo reali rinkos vertė būtų ne mažesnė nei 3.713.124,32 Eur ir jeigu atsakovė sutiktų savo gyvenamosios paskirties sklype nusistatyti servitutą, tai kompensacija už prašomą servituto plotą turėtų būti ne mažesnė, kaip 29578,38 Eur. Tačiau komercinė teritorija yra dar brangesnė nei gyvenamoji, Atsakovės teritorijoje yra daug statinių (užstatyta beveik visa teritorija - 2,4322 ha), todėl kompensacija būtų dar ir ženkliai didesnė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog palaiko ieškinio reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi tai vienintelis racionalus sprendimas. Ieškovų keliamą ieškinio antrąjį reikalavimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovai iki ginčo patekdavo į jiems dalinės nuosavybės teise valdomus statinius, adresu (duomenys neskelbtini), privažiavimu, esančiu atsakovės žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius (toliau - Klaipėdos rajono skyrius) 2020 m. rugsėjo 23 d. gavo J. M. įgalioto asmens prašymą dėl privažiavimo prie Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu projektuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovai J. M. ir R. B. pateikė teismui su ieškiniu Klaipėdos rajone 2020 d, spalio 20 d. vykusio pasitarimo protokolą, t. y. 2020 m. spalio 21d. protokolą Nr. 12PRT- 42-(14.12.6.), iš kurio aiškiai matyti, jog ginčo šalys taikaus sprendimo dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nepriėmė, kas patvirtina faktą, kad yra kilęs ginčas tarp ieškovų ir atsakovės dėl kelio servituto nustatymo.

Trečiasis asmuo P. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad ieškovams turi būti užtikrintas privažiavimas prie namo. Prašė bylą nagrinėti trečiajam asmeniui P. K. nedalyvaujant. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jai po mamos mirties priklauso sodyba, esanti (duomenys neskelbtini). Jos sodyba ribojasi su E. L. sodyba ((duomenys neskelbtini)) ir su A. Ž. sodyba ((duomenys neskelbtini)) bei su asfaltuotu keliu (Ž g.). Pažymėjo, jog jos sodyba su ieškovo kiemu nesiriboja.

Trečiasis asmuo E. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžių metu ieškovė R. B. patvirtino, jog yra mirusiojo J. M. (buvusio ieškovo) dukra, yra įgijusi pardavėjos konsultantės specialybę. (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklauso dalis namo. Šiame name gyvena nuo pirmos klasės. Šiuo metu dažniausiai atvyksta vasaros sezono metu. Nurodė, jog nuo vaikystės į namą pėsčiomis bei automobiliu patekdavo keliuku, toje vietoje, kur šioje byloje prašo nustatyti servitutą. Keliuku naudojosi tik jų šeima, nes kitų pastatų toliau už jų namo nebėra. Poreikio važiuoti šiuo keliuku kitiems, nebuvo. Keliuką patys ir prižiūrėjo. Nurodė, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, šioje teritorijoje veikė įmonė, į įmonės teritoriją buvo galima patekti pro vartus, nuo kurių spynos raktą turėjo. Pretenzijų dėl keliuko naudojimo niekada nebuvo gavę. Šiuo metu taip pat keliuku patenką prie savo gyvenamojo namo, niekas nestabdo, pretenzijų nereiškia. Mano, jog ateityje gali būti uždrausta važinėti šiuo keliuku. Pažymėjo, jog papildomų investicijų naudotis keliuku, įdėti nereikia. Patvirtino, jog prie namo nėra įteisinę nuosavybės teisių į žemės sklypą, žemė priklauso valstybei. Brolis A. M. yra pradėjęs procedūras dėl žemės sklypo prie namo įsigijimo. Šių procedūrų ieškovė neišmano ir jų nežino. Nežino žemės rinkos kainų ir kokius nuostolius atsakovė patirtų dėl servituto nustatymo.

2022-05-11 teismo posėdžio metu A. M. apklaustas kaip ieškovo J. M. įgaliotas asmuo, teismui paaiškino, jog tėvui surašius testamentą, pagal kurį tėvo nuosavybės dalis į gyvenamąjį namą, po tėvo mirties pereis jam, pradėjo tvarkyti žemės sklypo bei ūkinių pastatų įteisinimo procedūras. Nurodė, jog nuo 2018 m. siekia įteisinti gyvenamojo namo kieme, esančius ūkiniu pastatus, tvoras bei po šiais statiniais esančią žeme. Pažymėjo, jog jam valstybinėse institucijose buvo nurodyta, kad pirmiau jis turi įsiteisinti servitutą, kuriuo jam būtų oficialiai suteikta galimybė patekti į gyvenamąjį namą. Pažymėjo, jog nuo vaikystės jo šeima, automobiliais prie namo privažiuodavo keliuku, toje vietoje kurioje prašoma nustatyti servitutą. Iki šiol naudojasi šiuo keliuk, niekas iki šiol nedraudė juo naudotis. Toje teritorijoje veikiant Žuvininkystės ūkiui, buvo pastatyta užtvara, tačiau šios įmonės direktorius S. B. buvo davęs raktus, užtvaro atidarymui. Pažymėjo, jog daugiau kaip 20 metų buvusi Žuvininkystės ūkio teritorija nėra pasikeitusi, įmonė realiai jokios veiklos nevykdo. Patvirtino, jog Sovietiniais laikais pėsčiomis praeidavo pro Š ar L kiemą. Vėliau kaimynai užsitvėrė tvoras ir praeiti buvo neįmanoma. Nurodė, kad atsakovės nurodytame plane pro Š kiemą, pravažiuoti automobiliu neįmanoma, nes sklypas aptvertas tvora, be to tam trukdytų sudegusio tvarto pamatai. Pravažiavimas būtų šalia Š gyvenamojo namo langų. A. M. nurodė, kad pro L kiemą pravažiuoti būtų neįmanoma dėl įrengtos tvoros bei kieme esančios aukštos įkalnės. Nurodė, jog ši vieta yra drėgna, įrengti kelio nebūtų galima. Prašomo nustatyti kelio servitutas numatytas 50 metrų, atsižvelgiant į tai, jog siekiama išsaugoti atsakovės teritorijoje augančius šimtamečius uosius, todėl keliukas numatytas toliau nuo medžių.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Donatas Lengvinas prašė patikslintą ieškinį tenkinti patvirtino, ieškinyje nurodytas aplinkybes bei teisiniu argumentus. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu apklausti ieškovų kaimynai patvirtino, jog ieškovų tėvas nuo Sovietinių laikų, naudojosi keliuku patekti prie gyvenamojo namo, kuris pavaizduotas servituto plane. Atsakovės teritorijoje veikianti žuvininkystės įmonė ieškovų tėvams buvo davusi raktus, buvusių vartų atrakinimui. Ieškovų gyvenamojo namo nuosavybės dokumentai buvo sutvarkyti tik 2016 m. liepos mėnesį. Iki šiol yra tvarkomi žemės prie gyvenamojo namo įteisinimo procedūros. Pažymėjo, jog nėra kitos galimybės ieškovams privažiuoti prie gyvenamojo namo iš Ž gatvės, nes kaimynai yra užsitvėrę tvoras, jų teritorijoje auga medžiai, stovi statiniai. Atsakovės žemės sklype planuojama viešbučių statyba, todėl šioje teritorijoje bus didelis žmonių judėjimas ir servituto nustatymas atsakovės žemės sklype, jos teisių nepažeis. Dėl servituto atlygintinumo pažymėjo, jog 2006-02-11 valstybė žemės sklypą UAB ,,Kuršių marios“ pardavė už 110000 Lt. 2021-09-30 akcijų perrašymo sutartyje, žemės sklypas įkainuotas 11191 Eur. Vertinant tai 228 m² servituto ploto kaina būtų 567,22 Eur. Ieškovų atstovas advokatas Donatas Lengvinas prašo skirti UAB ,,Kuršių marios“ direktorei G. D. 300 Eur baudą už priesaikos sulaužymą. Nurodė, kad UAB ,,Kuršių marios“ direktorė G. D. nutylėjo faktą, jog atsakovei priklausantis žemės sklypas buvo perleistas UAB ,,Kuršių marių respublika“. Pažymėjo, jog G. D. buvo UAB ,,Kuršių marios“ direktorė, tiek UAB ,,Kuršių marių respublika“ valdybos narė, todėl žemės sklypo perleidimo aplinkybės jai buvo žinomos. Taip pat prašo UAB ,,Kuršių marios“ skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos sumokant ieškovams po ½.

