Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-64-318/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-01-18
Bylos Nr.: 1A-64-318/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23714-2022-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Regina Pocienė, Ernestas Rimšelis
Nuteistasis: U. Š., R. K., ir B
Advokatai: Marius Zabita, Maris Zabitaiir Jovita

Kategorijos

1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.2.23.2.2.2Neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų platinimas (BK 260 str. 3 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-318/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23714-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1, 1.1.8.1, 1.1.8.7.9, 1.2.23.2.2.2, 2.4.6.4.1, 2.4.6.4.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,nuteistųjų U. Š. ir R. K. gynėjams advokatams Mariui Zabitai ir Jovitai Usonytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo U. Š. gynėjo advokato Mariaus Zabitos ir nuteistojo R. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

– U. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – viena para – 2022 m. birželio 28 d.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

– R. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu – 4 (ketveriems) metams. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – dvi paros – nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2022 m. birželio 29 d.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteista ir B. P., tačiau apeliacinis skundas dėl jos nuteisimo nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės

U. Š. ir R. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad jie neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, t. y. jie 2022 m. birželio 28 d., apie 13.25 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, už maisto produktus ir alkoholinius gėrimus iš B. P. neteisėtai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – fentanilio, kurio bendroji masė – ne mažiau kaip 0,1312 g, ir nedidelį kiekį morfino, kurio bendroji masė ne mažiau kaip 0,0178 g. R. K., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), dalį įgyto morfino švirkštu susileido sau į koją, o likusią dalį narkotinių medžiagų toliau gabeno U. Š. vairuojamu automobiliu „Peugeot 106“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol policijos pareigūnai 2022 m. birželio 28 d., apie 13.53 val., (duomenys neskelbtini) sustabdė šį automobilį. Likusią dalį narkotinių medžiagų, fentanilio ir morfino, policijos pareigūnai rado ir paėmė automobilio „Peugeot 106“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu ir R. K. asmens kratos metu.

II. Apeliacinių skundų argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistojo U. Š. gynėjas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti: nuteistojo nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, pašalinti inkriminuotą tikslą platinti bei baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią teisingą bausmę. Netenkinus šio prašymo, nuteistajam, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę. Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neištaisė kaltinimo trūkumų, nepašalino visų byloje esančių abejonių ir prieštaravimų, netinkamai taikė bendrininkavimo institutą, nenustatė visų būtinų nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl U. Š. kaltės. Be to, teismas nuteistajam paskyrė neteisingą bausmę. Skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir asmens socialinius ryšius.

2. Teismas U. Š. nuteisė už disponavimą narkotine medžiaga – fentaniliu, tačiau U. Š. disponavo ne narkotinėmis medžiagomis, o receptiniais vaistais, kurių sudėtyje buvo narkotinių medžiagų: fentanilio ir morfino. Šias aplinkybes teismas perkėlė iš kaltinamojo akto, tačiau teismui perduotas kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų. Taigi, teismas, neištaisęs kaltinamojo akto trūkumų, užkirto kelią nuteistajam gintis laikantis rungimosi principo.

Šalies argumentai

3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo veiksmuose yra visi BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymiai. Priešingai negu konstatavo teismas, U. Š. veiksmuose, susijusiuose su disponavimu receptiniais vaistais, yra ne BK 260 straipsnio 3 dalyje, o BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtis. U. Š. su R. K. receptinius vaistus įgijo savo reikmėms, nesuvokdami, kokie tikrieji veikliosios medžiagos kiekiai juose yra, ir kad įgytuose vaistiniuose preparatuose, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – fentanilio, šios medžiagos kiekis gali būti labai didelis.

