- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-1050-357/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07156-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „NS Trading“
- Suinteresuotas asmuo
- Suomijos Respublikos bendrovė „Jomet OY“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NS Trading“ skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo Suomijos Respublikos bendrovė „Jomet OY“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NS Trading“ kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2017-08-16 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. BL0028374 ir 2017-08-16 patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo priedą - vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. BL0028375, priimtus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); atsisakyti 21820,43 Eur atlygio antstoliui vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su išieškotoja buvo sudariusi taikos sutartį, išieškotoja pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, prašymas pateiktas nepasibaigus raginimo terminui, pareiškėja su išieškotoja atsiskaitė, todėl antstoliui nepriklauso atlyginimas vykdomojoje byloje.
2. Antstolis A. B. 2017 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Patvarkyme antstolis nurodė, kad atlyginimas jam priklauso, kadangi skolininkė su išieškotoja atsiskaitė pasibaigus raginimo terminui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino. Panaikino antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtus 2017-08-16 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei 2017-08-16 vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Teismo nutartis grindžiama šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Antstolis vykdomąją bylą pradėjo ir raginimą surašė 2014-06-20. Skolininkė 2014-06-25 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, o Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-27 nutartimi buvo sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje. 2014-07-01 antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Duomenų apie raginimo įteikimo datą vykdomojoje byloje nėra, tačiau galima daryti išvadą, kad raginimas buvo įteiktas 2014 m. birželio 23-25 dienomis (pagal skundo surašymo datą arba skundo pateikimo antstoliui datą). Teisminis procesas dėl 2014-06-25 skundo pasibaigė, kai Šiaulių apygardos teismas 2014-11-04 nutartimi nutraukė apeliacinį procesą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-21 nutarties. Vykdymo veiksmai neabejotinai buvo sustabdyti iki 2014-11-04. Tuo tarpu išieškotoja ir skolininkė dar 2014-10-22 sudarė taikos sutartį dėl skolos dengimo, 2014-10-28 antstoliui buvo pateiktas išieškotojos prašymas dėl išieškojimo sustabdymo, o 2014-11-10 skolininkė antstoliui pateikė šalių dar 2014-10-22 sudarytą taikos sutartį bei pakartotinai paprašė sustabdyti vykdomąją bylą.
3.2. Antstolis patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo priėmė tik 2014-11-11, t. y. nesivadovavo CPK 625 str. 2 d. ir nedelsiant nepriėmė patvarkymo dėl prašymo, gauto 2014-10-28, dėl išieškojimo sustabdymo, nors būtent tokio teisinio rezultato siekė išieškotoja ir skolininkė formaliai nepasibaigus raginimo terminui vykdomojoje byloje. Iš nustatytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad skolininkė siekė geruoju atsiskaityti su išieškotoja, tam kad antstoliui nebūtų pagrindo vykdyti priverstinį skolos išieškojimą.
3.3. Jei skaičiuoti, kad raginimas skolininkei buvo įteiktas 2014-06-23 (pagal skundo surašymo datą) laikytina, kad iki 2017-06-27, kai teismas priėmė nutartį sustabdyti vykdymo veiksmus, suėjo trys raginimo dienos. Taigi, nuo 2014-11-04, kai Šiaulių apygardos teismas nutartimi nutraukė apeliacinį procesą dėl skundo, skolininkei skaičiuotinas likęs raginimo terminas iki 2014-11-11. Antstolis 2014-11-11 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, t. y. nepasibaigus raginimo terminui.
3.4. Antstolis 2014-11-11 patvarkyme bylos sustabdymo pagrindą nurodė CPK 626 str. 1 d. 5 p., t. y. vykdomosios bylos sustabdymą dėl pateiktos taikos sutarties. Iš to darytina išvada, kad 2014-10-28 prašymo antstolis iš esmės nesprendė, nors tuo atveju, jei būtų atsisakęs tenkinti išieškotojos prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo nesuėjus raginimo terminui, išieškotoja ir skolininkė būtų turėjusi teisę tokį patvarkymą skųsti ir teismas galimai būtų antstolį įpareigojęs tokį veiksmą atlikti, dėl ko vykdomoji byla būtų laikoma sustabdyta nesuėjus raginimo terminui.