2022-05-11 teismo posėdžio metu S. L. apklaustas kaip trečiojo asmens E. L. įgaliotas asmuo, teismui paaiškino, jog nuo 1969 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 8 klasės išėjo gyventi kitur, tačiau dažnai atvyksta aplankyti savo mamą. Patvirtino, jog nuo 1969 metų ieškovai naudojosi keliuku, kuris yra toje pačioje vietoje, kur prašoma nustatyti servitutą. Šiuo keliuku ieškovai nuo 1969 metų automobiliais privažiuodavo prie savo namo. Patvirtino, jog Sovietmečiu gyventojai neturėjo tvorų, todėl siekdami sutrumpinti kelią, kaimynai eidavo per vienas kito kiemus. Nurodė, jog Sovietmečiu ieškovai automobiliu niekada nevažiavo per jo tėvų kiemą. Pažymėjo, jog tuo metu jo šeima vertėsi ūkiškai, kieme buvo laikomas gyvulių mėšlas, šienas, gyvuliai bei ūkio technika, todėl fiziškai ieškovai nebūtų galėję su automobiliu ar kita technika pravažiuoti. Šiuo metu nesutinka, jog ieškovas važiuotų per mamai priklausantį žemės sklypą. Sklypas būtų padalintas į dvi dalis gyvenamasis namas būtų vienoje pusėje, kitoje pusėje būtų ūkiniai pastatai. Pažymėjo, jog teritorija yra prižiūrima, puoselėjama, sklypo vaizdas būtų sudarkytas. Patvirtino, jog pro Š kiemą nebūtų galima pravažiuoti dėl kieme išlikusių tvarto pamatų.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens E. L. atstovas advokatas Gediminas Lukauskas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog ieškovai bei jų tėvai privažiavimui prie gyvenamojo namo naudojosi keliuku, kuris nurodytas servituto plane. Pažymėjo, jog per trečiojo asmens E. L. žemės sklypą, niekada ieškovai nevažiuodavo transporto priemonėmis. Prašė UAB ,,Kuršių marios“ direktorei G. D. skirti baudą už priesaikos sulaužymą. Bei skirti baudą UAB ,,Kuršių marios“ už piktnaudžiavimą procesu.

Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo A. Ž. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1975 m., todėl ieškovų privažiavimo prie jų gyvenamojo namo aplinkybės yra jam gerai žinomos. Nurodė, jog ieškovų šeima visada iki šiol privažiuoja prie gyvenamojo namo keliuk, kuris yra toje vietoje, kur prašo nustatyti servitutą. Kito patekimo ieškovai prie savo gyvenamojo namo neturi, nes kaimynai yra savo žemės sklypus apsitvėrę tvoromis, jų sklypuose stovi statiniai bei auga medžiai. Pažymėjo, jog kelias yra įrengtas tvirto grunto, žvyruotas.

Teismo posėdžių metu trečiasis asmuo M. B. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu iš mamos E. Š. įgijo žemės sklypo dalį. Trečiasis asmuo M. B. Ž gatvėje gyvena nuo 1970 metų ir jau tada ieškovų tėvai prie savo gyvenamojo namo važiuodavo keliuku, kur prašoma nustatyti servitutą. Pažymėjo, jog nurodytu keliuk visada ieškovai patekdavo prie savo gyvenamojo namo. Patvirtino, jog atsakovės teritorijoje veikė valstybinė įmonė ,,Kuršmarės“, kurios teritorija retkarčiais buvo rakinama. Tačiau ieškovai turėjo leidimą pravažiuoti pro vartus. Vėliau šių vartų neliko. Šiuo keliuku naudojosi ne vien ieškovų tėvai, bei ir toliau gyvenantys asmenys. Nurodė, kad apie kelio egzistavimą buvo visiems gerai žinoma, nes nuosavybės teisių atkūrimo metų, žemėtvarka leido atkurti nuosavybės teises tik iki šio keliuko, nors visi naudojosi daržais, kurie tęsėsi iki pat Drevernos upės. Pažymėjo, jog atsakovės teritorijoje nevykdoma jokia veikla, žemė yra apleista, apaugusi krūmais, visiškai neprižiūrima. Nurodė, jog privatizacijos metu, vietos valdžia žadėjo, jog atsakovės valdoma teritorija su maudyklomis, prieplaukomis paliks Drevernos bendruomenei, tačiau pažadai nebuvo ištęsėt.

