Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – R. M., G. M., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie rašytinį teismo posėdį informuoti tinkamai.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, A. M. mirė būdamas santuokoje (sutuoktinė G. M.), A. M. turėjo du vaikus – pareiškėją M. M. ir suinteresuotą asmenį R. M. (b. l. 8). Iš (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės ,,Registrų centras“ Testamentų registro išrašo nustatyta, kad A. M. mirus, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikėjo palikimo atsisakymo faktų; taip pat nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė (duomenys neskelbtini) pareiškimą apie palikimo atsisakymą, sudarytą (duomenys neskelbtini) (b. l. 25, 26).

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51-5.53 straipsniais, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą dėl turto aprašo sudarymo, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad po A. M. mirties įstatyminė įpėdinė – palikėjo dukra (pareiškėja) planavo atvykti į Lietuvą (duomenys neskelbtini) tam, kad priimtų tėvo palikimą – paduotų notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuomone, terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: pareiškėjos susirgimas (duomenys neskelbtini), t. y. termino palikimui priimti metu; pareiškėja gyveno užsienyje, pandemijos metu buvo nesaugu išvykti; pareiškėja neturi artimųjų žmonių Lietuvoje, todėl palikimo atsiradimo metu neturėjo informacijos apie palikimo sudėtį ir kitų įpėdinių ketinimus palikimo atžvilgiu.

Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006).

Byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti esant nustatyta, kad pareiškėja M. M. yra įstatyminė A. M. įpėdinė pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turinti teisę paveldėti savo tėvo turtą. Ginčas dėl pareiškėjos teisės paveldėti A. M. palikimą nėra kilęs, o paveldėjimo teisės liudijimas į A. M. palikimą kol kas nėra išduotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėja M. M. palikimo būtų atsisakiusi, pateikdamas per tris mėnesius nuo jo mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Po A. M. mirties pareiškėja į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ketino kreiptis, tačiau dėl ligos praleido trijų mėnesių terminą, o prašymą teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė (duomenys neskelbtini).

Nors pareiškimo padavimo teismui metu pareiškėja CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti buvo praleidusi, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjos sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti A. M. palikimą, bet tai, jog pareiškėja dėl ligos (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo metu negalėjo atvykti iš užsienio, taip pat dėl kitų anksčiau išdėstytų priežasčių nepriėmė jo laiku. Pripažindamas minėtas aplinkybes svarbiomis CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme teismas įvertina ir tai, kad pareiškėja siekia įgyvendinti teisę į jai itin artimo asmens palikimą, t. y. pareiškėjos M. M. tėvo palikimą, įgyvendindama šią teisę veikia sąžiningai, ką liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, be to, tarp įpėdinių nėra kilusio ginčo dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti, suinteresuotas asmuo R. M. pateikė pareiškimą apie palikimo atsisakymą ir sutinka su pareiškėjos prašymu, suinteresuotas asmuo G. M. (palikėjo sutuoktinė) atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, pareiškėjos prašymui neprieštarauja. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas mano esant pagrindą atnaujinti pareiškėjos praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.