4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad U. Š. ir R. K. vaistus, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos, įgijo, laikė ir gabeno, turėdami tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bendrininkų grupe. U. Š., žinodamas, kad R. K. turi sveikatos problemų ir kenčia skausmą (priežastis net nėra svarbi), sužinojęs, kad vaistus nuo skausmo galima įsigyti iš B. P., apie tai informavo R. K.. Taigi, du pažįstami asmenys, turintys tokius pačius interesus (vaistus vartoti savo reikmėms), kartu nuvyko pas B. P. ir išmainė maisto produktus į receptinius vaistus, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos, tačiau akivaizdu, kad nuteistieji vaistinius preparatus įgijo naudoti ne bendrai, o kiekvienas atskirai. Todėl teismas neturėjo pagrindo manyti, kad jie nusikalto veikdami bendrininkų grupe BK 24 straipsnio taikymo prasme. Tam neprieštarauja ir kasacinio teismo pateikti išaiškinimai, kad platinimu nelaikytinos situacijos, kai asmens turimos medžiagos yra suleidžiamos jam pačiam prašant arba kai, susitarus keliems asmenims, medžiagas nuperka ir padalija vartoti vienas iš susitarusiųjų.

5. Teismas nepagrįstai nurodė ir tai, kad U. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs. Byloje esančioje specialisto išvadoje konstatuota, kad U. Š. organizme rasti vaistų sudėčiai būdingų narkotinių medžiagų pėdsakai, tačiau tai savaime neleidžia daryti prielaidos apie asmens apsvaigimą ir tokio apsvaigimo įtaką nusikalstamai veikai padaryti, todėl sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, šalintina iš nuosprendžio.

Šalies argumentai

6. Teismo U. Š. paskirta bausmė ir jos rūšis neatitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų reikalavimų. Jo padaryta veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau byloje nustatytos receptinių vaistų įsigijimo aplinkybės, jų įsigijimo tikslas ir paskatos, neleidžia objektyviai veiką pripažinti tokio paties pavojingumo lygio, koks yra įprastas šios kategorijos byloms. Todėl už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymą nuteistajam, netgi pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė yra nepagrįstai ir neproporcingai didelė bei neteisinga. U. Š. turi sveikatos problemų, kurios paskatino neteisėtai pasielgti, tačiau dėl priklausomybės nuo vaistų yra baigęs metadono programą. Iki sulaikymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailos darbuotoju (duomenys neskelbtini), bet tęsti darbą negalėjo dėl pradėto baudžiamojo proceso. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, yra gavęs keletą darbo pasiūlymų. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, gyvena su šeima, kurioje auga 3 vaikai. Taigi, nuteistojo asmenybė nėra tiek pavojinga visuomenei, kad reikėtų nuo jos izoliuoti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį ir jam paskirti švelnesnę bausmę: nustatyti arba trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą arba parinkti švelnesnę bausmės rūšį. Nuteistasis skundą grindžia šiais argumentais:

7. Teismo paskirta bausmė yra per griežta. Ji neatitinka protingumo, teisingumo bei proporcingumo reikalavimų, pažeidžia bausmės skyrimo ir lygiateisiškumo principus, taip pat nuteistojo teisę į teisingą teismą.

8. Teismas, nustatydamas skirtinos bausmės dydį, neatsižvelgė, kad nuteistasis serga (duomenys neskelbtini), turi rimtų regėjimo problemų, sunkiai gyjančias opines žaizdas ant kojų. Dėl šių niekaip neužgyjančių žaizdų sukeliamo nuolatinio didelio skausmo ir labai pablogėjusios gyvenimo kokybės apeliantas padarė jam inkriminuotą veiką. Nuteistasis kurį laiką gyveno reabilitacijos namuose, tačiau dėl silpnos sveikatos nepajėgė laikytis ten nustatytos tvarkos: dirbti ūkio ir buities darbus, todėl apsigyveno (duomenys neskelbtini) nakvynės namuose.

9. Teismas taip pat neįvertino, kad, nuteistajam atliekant tokią griežtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, jo sveikatos būklė žymiai suprastės, nes laisvės atėmimo vietoje nebus užtikrintas tinkamas poilsis, ramybė ir adekvačios medicinos paslaugos. Dėl apelianto ligų kiti nuteistieji jo šalinsis, o tai jam papildomai sukels įtampą, baimę, nerimą ir dar labiau pablogins sveikatos būklę.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė juos tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo U. Š. gynėjo ir nuteistojo R. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė bei įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė, kad U. Š. ir R. K., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Kvalifikuodamas nuteistųjų nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, U. Š. ir R. K. paskyrė bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.