3.5. Antstolis, klaidingai vertindamas šalių sudarytą taikos sutartį, perdavė teismui ją patvirtinti. Šiaulių apygardos teismui 2015-02-23 nutartimi prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo palikus nenagrinėtą, antstolis 2015-02-24 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, nors tam neturėjo pagrindo – išieškotojas ir skolininkė tokio veiksmo neprašė. Šalys kaip tik dar 2014-10-28 pateikė antstoliui prašymą vykdomąją bylą sustabdyti ir jokių vykdymo veiksmų iš antstolio nepageidavo. Pagrindo įtarti išieškotoją ir skolininkę tokiais veiksmais siekiant nesąžiningai išvengti atlygio antstoliui mokėjimo nėra, kadangi vykdomoji byla faktiškai nebuvo vykdoma, išieškotojas neatsisakė išieškojimo, skolininkė padengė visą skolą pati, skolininkė akivaizdžiai nebuvo nemoki, o vykdomasis dokumentas antstoliui pateiktas vykdyti galimai dėl šalių nepakankamo komunikavimo ar kitų teisinių ar faktinių priežasčių.
3.6. Atlygis antstoliui yra mokamas už vykdomojo dokumento vykdymą ir įvykdymą (CPK 609 str. 1 d. 3 p., 753 str. 1 d. 4 p., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.2. p., 50 p. 1 lentelė, 51 p.). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 p.).
3.7. Sprendimas buvo įvykdytas nepasibaigus raginimo terminui, vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje faktiškai nebuvo atliekami, tam tikrus vykdymo veiksmus atlikti nepasibaigus raginimo terminui antstolis turėjo teisę, bet ne pareigą (CPK 658 str.), dėl ko darytina išvada, kad antstolis nagrinėjamu atveju neturi teisės reikalauti iš skolininkės atlygio.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu antstolis A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus CPK 626 str. įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 str. nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia teisę sustabdyti vykdomąją bylą.
4.2. Remiantis minėtomis įstatymo normomis, antstolis turėjo teisę atnaujinti vykdomąją bylą, nes išieškotojo prašymas nėra privalomas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindas. Šiaulių apygardos teismui nusprendus, kad šalių sudaryta taikos sutartis nėra taikos sutartis vykdymo procese, nebeliko CPK 626 str. 1 d. 5 p. numatyto privalomo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo, todėl antstoliui atsirado teisė atnaujinti vykdomąją bylą. Be to, net ir po prašymų sustabdyti vykdomąją bylą antstolio A. B. kontoroje gauti mokėjimo kvitai, todėl antstolis vis tiek turėjo skirti laiko bylos administravimui. Išieškotojas pageidavo, kad nebūtų naikinamas skolininko turto areštas, todėl vykdomoji byla buvo atnaujinta teisėtai ir antstolis turi teisę gauti atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
4.3. Priverstinis teismo sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią vykdant antstoliui susiklosto teisėti ekonominiai lūkesčiai ir įgyjama teisė į atlyginimą už darbą. Kadangi vykdymo byla buvo užvesta ir buvo pradėti vykdymo veiksmai, pareiškėjas privalo atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidų teisinis reglamentavimas yra pagrindas antstoliams gauti teisingą atlyginimą už darbą. Tai yra konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė ir garantija, tiesiogiai susijusi su konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principu bei teisėtų lūkesčių apsaugos principu. (LAT 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).
4.4. Nors teismas nurodo, jog vykdomojoje byloje duomenų apie raginimo įteikimo datą nėra, tačiau raginimas skolininkės darbuotojai pasirašytinai įteiktas surašymo dieną – 2014-06-20.
4.5. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „NS Trading“ prašo antstolio A. B. atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. LR Antstolių įstatymo 3 straipsnyje numatyta, jog antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
5.2. CPK 613 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Taigi, antstolis gavęs išieškotojo prašymą sustabdyti vykdomąją bylą privalėjo dėl šio prašymo priimti patvarkymą, kuriuo toks prašymas arba turėjo būti patenkintas, arba atmestas. Tačiau antstolis elgėsi nesąžiningai ir ignoravo išieškotojo prašymą.