2022-11-24 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. Ž. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog 2016 metais su sutuoktine I. Ž. įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini). Sodyboje nuolat negyvena, atvažiuoja keletą kartų per mėnesį. Ieškovus pažįsta kaip kaimynus. Patvirtino, jog ieškovai prie savo namų patenka keliu, kur prašo nustatyti servitutą. Kelias yra geros būklės, žvyruotas, tvirto pagrindo. Ieškovai kitos galimybės patekti į savo sklypą neturi, kaip nurodytu keliuku.

2022-11-24 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo I. Ž. patvirtino sutuoktinio R. Ž. paaiškinimus.

2022-05-11 teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Reda Siautilė teismui paaiškino, jog su ieškiniu sutinka, argumentavo tuo, jog servituto nustatymas atsakovės žemės sklype sukels mažesnius nuostolius, nei servituto nustatymas trečiųjų - fizinių asmenų žemės sklypuose. Pažymėjo, jog ieškovai daugiau kaip 50 metų naudojasi keliuku patekti prie savo gyvenamojo namo. Atsakovės žemės sklypas, kuriame prašoma nustatyti servitutą yra pakankamai didelis beveik 3 ha, jos paskirtis – kita (komercinė bei sandėliavimo). Atsakovės žemės sklypas yra prie pat Kuršių marių. Pažymėjo, jog atsakovei nepavyks užtverti aklinai nuo vietos bendruomenės, nes privalu bus išlaikyti teise asmenims praeiti šalia Kuršių marių. Pažymėjo, jog UAB ,,Kuršių marios“ įsigydamos žemės sklypą žinojo, jog šio žemės sklypo naudmenose buvo nurodytas kelias, kuriuo naudojasi ieškovai. Pažymėjo, jog valstybė parduodama žemės sklypą UAB ,,Kuršių marios“ surašė naudmenų lentelę, kurioje fiksavo esminius faktus esančius parduodamame žemės sklype. Nurodė, kad prieš Apskrities viršininkui priimant sprendimą parduoti šį žemės sklypą uždarajai akcinei bendrovei ,,Kuršių marios“, pirkėjas UAB ,,Kuršių marios“ įsipareigojo gyventojams sudaryti galimybę naudotis Kuršių marių pakrante, tai yra bendradarbiauti su vietos gyventojais. Patvirtino, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos neketina byloje reikšti savarankiškų reikalavimų dėl servituto nustatymo atsakovei priklausančiame žemės sklype, siekiant ieškovams patekti į valstybei priklausančią žemę. Pripažino, kad pagal ieškinį prašomas nustatyti servitutas viešpataujantis objektas – valstybinė žemė – šis objektas nėra dar laikytinas daiktu, nes nėra suformuotas kaip daiktas, tai yra neturi unikalaus numerio, nenustatytos šio žemės sklypo ribos, nėra sklypo plano, nenustatyta žemės sklypo naudojimo paskirtis, plotas, adresas, ir k. t. Patvirtino, jog tik atlikus visas žemės sklypo formavimo procedūra, tik tada bus žinomas žemės sklypo plotas, ribos ir k. t. Užbaigus valstybinės žemės formavimo procedūras, šis žemės sklypas taps valstybės nuosavybė, ir tik po to bus sprendžiamas klausimas dėl jo perleidimo privatiems asmenims. Pažymėjo, jog servitutas šioje byloje turėtų būti nustatomas dėl ieškovo galimybės patekti į formuojamą žemės sklypą, kuris galimai ateityje priklausys ieškovui. Nurodė, jog ieškovai turi nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, prie kurio taip pat turi teisę patekti. Pažymėjo, jog 2017 m. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ieškovui buvo išdavusi sąlygos dėl žemės sklypo formavimo, jose buvo numatyta viena iš sąlygų numatyti privažiavimą prie formuojamo žemės sklypo. Šios sąlygos per 5 metus nebuvo įgyvendintos, todėl žemės sklypas nebuvo suformuotas. Ieškovas buvo valstybinės žemės sklypo formavimo iniciatorius, valstybė – organizatorius.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu ,,Kuršių marių respublika“ atstovas advokatas Laimonas Pivoras prašė ieškinį atmesti. Patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovams privažiavimas prie gyvenamojo namo yra numatytas iš Ž gatvės. Pažymėjo, jog nebūtina nustatyti privažiavimo prie kiekvieno namo. Prieiti ieškovai prie gyvenamojo namo gali ir elektros apsaugos zonų ribose, šios teritorijos negali būti aptvertos.

Teismo posėdžio metu UAB ,,Kuršių marių respublika“ direktorė V. M. nurodė, kad nuo 2021 m. vadovauja UAB ,,Kuršių marių respublika“. Nuo 2021 m. žino bendrą situaciją apie žemės sklypą, kuriame prašoma nustatyti servitutą. Nurodė, kad žemės sklype kelio nėra, kuriuo naudotųsi ieškovai. Su prašomu nustatyti servitutu nesutinka. Patvirtino, jog yra atliekamas projektas, žemės sklype esančias dirbtuves, sandėlius rekonstruoti į viešbučius, taip pat norima statyti poilsio namelius. Pažymėjo, jog pagal rengiamą planą, toje vietoje, kur prašoma nustatyti servitutą bus automobilių stovėjimo aikštelė, servitutas trukdys automobilių stovėjimui. Nurodė, jog 2021 m. akcijų perleidimo sutartimi UAB ,,Kuršių marios“ perleido UAB ,,Kuršių marių respublika“ žemės sklypą, jį įvertindama sutartyje nurodyta suma. Ar šiai dienai pakito žemės sklypo vertė, nežino. Patvirtino, jog 2021-09-30 akcijų pasirašymo sutartį rengė UAB ,,Kuršių marios“ direktorė G. D. ir UAB ,,Kuršių marių respublika“ direktorė V. M..