Žemesnės instancijos teismas

Vis tik pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai nustatė, kad U. Š. ir R. K., įsigydami kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, turėjo tikslą šias įstatymo uždraustas medžiagas platinti ir kad yra nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. kad U. Š. ir R. K. nusikalto būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Todėl apygardos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai).

Dėl U. Š. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

U. Š. gynėjo apeliaciniame skunde nėra ginčijamos skundžiamu nuosprendžiu nustatytos faktinės aplinkybės, jog U. Š. kartu su R. K. 2022 m. birželio 28 d. iš B. P. neteisėtai įgijo ir vėliau gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos fentanilio, kurio bendroji masė ne mažiau kaip 0,1312 g, ir nedidelį kiekį morfino, kurio bendroji masė ne mažiau kaip 0,0178 g. Tačiau apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę. Anot gynėjo, nors U. Š. buvo žinoma, kad jų neteisėtai įsigyjamų receptinių vaistų sudėtyje buvo narkotinių medžiagų, tačiau įsigydami šiuos vaistinius preparatus juose esančių draudžiamų medžiagų kiekio jie nesuvokė. Dėl šių aplinkybių, gynėjo teigimu, nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies turėtų būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį. Be to, apelianto teigimu, byloje nėra įrodyta, kad nuteistieji turėjo tikslą platinti įgytas ir gabentas narkotines medžiagas. Tačiau tokie apelianto argumentai pagrįsti tik iš dalies.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016). Įrodymai, patvirtinantys minėtą suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-84-489/2017).

Taigi kaltininko nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuojantis požymis – neteisėtas disponavimas labai dideliu šių draudžiamų medžiagų kiekiu. Kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, svarbu nustatyti, ar bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra jo disponuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Teismų praktikoje laikoma, kad įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan. ir kitos svarbios bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-237-689/2018). Apeliaciniame skunde nuteistojo U. Š. gynėjas tvirtina, kad neteisėtai įsigydamas receptinius vaistus, kurių sudėtyje buvo narkotinių medžiagų, U. Š. negalėjo suvokti, kad 9 vnt. transderminių pleistrų „Dolforin Fentanytlum 75 miligramai/val.“ yra labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – fentanilio. Tačiau tokius apelianto teiginius paneigia byloje esančių duomenų visuma.

Apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistieji neneigė žinoję, kad disponuoja narkotinių medžiagų sudėtyje turinčiais vaistais. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje U. Š. pripažino, kad 2022 m. birželio 28 d. iš pažįstamos B. P. už maisto produktus ir alkoholinius gėrimus įsigijo nuskausminamųjų vaistų, kuriuos įsigyti jam pasiūlė B. P., nes onkologine liga sirgęs jos tėvas mirė. Analogiškus vaistus iš B. P. jis pirko antrą kartą, o dar anksčiau šiuos vaistus kelis kartus buvo gavęs ir iš B. P. tėvo. Žinodamas, kad tokius nuskausminamuosius vaistus vartoja ir R. K., įsigyti iš B. P. vaistų pasiūlė ir jam (t. 4, b. l. 136). Apklausiamas R. K. parodė, kad dėl narkotinių medžiagų vartojimo jam kojose atsivėrė žaizdos, todėl U. Š. pasiūlius jis sutiko važiuoti pas R. P. ir iš jos įsigyti nuskausminamųjų vaistų. Nuteistasis pripažino žinojęs, kad B. P. turimi vaistai yra stiprūs, skiriami onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims. Nuteistojo teigimu, jis pats buvo prašęs gydytojo paskirti analogiškų vaistų, nes būtent tokie vaistai padėdavo numalšinti kojų skausmą, tačiau gydytojas atsisakė (t. 4, b. l. 136 antra pusė).

Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. birželio 28 d., atlikus kratą U. Š. vairuotame automobilyje „Peugeot 106“, jame buvo rastos 9 medicininės pakuotės su ,,Dolforin Fentanylum“ pleistrais, 1 medicininė pakuotė su užrašu „Lunaldin Fentanylum“ (t. 1, b. l. 56–68); R. K. asmens kratos metu buvo rastos 8 tabletės su matomu užrašu „Lunaldin Fentanylum“ ir 2 ampulės su matomu užrašu „Morphine hydrochloride Kalceks“ (t. 3, b. l. 184–187); be to, įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, be kita ko, buvo rastos 2 tuščios medicininės ampulės su matomu užrašu „Morphine hydrochloride Kalceks“ (t. 1, b. l. 22–26). 2022 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1) 9 vnt. transderminių pleistrų iš gamyklinių pakuočių „Dolforin Fentanylum 75 mikrogramai/val.“, rastų automobilio „Peugeot 106“ kratos metu, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – fentanilio, kurio bendroji masė yra 0,1296 g; 2) 8 vnt. baltos spalvos tablečių iš lizdinės plokštelės „Lunaldin Fentanylum 100 µg“ dalies, rastų automobilio „Peugeot 106“ kratos metu, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – fentanilio, kurio bendroji masė 0,0008 g; 3) 8 vnt. baltos spalvos tablečių iš trijų lizdinės plokštelės dalių „Lunaldin Fentanylum 100 µg“, rastų R. K. asmens kratos metu, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – fentanilio, kurio bendroji masė yra 0,0008 g; 4) skaidraus skysčio iš 2 vnt. stiklinių ampulių „Morphine hydrochloride Kalceks 10mg/ml“, rastų R. K. asmens kratos metu, sudėtyje yra morfino, kurio bendroji masė yra 0,0178 g; 5) ant 2 vnt. tuščių stiklinių ampulių, rastų įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, vidinių paviršių rasta narkotinės medžiagos – morfino – pėdsakų (t. 1, b. l. 142–147). Taigi visų šių duomenų visuma patvirtina, kad U. Š. ir R. K. neteisėtai įgijo 9 vnt. transderminių pleistrų „Dolforin Fentanylum 75 mikrogramai/val.“, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – fentanilio, kurio bendroji masė yra 0,1296 g, 16 vnt. tablečių „Lunaldin Fentanylum 100 µg“, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – fentanilio, kurio bendroji masė yra 0,0016 g, ir ne mažiau kaip 4 vnt. ampulių „Morphine hydrochloride Kalceks 10mg/ml“, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – morfino, kurios bendroji masė ne mažiau kaip 0,0178 g. Visi šie iš B. P. įgyti vaistai buvo medicininėse pakuotėse su matomais šių medikamentų pavadinimais, o transderminiai pleistrai „Dolforin Fentanylum 75 mikrogramai/val.“ ir su informaciniu lapeliu (t. 1, b. l. 143–144).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ tiek fentanilis, tiek morfinas yra narkotinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, II sąrašą. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios nurodytos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, leidžiamų vartoti medicinos tikslams, II sąraše, gali būti įgyjamos tik paskyrus gydytojui pagal receptą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (su vėlesniais pakeitimais) fentanilio nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,0005 g, didelis kiekis – daugiau kaip 0,0035 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 0,02 g, tuo tarpu morfino nedidelis kiekis – ne daugiau kaip 0,2 g, didelis – daugiau kaip 2 g, o labai didelis kiekis – daugiau kaip 6 g. Taigi, nuteistieji U. Š. ir R. K. įgijo ir gabeno receptinius vaistus, kurių sudėtyje iš viso buvo 0,1312 g narkotinės medžiagos – fentanilio, t. y. net 6,56 karto viršijančio Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose numatytą labai didelio kiekio ribą bei nedidelis kiekis – 0,0178 g narkotinės medžiagos – morfino.

