- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- 2YT-2174-971/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01865-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pareiškėjas
- S. J.
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Vaidui Drungilui, valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2016-08-29 skundu prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodė, kad pagal CPK 668 str. 1 d. išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos mėnesinės algos – 350 Eur. Teigia, jog skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą (b.l. 3-5).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis Vaidas Drungilas su skundu nesutinka, 2016-08-30 patvarkymu skundą atmetė kaip nepagrįstą ir perdavė skundą nagrinėti Telšių rajono apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad skundžiamas patvarkymas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir – SVI) 11 priede patvirtintą tokio patvarkymo forma. Antstolio veiksmai yra bei taikyta priverstinio vykdymo priemonė yra leistina ir teisiškai reglamentuota. Skundžiamu patvarkymu nuo skolininko sąskaitos nėra nurašyta lėšų. Antstolis pažymėjo, jog LR CPK 668 str. 1 d. nurodyto turto, iš kurio negali būti išieškoma, detalus sąrašas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 p., t. y. išieškojimas nėra galimas iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, o ne apskritai bet kokio pobūdžio lėšų. CPK 668 str. 1 d. įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms vienos minimalios mėnesinės algos. Priešingu atveju, skolininkui banko sąskaitoje laikant ne didesnę nei viena minimali mėnesinė alga sumą, ir tą banko sąskaitą nuolat pildant pinigų įnašais, neviršijančiais Vyriausybės nustatytos MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas (b.l. 1-2).
Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad pritaria 2016-08-30 antstolio Vaido Drungilo patvarkyme dėl pateikto skundo Nr. 036-7258 išdėstytiems teisiniams argumentams bei prašo S. J. skundo netenkinti (b. l. 10-11).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Civilinės ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Vaidas Drungilas vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0047/07/05584, pradėtoje pagal Kauno apygardos teismo 1999-11-19 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-42/1999 dėl 117,73 Eur (406,51 Lt) išlaidų už advokato pagalbą išieškojimo iš skolininko S. J. valstybės naudai. Antstolis nustatė, kad skolininkas yra laisvės atėmimo įstaigoje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje (vykd. b. l. 46), todėl 2016-02-26 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykd. b. l. 49). Dėl šio antstolio patvarkymo skolininkas pateikė skundą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės skundžia antstolio veiksmus, kuriais vykdomas išieškojimas iš skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, motyvuojant, kad tokiu būdu apribojama jam teisė įsigyti maisto produktų bei būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, taip pat tuo, kad iš šių lėšų negalimas išieškojimas.
Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civ.b. Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti areštą, pritaikytą antstolio V. Drungilo 2016-02-26 patvarkymu pareiškėjo sąskaitai, esančiai Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kuris, pareiškėjo teigimu, apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant kuo sparčiau ir efektyviau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 p. reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Instrukcijos 11 priedas), taigi, šiuo atveju antstolis tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam (suimtam) asmeniui priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog antstolis išieškojimą nukreipė į turtą, kuris yra skirtas būtiniausiems dalykams įsigyti, jam yra apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, tačiau vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininko sąskaitą, esančią pataisos namuose būtų gaunamos CPK 739 str. nurodytos lėšos, taip pat nėra duomenų, kad skolininkas per nustatytą terminą antstoliui būtų pateikęs į areštuotą sąskaitą pervedamų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjui S. J., įrodinėjančiam, kad antstoliui skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.) (ŠAT 2016-04-11 nutartis Nr. 2S-420-267/2016), tačiau šių aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo ir konkrečiau teismui nenurodė.
Taip pat pareiškėjas savo skunde remiasi CPK 668 str. 1 d. nuostata, draudžiančia antstoliui nukreipti išieškojimą į sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės (MMA). CPK 668 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.1-93.6 punktuose pateikiamas turto ir lėšų sąrašas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad CPK 668 str. 1 d. nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. CPK 736 str. 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 str. – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (LAT 2016-03-23 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-154-313/2016). Antstolis 2016-08-30 patvarkyme dėl pateikto skundo pažymėjo, jog pagal LR CPK 668 str. 1 d. išieškojimas nėra galimas iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios LR Vyriausybės nustatytos vienos MMA, o ne apskritai bet kokio pobūdžio lėšų. Taigi išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, yra galimas, išskyrus atvejus, kai neviršijanti vieno MMA skolininko turima suma patenka į skolininko turto, iš kurio išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, sąrašą.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, darytina išvada, kad antstolis turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad piniginės lėšos būtų buvusios (yra) CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Antstolis nurodė, kad pagal skundžiamą patvarkymą lėšos nebuvo nurašytos, tą patvirtina ir vykdomosios bylos duomenys, todėl nėra pagrindo spręsti dėl lėšų skolininkui grąžinimo.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog antstolis V. Drungilas, priimdamas 2016-02-26 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš S. J. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo skunde nurodytais motyvais.
Atkreiptinas antstolio dėmesys, jog pagal skundžiamą patvarkymą nurašius skolininkui priklausančias lėšas, jos turi būti išieškomos bei skirstomos laikantis LR CPK 736 str. reikalavimų, nustatančių galimų išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 290 str., 291 str., 510 str., 513 str., teismas
nutarė:
skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0047/07/05584 grąžinti antstoliui Vaidui Drungilui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.