2022-11-24 teismo posėdžio metu UAB ,,Kuršių marios“ direktorė G. D. teismui paaiškino, jog jos vadovaujama įmonė teikia asmenims paslaugas: laivelių švartavimo, jų saugojimo. Įmonėje dirba iš viso 4 žmonės, iš kurių 3-jų darbuotojų darbo vietos yra Klaipėdos mieste (direktorė, buhalterė,...) ir vieno darbuotojo darbo vieta yra Drevernoje, kuris bendrauja su asmenimis dėl laivelių priežiūros. UAB ,,Kuršių marios“ direktorė G. D. nurodė, kad pati į Dreverna atvyksta tik kartą per mėnesį. Pažymėjo, jog šioje teritorijoje esanti infrastruktūra yra visiškai pasenusi, todėl rengiamas projektas dėl jos atnaujinimo bei negyvenamųjų namelių statymo (viešbučio). Pažymėjo, jog projektas ruošiamas jau seniai, kada projektuotojai užbaigs šį projektą, nežino. Projekto užbaigimas taip pat priklauso nuo trečiųjų asmenų (elektros tiekėjų). Šio projekto užbaigimo terminų nežino. Projektuojamos dokumentacijos neturi. Per kurią žemės sklypo vietą bus patenkama prie viešbučio, nežino. Pripažino, jog UAB ,,Kuršių marios“ direktorė sprendimus priima, tik suderinus su įmonės savininkais. Šioje byloje sprendimus priima savininkai bei advokatas. Visa įmonės informacija yra perduota advokatui, su kuriuo konsultuojasi priimant sprendimus. UAB ,,Kuršių marios“ direktorė G. D. pripažino, jos su civilinės bylos medžiaga yra susipažinusi, taip pat UAB ,,Kuršių marios“ savininkai žino apie šią bylą. Su ieškiniu nesutinka. Siūlomo servituto planą matė. Su ieškiniu nesutinka, nes žemės sklype yra gamybinė teritorija į kurią pašaliniai žmonės patekti negalės. Teritorija bus aptverta, bus rakinami vartai. Vietos bendruomenė prieiti prie Drevernos upės (marių) taip pat negalės.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu UAB ,,Kuršių marios“ atstovas advokatas Saulius Tamošaitis prašė ieškinį atmesti, patvirtino atsiliepimuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus. Papildomai nurodė, kad į bylą pateikė planus, kurie patvirtina ieškovų galimybę patekti prie ieškovų gyvenamojo namo. Atsakovų žemės sklype norima įteisinti servitutą 228 m² ploto, kai per trečiųjų – fizinių asmenų žemės sklypus įrengus kelią, jo plotas būtų mažesnis. Pažymėjo, jog į (duomenys neskelbtini) yra padarytos dvi nuovažos iš Ž gatvės. (duomenys neskelbtini) savininkas R. Ž. naudojasi viena nuovaža, kita gali naudotis ieškovai. Iš šio sklypo ieškovai gali patekti prie savo gyvenamojo namo. Pažymėjo, jei tvoros yra užtvertos neteisėtai, tai jos turi būti pašalintos. 2006 m. nurodyta žemės sklypo įsigijimo kaina neatspindi jos rinkos vertės. Akcijų pasirašymo sutartis taip pat neatspindi realios rinkos vertės. Pažymėjo, jog toje vietoje kur ieškovai nori įteisinti servitutą, šioje vietoje yra gamybinė teritorija, kuri turi būti aptverta tvora. Ateityje ši teritorija bus aptverta, atsakovė įsirengs įvažiavimą. Pažymėjo, jog UAB ,,Kuršių marios“ tai yra pagrindinė įmonė, o UAB ,,Kuršių marių respublika“ tai dukterinė įmonė. Teismo priimami sprendimai atsakovės UAB ,,Kuršių marių respublika“ atžvilgiu yra svarbūs UAB ,,Kuršių marios“. Nurodė, kad ieškovas šiuo ieškiniu siekia užvaldyti laisvą valstybinę žemę. Pažymėjo, jog pagal ieškovų gyvenamojo namo inventorinę knygą, namui turėtų būti skirta 7,13 arų namų valdos. Prašo atmesti prašymus dėl baudų skyrimo UAB ,,Kuršių marios“ direktorei G. D. bei pačiai įmonei, nurodė, jog šie asmenys procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Nurodė, kad atstovui apie žemės sklypo perleidimą nebuvo žinoma.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. L., aplinkos apsaugos pareigūnas, nurodė, kad buvo gautas pranešimas dėl medžių iškirtimo, į vietą nuvykęs nustatė du sunaikintus medžius. Iki ieškovo gyvenamosios vietos nuvyko atsakovės žemės sklype esančiu keliuku palai Drevernos upę.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. K. – P, aplinkos apsaugos pareigūnė, nurodė, kad buvo gautas pranešimas dėl sugadintų želdinių išpjovimo. Potencialus pažeidėjas buvo nurodytas A. M.. Iki ieškovo gyvenamosios vietos nuvyko važiuodama per apsnigusias transporto priemonės vėžes, atsakovės žemės sklype esančiu keliuku palei Drevernos upę.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. A., priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas, paaiškino, jog tirdamas pranešima apie gaisro kilimą apleistame kioske nuvyko į A. M. gyvenamąją teritoriją. Pažymėjo, jog nuvykęs iki įmonės teritorijos, pasuko keliuk į dešinę, palei upės pakrantę taip privažiavo iki apdegusio kiosko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro liudijimas patvirtina, jog po (duomenys neskelbtini) tėvo J. M. (buvęs ieškovas byloje) mirties jo palikimą priėmė sūnus A. M.. Ieškovui A. M. nuosavybės teise priklauso 23/50 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). pagal 2022-09-15 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei R. B. nuosavybės teise priklauso 54/100 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) pagal 1999-03-29 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) žemės sklypas nesuformuotas, pastatas - gyvenamasis namas, stovi valstybinėje žemėje. 2016 m. buvo sutvarkyti ieškovui priklausančio gyvenamojo namo nuosavybės dokumentai, ieškovai pradėjo domėtis dėl valstybės žemės įsigijimo po namu ir tuo tikslu 2017-01-18 buvo pradėtas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo pertvarkymo projektas. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas 2017-01-24 priėmė įsakymą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo pertvarkymo projekto rengimo.

