Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Agnetai Liekytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajai J. G., nukentėjusiajam V. T., jos atstovei advokatei Odetai Ragauskienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, išsilavinimas aukštasis, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose , gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji J. G. 2013-10-22 apie 17.00 val. Kaune, Kanto g., vairuodama automobilį „Ford Tourneo Connect“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo Kęstučio g. link K. Mindaugo pr., nereguliuojamoje sankryžoje su K. Mindaugo pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė saugaus atstumo, todėl atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio bei sustojusio automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, ko pasekoje, eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilį „Honda Civic“ vairavęs V. T., kuris patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji J. G. kalta prisipažino visiškai, parodė, kad 2013-10-22 apie 17.00 val. darbo reikalais važiavo iš Kanto g. į Karaliaus Mindaugo pr. Buvo blaivi. Ji vairavo įstaigos automobilį Ford Tourneo Connect“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės ir kasko draudimu. Tuo metu buvo automobilio srauto pikas, visi vyko iš darbų. Privažiavusi ties sankryža prie gaisrinės, ji pamatė prieš stovintį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo, priekyje buvęs automobilis pradėjo važiuoti, ji pažiūrėjo į kairę, po to pati pradėjo važiuoti ir nepamačiusi, kad automobilis nenuvažiavo, atsitrenkė į „Honda Civic“. Smūgis buvo nestiprus, nes po įvykio jos automobilis nenukentėjo, jo remontuoti nereikėjo, „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriškaui neatrodė sugadintas. Po susidūrimo, kito automobilio vairuotojas neišlipo iš automobilio, todėl ji priėjo prie jo ir paklausė ten sėdėjusio vyro kas nutiko, nes šis buvo susiėmęs už kaklo. Vyras jai pasakė, kad skauda kaklą. Tada ji iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavus medikams, jis pats išlipo iš automobilio ir atsigulė ant gulto. Policiją iškvietė vėliau. JI atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl padaryto, ji pas jį nebuvo nuvykusi, nes neturėjo nukentėjusiojo kontaktų, ji norėtų susitaikyti, susitaikymui neįvykus prašo skirti kuo mažesnę baudą, nes šeimoje sunki materialinė padėtis, augina 11 metų dukrą, vyras nedirba, turi paėmę paskolą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios nuoširdaus prisipažinimo, jos padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta, nukentėjusiojo parodymais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis V. T. parodė, kad dirba matininku., 2013-10-22 apie 16.45 val. vairavo automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vyko iš pašto, kur buvo išsiuntęs korespondenciją. važiavo Kaune, Kanto g. link K. Mindaugo g., buvo blaivas, prisisegęs diržą, privažiavęs K. Mindaugo g., sustojo, norėjo praleisti važiuojančius iš kairės pusės automobilius, žiūrėjo, kada jis galės įvažiuoti į K. Mindaugo g., tam buvo pasilenkęs į priekį, arčiau vairo, kad galėtų matyti atvažiuojančius automobilius. Praleidęs keletą automobilių, ruošėsi važiuoti, tuo pat momentu pajuto smūgį į automobilio galą.. Šio smūgio metu jam aptemo sąmonė. Kas buvo po to gerai neprisimena, tačiau neneigia, kad priėjusi prie jo nukentėjusioji juo pasiteiravo apie jo būseną, su juo kalbėjo, iškvietė medikus, gydymo įstaigoje jam buvo nustatytas nugarinėje kūno dalyje šonkaulio lūžimas, po šio įvykio yra nedarbingume, nedirba, nes jam sunku pakelti matavimo įrankius, rytais svaigsta galva, mano, kad tai įvykio metu sužaloto kaklo pasekmė, jis po įvykio dienomis turėdavo būti užsidėjęs gydytojų išrašytą įtvarą tačiau ji buvo nepatogi, nes visada kaklas ir galva turėjo būti pakeltas, naktimis įtvaro nenešiodavo, šiuo metu gydymą tęsia toliau, yra nedarbingas. Šio eismo įvykio metu patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurių nurodyti negali, kadangi gydosi iki šiol, ankščiau tokių traumų neturėjo, jis byloje nukentėjusiajai civilinio ieškinio nereiškia, žada bylinėtis su draudimu, nes jie jam neatlygina patirtą žalą, siūlo pasirašyti dokumentus, kuriuose nurodyta fiksuota pinigų suma ir kad jis po to pretenzijų nekels, jis nesutinka, nes siūloma suma jo netenkina. Įvykio metu buvo apgadintas vienas įmonės matavimo įrenginys, kuris buvo automobilio bagažinėje, kitas nenukentėjo. Šiuos turtinius klausimus jo darbovietė sprendžia su draudimu. Jo nukentėjusioji iki teismo neatsiprašė, teisme jos atsiprašymo forma netenkina, todėl jis nebesutinka su ja taikytis, nors tai buvo nusprendęs daryti bylos nagrinėjimo proceso metu.

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 3132 /13(02) matyti, kad V. T. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. VšĮ Kauno klinikose diagnozuota kairės krūtinės pusės sumušimas, kairio XII-o šonkaulio lūžis. (b.l. 13).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų specialistės M. K. paaiškinimų matyti, kad vertinant pateiktų V. T. medicininių dokumentų duomenis, jų pakako surašyti galutinę specialisto išvadą. Kadangi nukentėjusysis į gydymo įstaigos priėmimo skyrių buvo pristatytas iš karto po įvykio, kairio XII šonkaulio lūžis rentgenologiškai aprašomas kaip šviežias, todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas eismo įvykio metu 2013-10-22. (b.l. 14).

Iš Kelių eismo įvykio vietos plano matyti, kad buvo užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-10-22. (b.l. 4-6).

Remiantis bylos medžiaga, teismas daro išvada, kad kaltinamoji J. G. yra kalta dėl eismo įvykio ir nukentėjusiajam V. T. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Išdėstyti byloje ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina tai, kad kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji J. G. nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. atsižvelgdama į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikaltimą, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji J. G. neteista (b.l. 21), turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 22-24), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruota (b.l. 26). Įvertinus minėtas aplinkybes, į lengvinančios aplinkybės buvimą, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajai skirtina lengviausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda (BK 47 straipsnis). Sąlygų taikyti kaltinamajai BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamoji padarė nusikaltimą transporto priemonių saugumui. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios šeiminę - turtinę padėtį, sveikatos būklę, jos asmenybę, moralines - dorovines nuostatas, kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Teismas sprendžia, kad J. G. skiriama bauda nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nesunkų nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji J. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką ji padarė būdama blaivi, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamoji J. G. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 132 punkto reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji nebuvo teista. Eismo įvykį, už kurį ji yra teisiama, sukėlė būdama blaivi, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas ją vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 10 (dešimt) MGL, t.y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.