5.3. Antstolio veiksmai yra atlikti aiškiai siekiant asmeninės naudos, o ne siekiant apginti išieškotojo interesus, vertintina, jog antstolis piktnaudžiavo savo padėtimi ir elgėsi neteisėtai. Teisėje galioja bendrasis teisės principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė), nagrinėjamoje byloje, antstolio neteisė pasireiškia jo tyčiniais veiksmais, siekiant gauti asmeninės ekonominės naudos, ignoruojant išieškotojo prašymą, nepriimant patvarkymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir kt.
5.4. Tokie antstolio veiksmai, kuomet šis atlieka bet kokius veiksmus pažeisdamas vykdomosios bylos dalyvių interesus bei atlikdamas veiksmus prieštaraujančius išieškotojo valiai laikytinas neteisėtu veikimu. Taigi, vertintina, jog antstolis, žinodamas, jog veikia neteisėtai ir prieš išieškotojo valią negali tikėtis gauti atlygio už tokių veiksmų vykdymą.
5.5. Kadangi teismo sprendimas buvo įvykdytas ne dėl antstolio priverstinių veiksmų (kurių šis iš vis neatliko, kadangi vykdomoji byla buvo sustabdyta), o pagal tarp šalių sudarytą taikos sutartį, vertintina, jog antstoliui nepriklauso atlygis už vykdomosios bylos įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą bei apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Byloje nustatyta, kad antstolis A. B. vykdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1883539,26 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „NS Trading“ išieškotojos Suomijos Respublikos bendrovės „Jomet OY“ naudai. 2014-06-20 buvo surašytas raginimas skolininkei įvykdyti sprendimą (v. b. l. 9). Antstolis taip pat iš karto ėmėsi tam tikrų priverstinio vykdymo veiksmų (v. b. l. 11-21). 2014-06-25 skolininkė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (v. b. l. 22-27). Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-27 nutartimi nurodyto skundo pagrindu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 32-33). 2014-07-01 antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo (v. b. l. 34). Antstolis skundą tenkinti atsisakė (v. b. l. 36-39). Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-21 nutartimi skolininkės 2014-06-25 skundas buvo netenkintas (v. b. l. 62-66), dėl šios nutarties 2014-09-01 paduotas atskirasis skundas (v. b. l. 67-71). 2014-10-28 antstoliui pateiktas išieškotojos prašymas dėl išieškojimo sustabdymo (v. b. l. 81), 2014-10-29 taip pat pateikti duomenys apie dalinį skolininkės atsiskaitymą (v. b. l. 82-85). Šiaulių apygardos teismas 2014-11-04 nutartimi priėmė skolininkės atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-08-21 nutarties ir apeliacinį procesą nutraukė (v. b. l. 87-88). Šiaulių apygardos teismas 2014-11-18 nutartimi priėmė išieškotojo atsisakymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-27 nutarties, kuria buvo sustabdyti vykdymo veiksmai, ir apeliacinį procesą nutraukė (v. b. l. 100). Skolininkė 2014-11-10 antstoliui pateikė šalių dar 2014-10-22 sudarytą taikos sutartį bei pakartotinai paprašė sustabdyti vykdomąją bylą pagal 2014-10-27 prašymą (antstolio registruotą 2014-10-28) (v. b. l. 89-95). Antstolis 2014-11-11 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo (v. b. l. 97). 2014-11-12 antstolis surašė pareiškimą teismui dėl taikos sutarties tvirtinimo (v. b. l. 98). Šiaulių apylinkės teismas 2014-11-18 nutartimi taikos sutartį patvirtino (v. b. l. 102-104), o Šiaulių apygardos teismas 2015-02-23 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-18 nutartį panaikino ir prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo paliko nenagrinėtą (v. b. l. 116-117). Antstolis 2015-02-24 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo (v. b. l. 118). 2017-06-20 antstoliui buvo pateikti duomenys, kad skolininkė visiškai atsiskaitė (v. b. l. 119-120). Antstolis 2017-08-16 priėmė skundžiamus dokumentus - patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą, pagal kurį, be kitų vykdymo išlaidų, reikalaujama iš skolininkės 21820,43 Eur atlygio antstoliui (v. b. l. 163-164).