2006-02-11 pirkimo pardavimo sutarties Nr.NGP-1036 pagrindu UAB „Kuršių marios“ iš Lietuvos Respublikos už 110000 Lt įgijo 2,8622 ha. nuosavybės teisę į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis yra kita, o naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos (pramonės ir sandėliavimo)

2021-09-30 Akcijų pasirašymo sutartie pagrindu UAB „Kuršių marios“ perleido žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintą 64500,00 Eur vertės (nustatymo data 2021-09-10) atsakovei UAB „Kuršių marių respublika“.

Trečiajam asmeniui nuo 2022-08-10 M. B. nuosavybės teise priklauso 1239/2500 dalis 0,2500 ha (12,39 arai) žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šiame žemės sklype stovi daržinė.

Trečiajam asmeniui E. Š. nuosavybės teise priklauso 1261/2500 dalis 0,2500 ha (12,61 arai) žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šiame žemės sklype stovi gyvenamasis namas ir kiti inžineriniai - kiemo statiniai.

Tretiesiems asmenims R. Ž. ir I. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,0913 ha (9,13 arų) žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šiame žemės sklype stovi gyvenamasis namas, tvartas ir kiti inžineriniai - kiemo statiniai.

Trečiajam asmeniui P. K. nuosavybės teise priklauso 1461/2934 dalis 0,2934 ha žemės sklypo (14,61 arų), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šiame žemės sklype stovi P. K. priklausantis gyvenamasis namas (adresu (duomenys neskelbtini)), tvartas, kiemo rūsys, sandėlis, 57/100 dalys kitų inžinerinių - kiemo statinių.

Trečiajam asmeniui E. L. nuosavybės teise priklauso 491/978 dalis 0,2934 ha žemės sklypo (14,73 arų), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Šiame žemės sklype stovi E. L. priklausantis gyvenamasis namas (adresu (duomenys neskelbtini)), viralinė, garažas, tvartas, daržinė, 43/100 dalys kitų inžinerinių - kiemo statinių.

Trečiajam asmeniui A. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,1092 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Šiame žemės sklype stovi gyvenamasis namas, garažas, tvartas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė.

Dėl servituto nustatymo.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

Šioje byloje ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą pastatui - gyvenamajam namui ir formuojamam žemės sklypui prie šio pastato.

Byloje nustatyta, jog ieškovai yra gyvenamojo namo bendrasavininkiai, todėl teismas pripažįsta, jog ieškovai, kaip šio daikto savininkai turi reikalavimo teisę reikšti ieškinį dėl kelio servitutą nustatymo gyvenamajam namui.

Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovo nurodytas - ,,formuojamas žemės sklypas“ yra laisva valstybinė žemė, šis turtas nėra suformuotas kaip žemės sklypas. Ši valstybinė žemė neturi nei savo unikalaus numerio, adreso, sklypo ribų, apibrėžto ploto, naudojimo paskirties. Ieškovo nurodytas ,,formuojamas žemės sklypas“ ieškovo įvardintas kaip viešpataujantis daiktas šiuo metu negali būti teismo identifikuotas.

Kasacinis teismas akcentuoja, jog visais atvejais sprendžiant dėl servituto nustatymo, turi būti identifikuotas tiek tarnaujantys, tiek viešpataujantys daiktas. Viešpataujantysis daiktas šiuose santykiuose reikšmingas ne tik dėl to, kad paprastai, atsižvelgiant į jo naudojimą pagal paskirtį, nustatomas servituto turinys, jis reikšmingas ir nustatant subjektus, kurie turi teisę, be kita ko, kreiptis dėl servituto nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-381/2023.

Šiuo atveju, ieškovai neturi teisės kreiptis dėl servituto nustatymo prie ,,formuojamo žemės sklypo“, nes pastarieji neturi jokių nuosavybės teisių į šią valstybinę žemę, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Byloje apklausta atsakovės UAB ,,Kuršių marių respublika“ direktorė V. M. nurodė, jog nuo 2021 m. vadovauja UAB ,,Kuršių marių respublika“. Teismui nurodė, kad V. M. tik nuo 2021 m. žino bendrą situaciją apie žemės sklypą, kuriame prašoma nustatyti servitutą.

UAB ,,Kuršių marios“ direktorė G. D. teismui nurodė, jog jos darbo vieta yra Klaipėdos mieste, į Dreverna atvykstanti tik kartą per mėnesį. Nurodė, jog ieškovai prie savo gyvenamojo namo privažiuoja iš Ž gatvės, tačiau detaliau paaiškinti šias aplinkybes negalėjo.

Teismo posėdžio metu ieškovai A. M., R. B., nurodė, jog keliuku, kuriame prašoma nustatyti servitutą jie nuo ankstyvos vaikystės kartu su tėvais, privažiuodavo prie savo gyvenamojo namo. Iki šiol ieškovai važiuoja prie gyvenamojo namo šiuo keliu. Pažymėjo, jog dėl to, jiems iki šiol niekas niekada nereiškė pretenzijų. Pažymėjo, kad servituto nustatymas reikalingas formuojant žemės sklypą prie gyvenamojo namo bei prie norimų įteisinti ūkinių pastatų.

Teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo M. B. nurodė, kad Ž gatvėje gyvena nuo 1970 metų ir jau nuo tada ieškovų tėvai prie savo gyvenamojo namo važiuodavo keliuku, kur prašoma nustatyti servitutą. Nurodė, kad apie kelio egzistavimą buvo visiems gerai žinoma, nes nuosavybės teisių atkūrimo metų, žemėtvarka leido atkurti nuosavybės teises į žemę tik iki šio keliuko, nors visi naudojosi daržais, kurie tęsėsi iki pat Drevernos upės.

Teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo A. Ž. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 1975 m., todėl ieškovų privažiavimo prie jų gyvenamojo namo aplinkybės yra jam gerai žinomos. Nurodė, jog ieškovų šeima visada iki šiol privažiuoja prie gyvenamojo namo keliuk, kuris yra toje vietoje, kur prašo nustatyti servitutą. Kito patekimo ieškovai prie savo gyvenamojo namo neturi, nes kaimynai yra savo žemės sklypus apsitvėrę tvoromis, jų sklypuose stovi statiniai bei auga medžiai. Pažymėjo, jog kelias yra įrengtas tvirto grunto, žvyruotas.