Nepagrįsti U. Š. gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad U. Š., neturėdamas farmacinio išsilavinimo, negalėjo žinoti, koks transderminiuose pleistruose „Dolforin“ bei tabletėse „Lunaldin Fentanylum“ yra narkotinės medžiagos – fentanilio grynasis kiekis, nes tabletėse ir pleistruose tos medžiagos kiekis buvo nevienodas, o tablečių ir pleistrų kiekis buvo nedidelis. Šiuos argumentus paneigia pirmiau aptarti faktiniai duomenys, kurie patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas įvykio aplinkybes. U. Š. ir R. K. buvo priklausomi nuo narkotinių medžiagų. U. Š. ne kartą tiek iš B. P., tiek iš jos tėvo jau buvo įsigijęs analogiškus receptinius vaistus, kurie jam buvo perduodami gamyklinėse pakuotėse su aiškiai nurodyta šių vaistų sudėtimi, kurioje viena iš sudėtinių dalių buvo fentanilis. Nuteistajam R. K. šie vaistai taip pat buvo žinomi, nes pats buvo juos išbandęs ir prašęs savo gydytojo būtent juos išrašyti kaip jo patiriamą skausmą malšinančius. Taigi abiem nuteistiesiems buvo žinoma, kad įgytų ir gabentų vaistų sudėtyje yra narkotinės medžiagos – fentanilio, kurio poveikis organizmui, psichinei būsenai yra stiprus. Visos šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad nuteistieji, neturėdami gydytojo išrašyto recepto, neteisėtai iš B. P. įsigydami ir vėliau gabendami 9 vnt. transderminių pleistrų „Dolforin Fentanylum 75 mikrogramai/val.“, 16 vnt. tablečių „Lunaldin Fentanylum 100 µg“ bei ne mažiau kaip 4 vnt. ampulių „Morphine hydrochloride Kalceks 10mg/ml“ bent jau bendrais bruožais neabejotinai suvokė, kad jų įsigytų vaistų sudėtyje esančių narkotinių medžiagų kiekis yra labai didelis. Nuteistieji narkotine medžiaga – fentaniliu disponavo ne pirmą kartą, matė jo kiekius ir žinojo poveikį. Taigi jie disponavo labai dideliu šios narkotinės medžiagos kiekiu ir norėjo taip veikti.

Šios išvados nepaneigia skunde nurodyta aplinkybė, jog įgydami narkotines medžiagas nuteistieji atsiskaitė ne pinigais, o maisto produktais ir alkoholiu. Kaip jau minėta, U. Š. ir R. K. vartojo narkotines medžiagas, žinojo, kiek B. P. disponuojamuose receptiniuose medikamentuose yra stipriai veikiančių narkotinių medžiagų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad nuteistieji nežinojo tokių narkotinių medžiagų rinkos vertės. Tuo tarpu iš nuteistosios B. P. parodymų matyti, kad ji pati narkotinių medžiagų nevartoja. Jos tėvas sirgo onkologine liga ir pagal gydytojo receptus gaudavo skausmą malšinančių kompensuojamų vaistų ir pleistrų, kurių sudėtyje buvo narkotinių medžiagų, todėl tėvas vaistus kartais parduodavo U. Š.. Tėvui mirus, dalis šių medikamentų liko jos žinioje. Kadangi B. P. materialinė padėtis buvo sunki, ji augina keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam nustatytas mišrus raidos ir intelekto sutrikimas, turi skolų, tėvo vaistų ir pleistrų pasiūlė įsigyti U. Š. (t. 4, b. l. 136). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. P. nustatytas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 94). Apklausti nuteistieji U. Š. bei R. K. patvirtino pažinoję B. P., žinoję, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, būtent todėl U. Š. B. P. ir pasiūlė už narkotines medžiagas atsiskaityti ne pinigais, bet maisto produktais ir alkoholiniais gėrimais. Šie bylos duomenys leidžia spręsti, kad pati B. P. materialinių nuostolių dėl narkotinių medžiagų įsigijimo nepatyrė. Taigi alkoholiu piktnaudžiaujančios ir nepritekliuje gyvenančios B. P. apsisprendimas priimti atsiskaitymą alkoholiu ir maistu buvo nulemtas jos šeimos materialinės padėties bei šių narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių, kuriomis nuteistieji U. Š. ir R. K., pasiūlydami jiems naudingą atsiskaitymo būdą, pasinaudojo.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo U. Š. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybė, jog U. Š. ir R. K. minėtas narkotines medžiagas įgijo ir gabeno turėdami tikslą jas platinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau šio tikslo turėjimas yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą kvalifikuojantis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį požymis, todėl jis turi būti įrodytas.

