Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

VĮ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės Terezos Gerasimovič pareiškimą dėl baudos skyrimo ir leidimo taikyti privalomajame nurodyme numatytas pasekmes, suinteresuoti asmenys A. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir, jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 4 dalis), o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka – privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi už privalomojo nurodymo neįvykdymą skolininkui teismo nutartimi gali būti skiriama bauda. Teismo nutartis skirti skolininkui baudą priimama išnagrinėjus privalomojo sprendimo neįvykdymo aplinkybes ir priežastis.

CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet taip pat ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Dėl to nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą.

Sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo fakto kaip pagrindo skirti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, visų pirma turi būti nustatyta, ar ir kada suėjo terminas privalomajam nurodymui (nagrinėjamu atveju – dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo) įvykdyti.

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą; šio straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas privalomajam nurodymui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdyti – privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti įvykdytas per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Taigi privalomajam nurodymui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdyti įstatyme nustatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, taip pat įstatyme įtvirtinta trumpesnio termino nustatymo galimybė išimtiniais atvejais ir galimybė terminą pratęsti dėl nurodytų svarbių priežasčių, susijusių su statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūromis pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį.

Nagrinėjamos bylos atveju privalomasis nurodymas A. G. buvo pateiktas 2020 m. vasario 3 d. Jis nebuvo apskųstas, todėl turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. liepos 24 d. Skolininkės prašymu terminas privalomojo nurodymo įvykdymui buvo pratęstas iki 2020 m. spalio 23 d. Kaip jau buvo minėta, skolininkė pateikė pakartotinį prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkės prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atmetė. Taigi byloje neginčytinai nustatyta, kad skolininkė iki 2020 m. spalio 23 d. privalomojo nurodymo neįvykdė, vadinasi, priverstinis vykdymas buvo galimas.

Minėta, kad privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (2021 m. sausio 6 d. Nr. 3K-3-168-695/2021).

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje nustatyta, kad skolininkė A. G. po žemės sklypo įsigijimo kreipėsi į VĮ „Valstybės žemės fondo“ geodezijos, žemėtvarkos ir teritorijų planavimo skyrių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano nustatymo. Planas parengtas ir yra derinimo stadijoje, nes daugiabučiame name, kuriame gyvena pareiškėjai, gyvena dar dešimt šeimų, su kuriomis būtina derinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Procedūra iki galo nebaigta. Taip pat suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2020 m. spalio 6 d. kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją dėl statinio įteisinimo. Procedūra taip pat nėra baigta. A. G. nurodė, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. birželio 15 d. buvo įvestas karantinas, dėl ko valstybinės institucijos darbuotojai savo pareigas vykdė tik nuotoliniu būdu, o daugelis paslaugų nebuvo teikiamos. Be to, ne visi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojai yra bendrasavininkiai, todėl sudėtinga gauti visus reikiamus suderinimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarko plano. A. G. ir jos vyras kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus su ieškiniu, kad teismas atidalytų jiems priklausančią dalį žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkinus jų ieškinį priestatas bus laikomas pastatytas ne valstybei priklausančiame žemės sklype, o privačiame žemės sklype, priklausančiame A. G..

Nepaisant to, kad skolininkė A. G. ėmėsi veiksmų siekdama gauti leidimą buto rekonstrukcijai, t. y. priestato įteisinimui, gauti, vis tik teismas sprendžia, kad A. G. nebuvo pakankamai aktyvi. Privalomasis nurodymas A. G. buvo pateiktas 2020 m. vasario 3 d. Nors A. G. nurodo, kad Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. birželio 15 d. buvo įvestas karantinas, dėl ko ji negalėjo gauti valstybinių institucijų darbuotojų paslaugų, tačiau pažymėtina, kad nors ir nuotoliniu būdu, tačiau visos valstybinės institucijos dirbo. Suinteresuotas asmuo A. G. nenurodė, kokių paslaugų jai reikėjo, kurios nebuvo suteiktos. Be to, nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d. karantinas Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus atsakymą Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriuo nesuderintas žemės sklypo planas naudojimosi tvarkai nustatyti priimtas 2020 m. spalio 23 d. (A. G. prašymas pateiktas 2020 m. rugpjūčio 28 d.). Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos atsakymas Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, kuriuo nepritarta žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planui, priimtas 2020 m. spalio 14 d. Taip pat pažymėtina, kad ieškinį teismui dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. ir jos vyras pateikė tik 2021 m. birželio 1 d. Svarbu pažymėti ir tai, kad privalomasis nurodymas buvo priimtas 2019 m. balandžio 17 d. Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taigi A. G. jau nuo 2019 m. buvo žinoma apie būtinybę įteisinti buto rekonstrukciją. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pakankamą pagrindą skirti A. G. vienkartinę 250 Eur baudą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnis nustato, kad statytojo teisę Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, o statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, turi statybą leidžiantį dokumentą, bei statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad statytojo teisei įgyvendinti taikomi reikalavimai netaikomi jeigu statinio griovimas atliekamas Inspekcijos priverstinai vykdant teismo sprendimą arba Inspekcijos privalomąjį nurodymą. Siekiant įgyvendinti statytojo teisę, būtina atitikti įstatymo keliamus reikalavimus. Minėtas straipsnis kaip išimtį, kuomet netaikomi reikalavimai statytojui, apibrėžia tik griovimo atvejus, tačiau statinio rekonstravimo nenumato. Taigi, vykdomosiose bylose yra susiklosčiusi išskirtinė teisinė situacija, kai sprendimų vykdymo tvarka nepakeista, o Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija negali atlikti teismų sprendimuose nurodytų darbų. (Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2530-264/2016). Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija pagal privalomąjį nurodymą neturi teisės šalinti savavališkų rekonstravimo padarinių - išardyti savavališkai pastatytų (įrengtų, sumontuotų ir pan.) ar perstatytų statinio dalių, šiuos padarinius pašalinti gali tiktai pati skolininkė, teisė Inspekcijai įvykdyti privalomąjį nurodymą skolininkės lėšomis negali būti suteikta, taigi antstolės prašymas vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi taikyti privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes negali būti tenkinamas ir yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

Antstolės Terezos Gerasimovič pareiškimą dėl baudos skyrimo ir leidimo taikyti privalomajame nurodyme numatytas pasekmes tenkinti iš dalies.

Paskirti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) vienkartinę 250 Eur baudą už delsimą įvykdyti 2020-02-03 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšas pervedant į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6804.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.