8. CPK 626 straipsnyje numatyta, kad vykdomoji byla sustabdoma, kai antstolis gauna išieškotojo bei skolininko sudarytą taikos sutartį. CPK 627 straipsnis įtvirtina atvejus, kuriais antstoliui suteikiama teisė visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus. CPK 628 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomoji byla sustabdoma, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vykdomoji byla buvo sustabdyta. Vykdomoji byla atnaujinama išieškotojo ar skolininko pareiškimu arba antstolio iniciatyva (CPK 628 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
9. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išieškotoja ir skolininkė dar 2014-10-22 sudarė taikos sutartį dėl skolos dengimo, 2014-10-28 antstoliui buvo pateiktas išieškotojos prašymas dėl išieškojimo sustabdymo, o 2014-11-10 skolininkė antstoliui pateikė šalių dar 2014-10-22 sudarytą taikos sutartį bei pakartotinai paprašė sustabdyti vykdomąją bylą, tačiau antstolis patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo priėmė tik 2014-11-11, t. y. nesivadovavo CPK 625 straipsnio 2 dalimi ir nedelsiant nepriėmė patvarkymo dėl prašymo, gauto 2014-10-28, dėl išieškojimo sustabdymo, nors būtent tokio teisinio rezultato siekė išieškotoja ir skolininkė formaliai nepasibaigus raginimo terminui vykdomojoje byloje.
10. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik skolininkas, išieškotojas, bet ir antstolis privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, atsiras pareiga mokėti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis).
11. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).
12. Vykdymo išlaidas sudaro būtinosios išlaidos, papildomos išlaidos bei atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą (CPK 609 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Instrukcija), skirtingai reglamentuoja vykdymo išlaidų atlyginimo klausimą priklausomai nuo to, kada šalys sudaro taikos sutartį, t. y. per raginime numatytą laiko tarpą ar jam pasibaigus (Instrukcijos 67, 68 punktai).
13. Pagal Instrukcijos 67 punktą, jei skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Instrukcijos 68 punkte nustatyta, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.
14. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jei raginimas skolininkei buvo įteiktas 2014-06-23 (pagal skundo surašymo datą) laikytina, kad iki 2017-06-27, kai teismas priėmė nutartį sustabdyti vykdymo veiksmus, suėjo trys raginimo dienos. Taigi, nuo 2014-11-04, kai Šiaulių apygardos teismas nutartimi nutraukė apeliacinį procesą dėl skundo, skolininkei skaičiuotinas likęs raginimo terminas iki 2014-11-11. Antstolis 2014-11-11 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, t. y. nepasibaigus raginimo terminui Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininkas ir išieškotojas taikos sutartį sudarė neprasidėjus priverstinio vykdymo procesui, t. y. nepasibaigus raginime numatytam sprendimo įvykdymo terminui, vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje faktiškai nebuvo atliekami, tam tikrus vykdymo veiksmus atlikti nepasibaigus raginimo terminui antstolis turėjo teisę, bet ne pareigą (CPK 658 str.). Todėl antstolis neturi teisės reikalauti iš skolininkės atlygio už sprendimo įvykdymą.
15. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apelianto argumentą, kad raginimas skolininkės darbuotojai pasirašytinai įteiktas surašymo dieną – 2014-06-20.
16. Įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 185 straipsnį, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų priimta neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos. Teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje yra aptarti įrodymai, kurie teisiškai įvertinti ir padarytos teisingos išvados teismo nutarties rezoliucinėje dalyje. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamą nutartį, negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinęs rašytinius civilinės bei vykdomosios bylos dokumentus, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Pareiškėja UAB „NS Trading“ nepateikė duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.