Pažymėtina, kad tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162-976/2018, Nr. 2K-1-719/2020, Nr. 2K-29-788/2020 ir kt.). Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), taip pat ar kaltininkas anksčiau yra jas platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-473/2012, Nr. 2K-574/2013, Nr. 2K-117/2014). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti nuteistieji U. Š. ir R. K. parodė, kad receptinius vaistus, kurių sudėtyje buvo narkotinių medžiagų, iš B. P. įsigydavo savo poreikiams tenkinti. Tikslo platinti neturėjo (t. 4, b. l. 136, 162). Tokius nuteistųjų parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y. kad dalį įsigytos narkotinės medžiagos – morfino R. K. suvartojo netrukus po to, kai išvažiavo iš B. P. namų (t. 4, b. l. 136 antra pusė; t. 1, b. l. 22–37); tiek U. Š., tiek R. K. šlapime buvo rasta narkotinių medžiagų (t. 3, b. l. 70, 173). Nors byloje esantys duomenys leidžia spręsti apie tai, kad U. Š. analogiškas narkotines medžiagas panašiais kiekiais iš B. P. bei jos tėvo buvo įsigijęs ir anksčiau, tačiau duomenų, jog narkotines medžiagas U. Š. ar R. K. įsigijo, be kita ko, ir platinimo tikslais, byloje nėra. Tokių duomenų skundžiamame nuosprendyje nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš apygardos teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šalina aplinkybę, kad U. Š. ir R. K. narkotines medžiagas – fentalinį ir morfiną – įgijo ir gabeno, turėdami tikslą šias narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, kaip neįrodytą.

U. Š. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog U. Š. ir R. K. narkotines medžiagas įgijo ir gabeno veikdami bendrininkų grupe. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar asmenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015). Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nurodytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės bylos Nr. 2K-163-248/2015, Nr. 2K-116-719/2023 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl narkotinių medžiagų įsigijimo su B. P. susitarė U. Š.. Jis žinodamas, jog R. K. taip pat vartoja narkotines medžiagas, pasiūlė kartu vykti pas B. P. ir iš jos abiem kartu įsigyti narkotinių medžiagų turinčių medikamentų. Abu dar prieš vykdami pas B. P. aptarė, kad už narkotines medžiagas atsiskaitys ne pinigais, bet maisto produktais bei alkoholiu ir abu dalinsis tiek iš B. P. gautomis narkotinėmis medžiagomis, tiek patirtomis išlaidomis, turėtomis perkant maistą ir alkoholinius gėrimus. U. Š. ir R. K., nupirkę atsiskaitymui reikalingus produktus, važiavo į B. P. namus. Nors R. K. laukė automobilyje, kol U. Š. iš B. P. atnešė narkotines medžiagas, tačiau išankstinio susitarimo aplinkybės rodo, kad jo tyčia apėmė ir narkotinių medžiagų, kurias abu automobiliu gabeno, kol policijos pareigūnai juos sustabdė ir surastas narkotines medžiagas paėmė, įgijimą. Taigi U. Š. ir R. K. savo veiksmais siekė to paties nusikalstamo sumanymo – disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir bendrai veikdami įgijo ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, taip realizuodami BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. U. Š. ir R. K. suvokė, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvauja kartu ir pritarė vienas kito veiksmams, t. y. abu veikė kaip vykdytojai bendrininkų grupe.

Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai patikrinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas pripažindamas, kad U. Š., veikdamas bendrininkų grupe su R. K., įgijo bei gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Šie nuteistojo U. Š. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Nors apeliaciniame skunde ginčijamas ir narkotinių medžiagų laikymas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad laikymas, kaip alternatyvus BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas veiksmas, apygardos teismo nuosprendžiu nebuvo nustatytas ir už tai U. Š. nėra nuteistas, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisako.

