Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1020-929/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
1-1020-929/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06722-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
R. G.
Advokatai
Giedrius Baziulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1020-929/2018Proceso Nr.1-01-1-06722-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.;1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,kaltinamajam R. G.,jo gynėjui advokatui Giedriui Baziuliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2018 m. vasario 9 d., apie 04.28 val., Vilniuje, Totorių g. ties pastatu Nr. 13, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Mercedes Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.23% promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis R. G., apklausiamas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2018 m. vasario 9 d. nuvažiavo į klubą Vilniaus gatvėje. Negalvojo, kad teks išgerti, draugas pažadėjo vairuoti automobilį, bet pats išgėrė. Kvietė taksi, bet jis ilgai važiavo. Atsisėdo į automobilį, draugas dingo, o jis norėjo automobilį perstatyti į parkingą Totorių gatvėje. Namo važiuoti neketino. Jį sulaikė Totorių gatvėje, nuvažiavo gal 200 m. nuo Vilniaus gatvės iki Totorių gatvės. Prieš vairuodamas automobilį išgėrė kelias taures viskio, su nustatytu girtumu sutinka. Automobilis "Mercedes Benz" priklauso tėvams. Savo automobilį paliko servise, todėl paprašė mamos automobilio. Ji davė automobilį, mamai sakė, kad važiuoja į miestą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Božena Ručinskaja parodė, kad 2018-02-09 dirbo ekipaže kartu su Vilniaus aps. VPK OVS vyriausiuoju postiniu A. Strebkov, šaukiniu V-1101. Patruliuodami per radijo eterį nakties metu girdėjo Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo pranešimą apie Vilniaus senamiestyje važinėjantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 04.15 val., Vilniuje, Labdarių g., pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį ir jį sustabdė Totorių g., ties pastatu Nr. 13. Automobilį vairavo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, iš burnos jam sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. R. G. teigė, kad alkoholį šiandien yra šiek tiek vartojęs ir paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš daugiau nei 30 minučių. Automobilyje, keleivio vietoje miegojo neblaivus jaunuolis, kuris, patikrinimui sustabdžius automobilį atsikėlė ir išėjo, jo duomenų neužfiksavo. Į įvykio vietą iškvietė kitą policijos pareigūnų ekipažą su alkotesteriu V-1734, kuris alkotesteriu R. G. nustatė 2.33 promilių girtumą. V-1734 policijos ekipažas pristatė R. G. į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centrą, kraujo mėginio paėmimui, o jie sulaukė autovežio ir automobilis buvo priverstinai nuvežtas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko plentas 27, Vilniuje (t. 1, b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis jo valdytojas, moka periodinę įmoką (216 Eurų). Minėtas automobilis įsigytas UAB "Swedbank lizingas". 2018 m. vasario 8 d., apie 20.00 val., tiksliai laiko nepamena, sūnus R. G., paprašė jo paskolinti minėtą automobilį. Nuo minėto automobilio turi du raktus. Kartais juo leidžia naudotis sutuoktinei. Vasario 9 d. iš pačio ryto jis pradėjo ieškoti sūnaus, bet jo telefonas buvo išjungtas. Vėliau iš R. draugų sužinojo, kad R. vairavo automobilį neblaivus, ir jį dėl padaryto pažeidimo uždarė į areštinę. Dėl aplinkybių visiškai nieko nežino, sūnus dirbantis, neteistas, už vairo išgėręs niekada nesėsdavo. Prašo nekonfiskuoti priklausančio automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nekaltas dėl sūnaus veiksmų. Minėtą automobilį atsiėmė iš aikštelės, jokių pretenzijų niekam neturi (t. 1, b. l. 17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1486/2018 (01) konstatuota, jog R. G. kraujyje, paimtame 2018-02-09, 5.00 val, nustatyta mažiausia koncentracija 2,23 promilės etilo alkoholio (b. l. 28).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilis "Mercedes-Benz" (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB "Swedbank lizingas". Jo valdytojas - A. G. (b. l. 13)

VšĮ „Emprekis“ suteiktais duomenimis, vidutinė automobilio "Mercedes-Benz" (duomenys neskelbtini) Blue EFICIENNCY rinkos kaina Lietuvoje 2018 m. vasario mėnesį buvo 22020 eurų su PVM (b. l. 15).

Pagal BK 281 str. 7 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad R. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2018 m. vasario 9 d. naktiniame klube vartojo alkoholį po ko, būdamas neblaivus, vairavo tėvams priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be R. G. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: liudytojos Boženos Ručinskajos parodymais, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad R. G. kraujyje, paimtame 2018-02-09, 5.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,23 promilės etilo alkoholio, kita bylso medžiaga. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, daro išvadą, kad kaltinamojo R. G. veika atitinka BK 281 str. 7 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė prašymą atleisti R. G. pagal laidavimą, perduodant jį jo tėvo A. G. atsakomybei.

BK 40 str. 2 d. išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis R. G. BK 40 str. 2 d. nurodytas formalias sąlygas atitinka, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo. Tačiau svarstydamas kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas pažymi, kad BK 40 str. taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu yra pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi R. G. yra teisiamas už nusikalstamą veiką, susijusią su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu – vairavimu būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl itin svarbu įvertinti ir jo administracinius baustumus už KET pažeidimus. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad R. G. daugybę kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 62-68). Didžiąją dalį jo padarytų administracinių nusižengimų sudaro nustatyto greičio viršijimas vairuojant transporto priemonę. Taip pat kaltinamasis yra baustas už viešosios tvarkos pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina R. G. asmenybę, rodo, kad jis linkęs sistemingai pažeidinėti KET ir išvadų dėl savo elgesio nedaro. Priešingai, nepaisydamas jam paskirtų nuobaudų, toliau daro administracinius nusižengimus.