Teismo posėdžio metu S. L. apklaustas kaip trečiojo asmens E. L. įgaliotas asmuo, teismui paaiškino, jog nuo 1969 m. gyvena Ž g. Patvirtino, jog nuo 1969 metų ieškovai naudojosi keliuku, kuris yra toje pačioje vietoje, kur prašoma nustatyti servitutą. Šiuo keliuku ieškovai nuo 1969 metų automobiliais bei kita technika privažiuodavo prie savo namo.

Teismo posėdžio metu apklaustas trečiasis asmuo R. Ž. nurodė, jog 2016 metais su sutuoktine I. Ž. įsigijo sodybą, adresu (duomenys neskelbtini). Sodyboje nuolat negyvena, atvažiuoja keletą kartų per mėnesį. Patvirtino, jog ieškovai prie savo namų patenka keliu, kur prašo nustatyti servitutą. Kelias yra geros būklės, žvyruotas, tvirto pagrindo. Ieškovai kitos galimybės patekti į savo sklypą neturi, kaip nurodytu keliuku.

Analogiškas aplinkybes, jog ieškovai kitos galimybės patekti į savo sklypą neturi, kaip nurodytu keliuku, atsiliepime į ieškinį patvirtino ir tretieji asmenys P. K. ir E. L..

Byloje apklausti liudytojai A. L. , V. K. – P, A. A. nurodė, jog į A. M. gyvenamąją teritoriją atvyko aiškiu keliuk palei Drevernos upę.

Aukščiau išvardintų trečiųjų asmenų nurodytas faktines aplinkybes apie tai, kad keliukas atsakovės žemės sklype realiai egzistuoja bei ieškovai šiuo keliuku naudojasi privažiuoti prie savo gyvenamojo namo, patvirtina liudytojų A. L., V. K. – P, A. A. paaiškinimai bei į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriuose užfiksuotas žvyruotas, kieto pagrindo kelias, kuriame prašoma nustatyti servitutą (t. 2, b. l. 70-72, 189).

Tiek UAB ,,Kuršių marių respublika“ direktorės V. M., tiek UAB ,,Kuršių marios“ direktorės G. D. nurodytų faktinių aplinkybių, jog atsakovės žemės sklype joks ieškovų nurodytas keliukas neegzistuoja bei ieškovai nesinaudoja atsakovės žemės sklypu, privažiuoti prie gyvenamojo namo, nepatvirtino nei byloje teikti rašytiniai įrodymai, nei liudytojų paaiškinimai. Todėl teismas šias nurodytas UAB ,,Kuršių marių respublika“ ir UAB ,,Kuršių marios“ nurodytas faktines aplinkybes vertina, kaip neobjektyvias, neatitinkančias realios tikrovės.

Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog ieškovai (bei jų tėvai) atsakovės žemės sklype esančiu keliuku naudojasi daugiau kaip 55 metai, ši aplinkybė patvirtina, jog servituto nustatymas turi istorinį pagrindą.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovai patekti prie savo gyvenamojo namo naudojasi atsakovei priklausančiu žemės sklypu, važiuodami servituto plane nurodyta kelio dalimi. Po to, ieškovai patenka į laisvą valstybinę žemę, kuriame stovi ieškovų gyvenamasis namas.

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė prašė ieškinį tenkinti, teismui nurodė, jog neprieštarauja, kad ieškovai per laisvą valstybinę žemę ir toliau patektų prie savo gyvenamojo namo. Patvirtino, jog yra inicijuojamas šios laisvos valstybinės žemės formavimo procesas. Ieškovai turi ketinimų prie savo gyvenamojo namo bei norimų įteisinti ūkinių pastatų, suformuoti žemės sklypą.

Teismas vertindamas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovo prašomo servituto nustatymas realiai užtikrins ieškovų pateikimą bei privažiavimą prie jų gyvenamojo namo.

Bylos duomenims nustatyta, jog atsakovo žemės sklypo plotas yra 2,8622 ha (arų) ploto, prašomo nustatyti servituto plotas yra 2,28 arai, tai yra prašomas nustatyti servitutas apima tik 0,86 procento atsakovės viso žemės sklypo. Vertinant pateiktus trečiojo asmens UAB ,,Kuršių marios“ alternatyvius servituto nustatymo planus, matyti, jog P. K. 14,61 arų žemės sklype, UAB ,,Kuršių marios“ siūlomas 0,55 arų servitutas, sudarytų 3,76 procento P. K. priklausančio žemės sklypo. E. Š. ir M. B. priklausančiame 25 arų žemės sklype, siūlomas 1,19 aro servitutas sudarytų 4,76 procento žemės sklypo. R. Ž. ir I. Ž. 14,13 arų žemės sklype, UAB ,,Kuršių marios“ siūlomas 0,66 arų servitutas sudarytų 7,23 procento priklausančio žemės sklypo. Vertinant servituto ploto santykį trečiųjų asmenų E. Š., M. B., P. K., R. Ž. ir I. Ž. turimo žemės sklypo plotui, akivaizdu, jog UAB ,,Kuršių marios“ siūlomo servituto projektai labiau pažeistų trečiųjų asmenų nuosavybės teises, suvaržydamos didesnę nuosavybės dalies santykį, nei servituto nustatymas atsakovės žemės sklype..

Byloje nustatyta, jog trečiųjų asmenų žemės sklypuose stovi gyvenamieji namai bei ūkinės paskirties pastatai, teritorija apsodinta medžiais, sutvarkyta aplinka. Šių žemės sklypų savininkai nesutiko su siūlymais jų žemės sklypuose nustatyti servitutą. Byloje nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių, jog ieškovai, ar jų šeimos nariai prie savo gyvenamojo namo būtų anksčiau važiavę per šių trečiųjų asmenų žemės sklypus.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. B. nurodė, kad atsakovės teritorijoje nevykdoma jokia veikla, žemė yra apleista, apaugusi medžiais, visiškai neprižiūrima. Teismo posėdžio metu UAB ,,Kuršių marios“ direktorė G. D. patvirtino, jog žemės sklypo infrastruktūra yra visiškai nusidėvėjusi, todėl yra atliekami projektavimo darbai viešbučių bei negyvenamųjų namelių statybai. Nurodė, jog projektas neužbaigtas, kada bus užbaigtas nežino, jo sprendiniai jai nėra žinomi. Pažymėjo, jog šioje teritorijoje dirba tik vienas žmogus, bendraujantis su klientais dėl laivelių švartavimo. UAB ,,Kuršių marių respublika“ direktorė V. M. nurodė, kad šiuo metu atsakovės žemės sklype yra atliekami projektavimo darbai siekiant buvusias dirbtuves bei sandėlį rekonstruoti į viešbutį bei pastatyti poilsio namelius. Atsakovės UAB ,,Kuršių marių respublika“ direktorė V. M. pažymėjo, jog ieškovų prašomo nustatyti servituto vietoje, atsakovė ketina įrengti automobilių stovėjimo vietą, todėl servituto nustatymas tokiu būdu pažeis atsakovės interesus. Nurodė, jog projekto neturi, jis neužbaigtas, kada bus užbaigtas, nežino.

Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pateiktoje pažymoje nurodoma, kad statytojas – UAB ,,Kuršių marių respublika“ 2022-12-28 informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“ pakartotinai pateikė prašymą statybą leidžiamam dokumentui gauti, pastato - dirbtuvių, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatų – sandėlių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). rekonstravimui į viešbučių paskirties pastatą.

Vertinant atsakovės UAB ,,Kuršių marių respublika“ direktorės V. M. nurodytas faktines aplinkybes apie ginčo teritorijoje viešbučių, poilsio namelių bei automobilių stovėjimo aikštelių įrengimą, atmestini atsakovės UAB ,,Kuršių marių respublika“ ir UAB ,,Kuršių marios“ atstovų argumentai, jog servituto nustatymas pažeis atsakovės žemės sklypo naudojimo paskirtį (komercinė bei sandėliavimo). Byloje atsakovės UAB ,,Kuršių marių respublika“ direktorė nurodė priešingas aplinkybes dėl ketinamos vykdyti veiklos servituto nustatymo vietoje. Byloje nepateikta jokių kitų įrodymų, dėl servituto nustatymo vietoje, atsakovės ketinamos vykdyti veiklos.

Pažymėtina, jog pagrindinė įmonė UAB ,,Kuršių marios“ žemės sklypą iš valstybės įsigijo 2006-02-11 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, vėliau 2021-09-30 Akcijų pasirašymo sutartie pagrindu šis žemės sklypas buvo perleistas dukterinei įmonei UAB „Kuršių marių respublika“. Teismas aukščiau konstatavo, jog ieškovai atsakovės žemės sklype esančiu keliuku, viešai ir netrukdomai, naudojosi daugiau kaip 55 metus. Vietoje, keliukas yra akivaizdžiai matomas, todėl tiek UAB ,,Kuršių marios“, tiek UAB „Kuršių marių respublika“ atstovams elgiantis rūpestingai, apdairiai ir protingai prieš šių sandorių sudarymą turėjo būti gerai žinomos aplinkybės apie įsigyjamo žemės sklypo faktinius suvaržymus.

Vertinant visas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus ieškinys dėl servituto nustatymo gyvenamajam namui tenkintinas.

Dėl nuostolių atlyginimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016). Turto rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Teismo posėdžio metu UAB ,,Kuršių marių respublika“ direktorė V. M. nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. akcijų perleidimo sutartimi UAB ,,Kuršių marios“ perleido UAB ,,Kuršių marių respublika“ 2,8622 ha žemės sklypą, už 64 500,00 Eur sumą. UAB ,,Kuršių marių respublika“ direktorė V. M. nurodė, kad tuo metu nurodyta turto vidutinė rinkos vertė buvo reali. Kokia yra šios dienos šio turto vertė, nežino.

Teismui atlikus aritmetinius veiksmus, naudojant 2021 m. rugsėjo 30 d. akcijų perleidimo sutartyje nurodyto 2,8622 ha žemės sklypo rinkos vertę 64500,00 Eur, ir nustatant 2,28 arų prašomo nustatyti servituto ploto galimo perleidimo kainą, nustatyta, kad ji būtų 513,80 Eur. Pažymėtina, jog servituto nustatymas, neatimą atsakovei nuosavybės teisių į šią žemės sklypo dalį, neatima galimybės pačiai atsakovei naudotis keliu, kuriam nustatytas servitutas.

Byloje nepateikta, jokių kitų objektyvių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovei priklausančio žemės sklypo didesnę rinkos kainą. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. B. nurodė, kad atsakovės teritorijoje nevykdoma jokia veikla, žemė yra apleista, apaugusi krūmais, visiškai neprižiūrima. Teismo posėdžio metu UAB ,,Kuršių marios“ direktorė G. D. patvirtino, jog žemės sklypo infrastruktūra yra visiškai nusidėvėjusi. Byloje nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių, jog UAB ,,Kuršių marios“, o vėliau savininke tapusi UAB ,,Kuršių marių respublika“ būtų atlikusi kokius nors žemės sklypo pagerinimus, dėl ko žemės sklypo vertė dėl atsakovės pastangų būtų išaugusi.

Vertinant aukščiau nustatytas visas faktines aplinkybes bei į tai, jog ieškovai A. M. ir R. B. sutinka solidariai sumokėti vienkartinę 567,72 Eur kompensaciją atsakovei UAB „Kuršių marių respublikai“ nuostolių atlyginimui už servituto nustatymą, todėl ieškovų nurodyta suma priteistina atsakovei. Teismas mano, kad tokio dydžio suma visiškai atitinka Lietuvos Respublikos CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.

Atskirai pažymėtina, kad atsakovė, įgyvendindama servitutą ar po jo įgyvendinimo, nustačiusi šioje byloje neaptartus ar nenumatytus jai priklausančio sklypo suvaržymus, padarytą žalą, turės teisę atskiru ieškiniu kreiptis į teismą dėl žalos ar nuostolių atlyginimo.

Dėl priesaikos sulaužymo bei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Lietuvos Respublikos CPK 186 str. 6 d. (redakcija 2016 11 08 įstatymu Nr. XII-2751, nuo 2017 07 01), numatė, kad prieš atliekant šalies ar trečiojo asmens apklausą, šalis ir trečiasis asmuo, turintys procesinį veiksnumą, taip pat jų atstovai pagal įstatymą prisiekia padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą“. Prisiekusi šalis ar trečiasis asmuo, taip pat jų atstovai pagal įstatymą pasirašo priesaikos tekstą. Už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą.