U. Š. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad surašant kaltinamąjį aktą, buvo pažeisti BPK 219 straipsnio reikalavimai ir šie pažeidimai sutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti šioje byloje teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau tokie apelianto argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, numatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu; 8) prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą. BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Apelianto teigimu, aprašant nusikalstamos veikos sudėties požymius turėjo būti nurodyta, jog nuteistieji U. Š. ir R. K. disponavo ne narkotinėmis medžiagomis, o receptiniais vaistais, kurių sudėtyje buvo narkotinių medžiagų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamąją atsakomybę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį užtraukia disponavimas labai dideliu grynojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekiu, nepriklausomai nuo to, kokių dalykų – augalų, maistinės kilmės miltelių, medikamentų ar pan. – sudėtyje šios draudžiamos medžiagos yra. Kaip jau minėta, iš 2022 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados matyti, kad nuteistųjų disponuotose vaistiniuose medikamentuose iš viso buvo nedidelis kiekis – ne mažiau kaip 0,0178 g narkotinės medžiagos – morfino ir 0,1312 g grynos narkotinės medžiagos – fentanilio (t. 1, b. l. 142–147), kurio bendras kiekis net kelis kartus viršija Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytą labai didelio kiekio ribą. Todėl tai, kad nuosprendyje nustatant nusikaltimo padarymo aplinkybes nebuvo nurodyta, kokių dalykų sudėtyje buvo rastos narkotinės medžiagos, negali būti pripažinta esminiu kaltinimo trūkumu, kuris būtų ribojęs nuteistųjų teisę į gynybą ar sutrukdęs byloje priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos sunkinančios aplinkybės ir nuteistiesiems paskirtų bausmių

Apeliaciniame skunde nuteistojo U. Š. gynėjas tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog U. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas pagrįstai, prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę. R. K. savo apeliaciniame skunde taip pat prašo skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skirdamas bausmes už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įstatymų keliamų reikalavimų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, įvertino tai, kad nustatyta viena jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta ir viena nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: nuteistieji padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), susijusį su disponavimu draudžiamomis bei pavojų visuomenės saugumui ir sveikatai keliančiomis medžiagomis. Jie nusikalto veikdami tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas.

Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai pripažino nuteistųjų U. Š. ir R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą jie padarė būdami apsvaigę ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-387/2023). Taigi konstatuojant šios sunkinančios aplinkybės buvimą reikia nustatyti, ne tik tai, kad kaltininkas buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, bet ir tai, kad tokia būsena turėjo esminės reikšmės nusikalstamiems ketinimams susiformuoti ir jiems realizuoti. Bylos duomenys patvirtina, kad netrukus po sulaikymo U. Š. šlapime buvo rasta morfino, pėdsakų mirtazapino, pėdsakų tramadolio, pėdsakų nordazepamo, pėdsakų oksazepamo (t. 3, b. l. 70). R. K. šlapime rasta morfino (t. 3, b. l. 173). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos duomenimis R. K. dalį narkotinės medžiagos – morfino – susileido netrukus po to, kai morfino ampules įgijo iš B. P.. Taigi teigti, kad R. K. buvo apsvaigęs dar prieš nusikalstamos veikos padarymą, nėra pagrindo. Kita vertus, U. Š. ir R. K. pripažino vartojantys narkotines medžiagas, todėl, siekdami įsigyti savo reikmėms draudžiamų medžiagų, vyko pas B. P.. Todėl pagrįstai galima spręsti, kad nusikalstamos veikos padarymą lėmė nuteistųjų priklausomybė nuo psichiką veikiančių narkotinių medžiagų, o ne apsvaigimas nuo jų. Taigi pirmosios instancijos teismas, pripažindamas U. Š. ir R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Šioje dalyje apygardos teismo nuosprendis keistinas, pašalinant šią U. Š. ir R. K. inkriminuotą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Vertinant nuteistąjį U. Š. charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad U. Š. išsituokęs, su gyvenimo drauge turi mažametį vaiką (t. 4, b. l. 154), nedirba (t. 4, b. l. 135), jo teigimu, registruojasi užimtumo tarnyboje. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad U. Š. yra ne kartą teistas, teistumas nėra išnykęs (t. 3, b. l. 29–67), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 8–27). Iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pateiktos medicininės pažymos bei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad U. Š. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. 6–7). Iš 2022 m. vasario 8 d. bei 2023 m. kovo 24 d. medicinos dokumentų išrašų matyti, kad U. Š. šiuo metu dalyvauja metadono programoje (t. 4, b. l. 124–131).

