Kauno apygardos teismo nutartis

2019-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-399-317/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-02-04Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
1A-399-317/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55075-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė, Albinas Antanaitis, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
O. K.
Advokatai
Gintaras Platūkis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-399-317/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55075-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,nuteistojo O. K. gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas 51 MGL dydžio, t. y. 2 550 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur, bauda.

Paskirtą baudą O. K. įpareigotas sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, O. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuota transporto priemonė – automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2018 m. lapkričio 26 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią O. K., nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. O. K. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 17 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, iki pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,71 promilės etilo alkoholio kraujyje).

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis O. K. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendį pakeisti:

1) už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirti 30 MGL dydžio baudą, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu. Paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2) Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 17 d.

3) Automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti jam arba konfiskuoti ne pačią transporto priemonę, o išieškoti jos vertę atitinkančią pinigų sumą – 2/3 automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos kainos. Šią pinigų sumą įpareigoti sumokėti per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2.1. Nuteistojo teigimu, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas yra per griežtas, peržengiantis visas įstatymo ribas, jis prieštarauja teisingumo ir protingumo bei proporcingumo principams. Skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad apeliantas nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino visas įvykio aplinkybes, yra teisiamas pirmą kartą, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas ne tik asmeninėms reikmėms, bet ir vykdant darbines funkcijas. O. K. nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes, jam turėjo būti nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas jam taip pat paskyrė per griežtą bausmę. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis turi skolinių įsipareigojimų, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Anot nuteistojo, už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą jam turėjo būti paskirta 30 MGL dydžio bauda. Būtent tokia bauda atitiktų teisingumo ir protingumo bei sąžiningumo principus. Be to, teismo nustatytas 8 mėnesių baudos sumokėjimo terminas nėra protingas. Teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų, apelianto ir jo artimųjų, prie kurių išlaikymo jis prisideda, interesų nepažeistų 18 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

2.3. Skunde taip pat teigiama, jog proporcingumo principui prieštarauja ir žemesnės instancijos teismo sprendimas konfiskuoti automobilį „Audi A6“. Anot nuteistojo, transporto priemonės konfiskavimas niekaip nepadėtų sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, o taptų tik dar viena bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į automobilio vertę, ženkliai viršija galutinės bausmės dydį. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aiškinimo ir teismų praktikos. Nuteistasis nurodo nesutinkantis su žemesnės instancijos teismo išvada, kad teismas privalo taikyti transporto priemonės konfiskavimą, kadangi baudžiamosiose bylose Nr. 1-1020-929/2018, 1A-625-497/2017, 1-98-904/2018, 1-1277-957/2017 ir kitose analogiško pobūdžio bylose, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, apskritai, nebuvo taikyta. Be to, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad konfiskuotina transporto priemone naudojosi ne tik apeliantas, bet ir jo sugyventinė, automobilis yra jų bendroji jungtinė nuosavybė bei vienintelis turimas turtas. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, kad nors transporto priemonė ir yra įregistruota nuteistojo vardu, tačiau ji įgyta paimant banko paskolą, skolinantis pinigus iš kitų asmenų. Taigi, apeliantas yra tik transporto priemonės naudotojas, o ne tikrasis jos savininkas. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nesvarstė galimybės konfiskuoti ne pačią transporto priemonę, o išieškoti jos vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatant ją pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, nors toks prašymas buvo išreikštas teismo posėdžio metu, jam neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė. Tokia alternatyva numatyta ir teismų praktikoje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo O. K. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis O. K. nesutinka su jam paskirtos bausmės – baudos, dydžiu, nustatytu baudos sumokėjimo terminu, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimu, taip pat prašo sutrumpinti teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą nuo 1 metų 6 mėnesių iki 1 metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 17 d.

Dėl paskirtos bausmės (baudos) dydžio ir jos mokėjimo termino

6. Bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Žemesnės instancijos teismas

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskyrė apeliantui teisingą bausmę. O. K. nuteistas už BK 281 straipsnio 7 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam parinkta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Asmeniui skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ir kategorijos. O. K. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Taigi, tenkinamas apelianto prašymas už įvykdytą nesunkų nusikaltimą skirti jam 30 MGL dydžio baudą, reikštų švelnesnės, negu numatyta įstatymo, bausmės skyrimą.

8. Švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas reglamentuoja BK 62 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Apeliantas savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamą veiką, o O. K. įvykdytas nusikaltimas buvo išaiškintas po to, kai jo vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra visų būtinųjų jo taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Kaip matyti iš įstatymo formuluotės, tam, kad teismas galėtų paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, turi būti daugiau nei viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta tik viena tokio pobūdžio aplinkybė – O. K. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų bausmės švelninimui, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę numato BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

10. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti O. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įvertinusi tiek patį nuteistąjį, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirta vos 1 MGL didesnė, nei minimali galima skirti bauda, priešingai nei teigia apeliantas, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Pažymėtina, jog O. K. padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (1,71 promilės etilo alkoholio). Veiksmus, už kuriuos nuteistas, apeliantas atliko mieste, kur eisme dalyvaujančių asmenų skaičius yra didesnis nei miestelių ar kaimų teritorijose, be to, tamsiu paros metu, t. y. esant eismo sąlygoms, reikalaujančioms didesnio vairuotojų atsargumo. Kartu su O. K. važiavo ir dar vienas asmuo. Toks veikimas neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra akivaizdus. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, jog nuteistasis nėra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Nors O. K. neteistas, tačiau, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie jam registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. buvo du kartus baustas administracine tvarka, jam skirtos nuobaudos galiojančios (b. t. 1, b. l. 108-109).

11. Prašydamas sumažinti jam paskirtą baudą, O. K. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei tai, kad jis turi skolinių įsipareigojimų. Vertindama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog skirtingiems asmenims skiriamos bausmės – baudos efektyvumas neabejotinai gali skirtis dėl skirtingos jų turtinės padėties. Natūralu, jog asmenys, gaunantys mažas pajamas, net ir sumokėję santykinai nedidelę baudą, patirs didesnį nubaudimo poveikį, nei tie, kurių pajamos yra didelės. Todėl nustatant kaltininkui skirtinos baudos dydį, neabejotinai turi būti atsižvelgiama ir į jo turtinę padėtį, vertinant gaunamas pajamas, būtiniausiems kasdieniams poreikiams tenkinti reikalingų lėšų kiekį, turimus skolinius įsipareigojimus, išlaikomų asmenų skaičių ir t. t. Tačiau šiuo konkrečiu atveju vien tai, kad O. K. turi finansinių įsipareigojimų pagal kredito vartojimo sutartį, savaime nereiškia, jog jo finansinė padėtis yra tokia bloga, kad pirmosios instancijos teismo jam skirta 51 MGL dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo ir sumažinta vienu trečdaliu, yra neadekvati, neatitinkanti teisingumo, proporcingumo principų, todėl turėtų būti mažinama pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2018 m. gruodžio 12 d., nuteistasis per mėnesį vidutiniškai uždirbo po 1 031,60 Eur, atskaičius mokesčius (b. t. 1, b. l. 161). Pagal 2018 m. balandžio 13 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį, O. K. kiekvieną mėnesį turi sumokėti AB (duomenys neskelbtini) bankas po 141,22 Eur (b. t. 2, b. l. 155). Ši suma, vertinant ją gaunamo atlyginimo kontekste, nelaikytina didele. Jokių duomenų apie apelianto turimus kitus finansinius įsipareigojimus bei sunkumus juos vykdant, byloje nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistasis turėtų vaikų ar kitų išlaikomų asmenų.

12. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas pripažino, kad alkoholį jis vartojo prieš pat pradėdamas vairuoti. Tai rodo, jog O. K. puikiai suvokė, kad jis ignoruoja Kelių eismo taisykles, atlieka neteisėtus bei pavojingus veiksmus, priklausomai nuo nustatyto neblaivumo laipsnio užtraukiančius asmeniui administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Taigi, jis galėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. To nepadaręs ir pasirinkęs neteisėtai veikti, nuteistasis privalo prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius, taigi ir turtinės padėties pablogėjimą. Tuo tarpu į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, nustatydamas žymiai mažesnį baudos dydį, nei už nesunkaus nusikaltimo padarymą privalomą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Jokių kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

13. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat prašoma nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo terminą. Įvertinusi byloje esančius duomenis apie O. K. turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas baudos mokėjimo laikotarpis (8 mėnesiai) nėra toks, per kurį savanoriškas baudos sumokėjimas būtų akivaizdžiai neįmanomas. Kaip jau minėta, iš 2019 m. sausio 14 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, matyti, jog nuteistojo vidutinis darbo užmokestis yra apie 1 031,60 Eur, atskaičius mokesčius. Į mėnesį jis moka po 141,22 Eur AB (duomenys neskelbtini) bankas. Esant nustatytam 8 mėnesių baudos mokėjimo terminui, nuteistasis kas mėnesį turėtų mokėti po 212,50 Eur baudos. Taigi pragyvenimui jam liktų vidutiniškai po 677,88 Eur per mėnesį. Ši suma nėra akivaizdžiai nepakankama būtinoms išlaidoms – maistui, būstui išlaikyti, todėl darytina išvada, jog nuteistajam savanoriškai sumokėti baudą per apylinkės teismo nustatytą laikotarpį nėra neįmanoma. Be to, pažymėtina, jog tuo atveju, jei nuteistasis dėl objektyvių priežasčių iš tiesų, negalėtų savanoriškai sumokėti baudos per nustatytą terminą, pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus, jis galėtų kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą su prašymu pratęsti jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą baudos mokėjimo terminą bausmės vykdymo procese. Šiai dienai nuteistojo skundo teiginys, jog teismo nustatytas 8 mėnesių terminas baudai sumokėti yra neprotingas, yra visiškai nemotyvuotas, todėl nėra jokio objektyvaus ir pagrįsto pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai nustatyto baudos mokėjimo termino.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