Taigi pagrindas skirti šaliai (ar jos atstovui pagal įstatymą) baudą CPK 186 straipsnio 6 dalies pagrindu yra teismo nustatytas priesaikos garbingai ir sąžiningai sakyti byloje tiesą sulaužymas.

Ieškovų atstovas advokatas Donatas Lengvinas bei trečiojo asmens E. L. atstovas advokatas Gediminas Lukauskas prašė UAB ,,Kuršių marios“ direktorei G. D. taikyti baudą, kadangi pastaroji nuslėpė nuo teismo faktines aplinkybes, jog žemės sklypą kuriame ieškovai prašė nustatyti servitutą UAB ,,Kuršių marios“ perleido UAB ,,Kuršių marių respublika“. Taip pat ieškovų atstovas advokatas Donatas Lengvinas bei trečiojo asmens E. L. atstovas advokatas Gediminas Lukauskas prašė trečiajam asmeniui UAB ,,Kuršių marios“ taikyti 5000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesu, pusę šios sumos pervedant ieškovams po ½ dalį ieškovui A. M. ir R. B..

2021-09-30 Akcijų pasirašymo sutartie pagrindu UAB „Kuršių marios“ perleido žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Kuršių marių respublika“.

2022-11-24 teismo posėdžio metu UAB ,,Kuršių marios“ direktorė G. D., teismui prisiekusi kaip šalies (tuo metu, ieškovės) atstovė paaiškino, kad ,,UAB ,,Kuršių marios“ vykdo veiklą P g., kur yra gamybinės paskirties žemė. UAB ,,Kuršių marios“ direktorė G. D. nurodė, kad ,,jie važiuoja per Ž gatvę ... per P mūsų sklypą nėra vėžių, jie nevažiuoja...“ (00:16:40). Per kuriuos Ž gatvėje esančius kaimyninius žemės sklypus ieškovai patenka prie savo gyvenamojo namo, nežino. Taip pat UAB ,,Kuršių marios“ direktorė G. D. nurodė, kad ieškovai ,,pas mane per P gatve nevažiuoja. Jie važiuoja per Ž“ (00:16:40).

Teismas vertindamas UAB ,,Kuršių marios“ direktorės G. D. paaiškinimų stenogramas, pripažįsta, jog nėra G. D. paaiškinimuose konstatuojamos faktinės aplinkybės, jog UAB ,,Kuršių marios“ yra žemės sklypo savininkė. UAB ,,Kuršių marios“ direktorės G. D. paaiškinimuose nurodomos faktinės aplinkybės yra aptakios, nekonkrečios, nevienareikšmės. Byloje nenustatyta, jog UAB ,,Kuršių marios“ direktorė G. D. sąmoningai ir turėdama tyčia sulaužė priesaiką, sakyti teismui tiesą, todėl teismas netenkina prašymo dėl baudos taikymo.

Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad UAB ,,Kuršių marios“ atstovai direktorė G. D. bei šią įmonę atstovavęs advokatas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nenustačius, kad UAB ,,Kuršių marios“ direktorė G. D. bei šią įmonę atstovavęs advokatas piktnaudžiavo procesu, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti trečiajam asmeniui UAB ,,Kuršių marios“ baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas A. M. rašytiniais įrodymais pagrindė 2500 Eur teisines atstovavimo išlaidas.

Ieškovė R. B. rašytiniais įrodymais pagrindė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis.

Ieškovų ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tai yra teismas nustatė kelio servitutą - pastatui - gyvenamajam namui, tačiau teismas konstatavo, jog ieškovai neturi reikalavimo teisės nustatyti servitutą ,,formuojamam žemės sklypui“. Teismas pažymi, nors ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, tačiau servitutas buvo nustatytas, su teise ieškovams patekti į gyvenamąjį namą, kuris randasi toliau nei riba esanti tarp atsakovės žemės sklypo ir laisvos valstybinės žemės, todėl dalinis ieškinio patenkinimas, nelaikytinas ieškovų daliniu materialinių teisių įgyvendinimu, todėl visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Trečiasis asmuo E. L. rašytiniai įrodymai pagrindė 1200 Eur teisines atstovavimo išlaidas, kurias sumokėjo įgaliotas asmuo S. L..

Trečiojo asmens E. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas sąlygoja jos atstovo advokato dalyvavimas procese. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, dalyvavimą byloje apsprendžia tai, jog jie, neturėdami materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, paprastai su viena iš šalių yra susiję tokiais materialiniais teisiniais santykiais, jog bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (Lietuvos Respublikos CPK 47 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovų ir atsakovės kilo ginčas dėl kelio servituto nustatymo. Ieškovai suformulavo ieškinio reikalavimus atsakovei, tačiau atsakovė, nesutikdami su ieškiniu, išdėstė argumentus tiesiogiai susijusius su trečiojo asmens E. L. materialiosiomis teisėmis ir įtraukė ją į procesą. E. L., siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, pasinaudodama Lietuvos Respublikos CPK jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, t. y. advokato pagalba dalyvaudama teisminiame bylos nagrinėjime, patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atstovavimo teisme išlaidos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes trečiojo asmens E. L. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Byloje susidarė 265,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku per žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), pastatui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (viešpataujantiems daiktams), pagal 2021 m. birželio 15 d. UAB „Gistama projektai“ parengtą planą, kuriame 228 m² ploto kelio servitutas pažymėtas simboliu “S“ ir nurodytas taškais 28, 29, 30, 31, 32, 80, 81, 82, 83. Nustatyti, kad ieškovai A. M. ir R. B. solidariai sumoka vienkartinę 567,72 Eur kompensaciją atsakovei UAB „Kuršių marių respublikai“ nuostolių atlyginimui už servituto nustatymą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kuršių marių respublika“, juridinio asmens kodas 304429046, ieškovui A. M. 2500 Eur teisines atstovavimo išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kuršių marių respublika“, juridinio asmens kodas 304429046, ieškovei R. B. 75 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kuršių marių respublika“, juridinio asmens kodas 304429046, teisines atstovavimo išlaidas E. L., 1200 Eur sumą sumokant įgaliotam asmeniui S. L..

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kuršių marių respublika“, juridinio asmens kodas 304429046, 265,46 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

Teisėjas Mantas Ūsas