Vertinant nuteistąjį R. K. charakterizuojančias aplinkybes nustatyta, kad jis nevedęs (t. 4, b. l. 135 antra pusė), nedirba (t. 3, b. l. 117), jo teigimu, turi neįgalumą, serga (duomenys neskelbtini) ir kitomis ligomis, registruojasi darbo biržoje, šiuo metu gyvena nakvynės namuose, baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 121–129), taip pat ne kartą teistas, teistumas nėra išnykęs (t. 3, b. l. 131–171). Iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pateiktos medicininės pažymos bei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (t. 3, b. l. 119–120). Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reabilitacijos centro pateiktos pažymos matyti, kad R. K. į socialinę psichologinę reabilitacijos bendruomenę nuo alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomiems vyrams atvyko 2023 m. vasario 17 d., reabilitacijos programa buvo numatyta iki 2024 m. rugpjūčio 17 d., tačiau 2023 m. balandžio 3 d. R. K. savanoriškai paliko reabilitacijos centrą (t. 4, b. l. 144).

Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistiesiems aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, U. Š. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį apygardos teismas paskyrė laisvės atėmimą penkeriems metams, o R. K. – laisvės atėmimą ketveriems metams. Nors apeliaciniuose skunduose U. Š. gynėjas bei R. K. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualizavo jiems skirtas bausmes, neatsižvelgė į tai, kad buvo disponuojama ne narkotinėmis medžiagomis, bet tokių medžiagų savo sudėtyje turinčiais receptiniais vaistais, nuteistųjų sveikatos būklę, šeiminę padėtį, pastangas gydytis priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų ir pan., tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys, kad visos šios apeliaciniuose skunduose išdėstytos aplinkybės apygardos teismui buvo žinomos ir būtent jas įvertinęs teismas ne kartą teistiems nuteistiesiems taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė perpus mažesnes laisvės atėmimo bausmes, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.

Nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog atliekant jam skirtą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje jo sveikatos būklė dar labiau pablogės, atmestinos kaip nepagrįstos. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui teikdamas apeliacinį skundą jokių medicininių duomenų apie jam diagnozuotas ligas nepateikė. Kita vertus, nėra pagrindo teigti, kad dėl esamos sveikatos būklės apeliantui būtų per sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Esant būtinumui nuteistajam gydytis, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra garantuojama tinkama sveikatos priežiūra ir gydymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnyje numatyta, kad laisvės atėmimo vietose paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, nustatyta tvarka užtikrinant nuteistųjų apsaugą.

Taigi, atsižvelgus į tai, kad tikslas platinti narkotines medžiagas ir apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nepasitvirtino, įvertinus nuteistųjų U. Š. ir R. K. asmenybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus bei tikslus, nustatytas baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos. U. Š. ir R. K., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos bausmės yra žymiai mažesnės už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nustatytą laisvės atėmimo bausmės minimumą. Jos proporcingos padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistųjų asmenybių pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, vertinant nuteistųjų aktyvumą šio nusikaltimo padaryme, bei neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, todėl dar labiau bausmes švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 3 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes: kad U. Š. ir R. K., įgydami ir gabendami narkotines medžiagas, turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei U. Š. ir R. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jūratė JakubonienėRegina PocienėErnestas Rimšelis