14. Apeliaciniame skunde O. K. taip pat prašo netaikyti jo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo arba konfiskuoti ne transporto priemonę, o išieškoti jos vertę atitinkančią pinigų sumą.

15. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) XI skyriuje numatytais pagrindais.

16. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis O. K. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “Audi A6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,71 promilės etilo alkoholio. Taigi jis tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir yra priskirtinas konfiskuotinam turtui. Šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apeliantas neginčija, tik nurodo, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo skyrimas prieštarauja proporcingumo principui.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apygardos teismas sutinka, jog vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tačiau šiuo konkrečiu atveju BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas negali būti laikomas neproporcingu ar per griežtu.

18. Kolegijos įsitikinimu, šioje situacijoje visuomenės ir O. K. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuotas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius, būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad turto konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė skirtina už padarytą pavojingą teisės pažeidimą (nuteistojo įvykdytos veikos pavojingumas jau aptartas šios nutarties 10 punkte). Atsakydama į nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių jo teiginį, kad konfiskuotina transporto priemone naudojosi ne tik jis pats, tačiau ir jo sugyventinė, patvirtinančių objektyvių duomenų. Apskritai, be tokio O. K. deklaratyvaus teiginio, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis gyvena su moterimi ir kartu su ja veda bendrą ūkį, t. y. turi sugyventinę. Kita vertus tai, kiek asmenų naudojasi nuspręstu konfiskuoti turtu, vertinant ar baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra proporcinga, nenustačius, jog šie asmenys turėtų išskirtinių poreikių, kuriuos būtų įmanoma patenkinti tik turint konfiskuotiną turtą, jokios esminės reikšmės neturi. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad automobilio vertė nėra tokia didelė (pagal „Emprekis“ pažymą automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2018 m. gruodžio mėn. buvo 5 100 Eur), kad jį konfiskavus apeliantas, kuris yra jauno amžiaus ir dirbantis, patirtų neproporcingus padarytai nusikalstamai veikai nuostolius, juolab įvertinus pakankamai nedidelį jam paskirtos baudos dydį.

19. Apeliaciniame skunde minimi teismų sprendimai priimti bylose, kuriose asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, atsižvelgiant į proporcingumo principą, nebuvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą. Kiekvienoje byloje nusikaltimo padarymo aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys, yra vertinami individualiai. Tik esant iš esmės analogiškai situacijai gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimose bylose.

20. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokio juridinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą išieškoti iš jo konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne konfiskuoti patį automobilį. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis “Audi A6”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausytų ne pačiam pažeidėjui, o kitam asmeniui, būtų paslėptas, perduotas realizuoti ar jį konfiskuoti būtų netikslinga (pavyzdžiui, jo konfiskavimo kaštai valstybei būtų didesni, nei pati konfiskuotino turto vertė). Nenustatytos ir kokios tai kitos priežastys, dėl kurių nebūtų galima konfiskuoti automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir dėl to reikėtų išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

21. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigiama, jog tikrasis konfiskuotino turto savininkas yra ne apeliantas, o tretieji asmenys. Byloje nustatyta, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas būtent nuteistojo vardu (b. t. 1, b. l. 51), įgytas pagrindu transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp O. K. ir Nyderlandų Karalystėje veikiančio juridinio asmens (b. t. 1, b. l. 55-56). Tai, kad automobilį įsigydamas apeliantas galimai panaudojo pinigines lėšas, jam suteiktas pagal vartojimo kredito sutartį, ar paskolintas G. K., jo nuosavybės teisių į šį turtą nepaneigia. Pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vietoj konfiskavimo išieškant konfiskuotino turto vertę, nesudaro ir ta aplinkybė, jog tokiam kaltininko prašymui teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė, kadangi prokurorų nuomonė teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą neįpareigoja.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino sutrumpinimo ir jo skaičiavimo pradžios

22. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise - numatyta BK 68 straipsnyje. Šiuo metu galiojančioje šio straipsnio redakcijoje (priimtoje 2019 01 11 įstatymu Nr. XIII-1929 ir įsigaliojusioje nuo 2019 04 01) nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) nuo vienerių iki penkių metų, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei. Be kita ko, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

23. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad O. K. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos trukme – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nors veikos padarymo metu ir galiojo BK 68 straipsnio redakcija, numatanti trumpesnį uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą ir taip švelninanti nuteistojo teisinę padėtį t. y. numatanti uždraudimą asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) nuo vienerių iki trejų metų, tačiau nagrinėjamu atveju kolegija nemato pagrindo mažinti apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą šios teisės atėmimo terminą, nes šis terminas nėra aiškiai per ilgas. Pažymėtina, jog nuteistasis ne tik padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau ir sukėlė grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų turtui ir gyvybei. Nors praeityje apeliantas neteistas, už analogiško pobūdžio veiką nebaustas ir administracine tvarka, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei byloje pateiktų duomenų, praeityje jis bent 4 kartus baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, ir bent 1 kartą, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tai rodo, jog nuteistasis nevengia piktnaudžiauti alkoholiu, kas lemia neteisėtus jo veiksmus, dėl alkoholio vartojimo padaryti pažeidimai tampa vis pavojingesni, o šiuo atveju pavojingumą didina ir tai, kad būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nuteistasis naudojosi specialia teise vairuoti transporto priemones, t. y. vairavo padidinto pavojaus šaltinį. Šios aplinkybės leidžia spręsti apie apeliantui būdingą neatsakingą požiūrį į visuomenėje priimtinas ir nusistovėjusias elgesio taisykles, atsainų požiūrį į galimas skaudžias neteisėto elgesio pasekmes, o kartu ir į teisines tokio elgesio pasekmes. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad skiriant tik minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip prašoma skunde, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Į nuteistojo skunde nurodomas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes (kad teisiamas pirmą kartą, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai), taip pat tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, kaltę dėl jo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia atsakomybe, pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė ir dėl to paskyrė trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą negu šiuo metu galiojančiame įstatyme - BK 68 straipsnio 2 dalyje - numatytas jos trukmės vidurkis. Visų aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą kolegija nemato objektyvaus pagrindo.

25. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas vykdant darbines funkcijas, tačiau, kaip matyti iš O. K. darbovietės pateiktos nuteistojo charakteristikos-rekomendacijos, tiesioginės jo užimamos pareigos nėra tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. O. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini) faršo ruošėju (b. t. 1, b. l. 160). Darbdavio pateiktoje charakteristikoje taip pat nenurodoma, jog teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas dėl kažkokių aplinkybių galėtų įtakoti apelianto galimybę toliau dirbti įmonėje ar jo gaunamo atlyginimo dydį. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti ar/bei dėl šeimyninių priežasčių, nesuteikia prioriteto baudžiamajai atsakomybei švelninti. Pavojingą nusikalstamą veiką padariusio asmens interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus. Apibendrinant darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas apeliantui skirta teisingai. Skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo trumpinti šios priemonės terminą, todėl nuteistojo skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas.

26. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentų, O. K. taip pat prašo jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino pradžią skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos įvykdymo dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 17 d.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, išaiškino, kad: 1) šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę; 2) pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimas) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Be to, išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant pasunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones.

28. Iš bylos medžiagos matyti, jog nei iš karto po padarytos nusikalstamos veikos, nei vėlesnėse baudžiamojo proceso stadijose, apeliantui kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas skirta nebuvo, vairuotojo pažymėjimas iš jo nepaimtas. Galimybė vairuoti transporto priemones iki šiol iš O. K. atimta nebuvo. Todėl tenkinti jo prašymą ir pakeisti skundžiamą nuosprendį, nurodant teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 17 d. ar į šį terminą įskaityti laikotarpį nuo faktinio vairuotojo dokumento paėmimo laiko, nėra jokio objektyvaus ir pagrįsto pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu apskritai nepasisakė ir nenurodė, nuo kurio momento skaičiuotinas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Tokie klausimai, pagal BPK 361 straipsnio nuostatų turinį, nėra susiję su nuosprendžio esme (lygiai taip pat, kaip ir suėmimo termino įskaitymas į bausmės laiką (BPK 361 straipsnio 2 dalis)) ir, esant neaiškumams, sprendžiami teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje. Taigi, tuo atveju, jei nuosprendžio vykdymo stadijoje kils abejonių,nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo O. K. terminą, tiek sprendimą dėl teisės vairuoti atėmimo vykdančios institucijos, tiek nuteistasis, tiek pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, šį klausimą galės spręsti BPK 361 straipsnio nustatyta tvarka.

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo O. K. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendis paliekamas galioti pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisAlgirdas JaliniauskasDanguolė Šiugždinytė