Be to, teismas pažymi ir tai, kad kaltinamasis R. G., nors ir pripažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau teismo posėdžio metu iš dalies pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad automobilį, būdamas neblaivus, vairavo norėdamas jį perstatyti į Totorių gatvėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Savo parodymų keitimą kaltinamasis motyvavo tuo, kad apklausiamas tyrėjo buvo jis neblaivus, todėl klaidingai nurodė, kad ketino važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. G. buvo apklaustas ne tik iš karto po įvykio 2018-02-09, bet ir papildomai 2018-02-13. Papildomos apklausos metu jis nurodė, kad lieka prie pirminės apklausos metu duotų parodymų, jokių papildymų apie įvykį daugiau neturi ir neturės (b. l. 45). Versiją, kad norėjo tik perstatyti automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į parkavimo vietą, o ne važiuoti su juo namo į (duomenys neskelbtini), kaltinamasis iškėlė tik teismo posėdžio metu. Teismas vertina, kad taip R. G. bando sušvelninti savo teisinę padėtį ir nėra linkęs pilna apimtimi suvokti savo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro teismui pagrindo manyti, kad atleidus kaltinamąjį R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės jis daugiau nepažeidinės Kelių eismo taisyklių bei nedarys su tokiais pažeidimais susijusių nusikalstamų veikų. Todėl šiuo atveju nėra išpildyta BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyta sąlyga, kuri yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymui.

Pažymėtina ir tai, kad viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.) sąlygų yra ta, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Laiduoti už R. G. sutinkantis jo tėvas A. G. teismui paaiškino, kad nori palaikyti ir prižiūrėti savo sūnų. Sūnus vairavo neblaivus, nes nepagalvojo, nepalankiai susiklostė aplinkybės. Tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė jo elgesio pasekmė, nes akivaizdu, kad kaltinamasis nėra drausmingas eismo dalyvis, jis linkęs pažeidinėti KET, taip pat baustas ir už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. G., gyvendamas su savo sūnumi, nesulaikė pastarojo nuo ankstesnių Kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo posėdžio metu, aiškinantis laiduotojo tinkamumą, A. G. į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus atsakė, kad jis nėra baustas administracine tvarka. Tačiau iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis administracine tvarka baustas keturis kartus, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nors administraciniai nusižengimai, už kurių padarymą yra baustas laiduotojas, nėra šiurkštūs, tačiau jis, apklausiamas teismo posėdyje, savo baustumus neigė ir taip pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją apie save. Ši aplinkybė, net ir darant prielaidą, kad A. G. neprisiminė buvęs baustas, atskleidžia jo požiūrį į daromus teisės pažeidimus ir leidžia daryti išvadą, kad toks asmuo negali būti pripažįstamas tinkamu laiduotoju. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog A. G. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atleidus R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebūtų pasiekti tie tikslai, kurių siekiama taikant šį baudžiamosios teisės institutą bei užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl kaltinamojo prašymas atmestinas ir už padarytą nusikalstamą veiką jam skirtina bausmė.

Skirdamas bausmę R. G. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarytas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltinamojo asmenybę – R. G. yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. G. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia BK 281 str. 7 d. sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytas šios bausmės rūšies už nesunkų nusikaltimą, vidurkis.

Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir R. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas R. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2018-02-09 (viena para).

BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

R. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Pažymėtina, kad jo kraujyje rastas alkoholio kiekis (2,23 promilės) gerokai viršija vidutinio neblaivumo ribą (1,5 promilės) ir yra artimas sunkaus neblaivumo ribai (2,5 promilės). Taip R. G. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. G. daug kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kurios terminas nustatytinas dvejiems metams (vidutinis terminas, nustatytas BK 68 str. 2 d.).

Pagal BK 72 str. 1, 2 d. turi būti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. R. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, priklauso ne jam, o UAB "Swedbank lizingas". Jo valdytojas - A. G.. Teismas nenustatė BK 72 str. 4 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų galima konfiskuoti šį kitam asmeniui priklausantį turtą. Iš paties kaltinamojo bei A. G. parodymų nustatyta, kad automobilio savininkas bei valdytojai nežinojo ir neturėjo bei negalėjo žinoti, kad kaltinamasis šį automobilį vairuos būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

BK 72 str. 5 d. įvirtinta galimybė iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims. Tačiau, teismo vertinimu, šioje konkrečioje byloje turto vertės konfiskavimas neužtikrintų sąžiningos pusiausvyros tarp teisės į nuosavybę, kaip vienos pagrindinių žmogaus teisių, ir viešo intereso, perkeliant neproporcingą naštą kaltinamajam. Transporto priemonės Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės konfiskavimas bausmės paskirties - sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikaltimų darymo, niekaip nepadėtų įgyvendinti, o taptų iš esmės dar viena bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į automobilio vertę -22020 Eur (b. l. 15) beveik aštuonis kartus viršija paskirtos galutinės bausmės dydį. Tokia situacija šiuo konkrečiu atveju – atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą (kad nėra teistas, pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, savo poelgį vertina blogai) - neatitiktų teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijų, dėl to BK 72 str. 5 d. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-625-497/2017).

Kaltinamajam R. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas – R. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. ir skirti jam bausmę – 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti R. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2018-02-09, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos ir laikyti, kad R. G. nubaustas 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus paimtą dokumentą – R. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. G., kad:

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teisėja Rasa Paužaitė