Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CKI baldai“ dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės UAB „CKI baldai“ 3 procentų dydžio priedą prie darbo užmokesčio nuo mėnesinių įmonės pardavimų, t. y. 18 994 Eur, už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-01-31 darbo sutarties pagrindu jis buvo priimtas į bendrovės direktoriaus pareigas. Darbo sutartimi buvo sulygtas 4550 Lt (ekvivalentas – 1317 Eur) darbo užmokestis ir 3 procentų dydžio priedas nuo mėnesinių įmonės pardavimų. Atsakovė savo įsipareigojimą iš dalies vykdė, kiekvieną mėnesį mokėdama darbo užmokestį, tačiau nemokėjo darbo sutartimi sulygto priedo motyvuodama tuo, kad reikia didinti įmonės pelną, plėsti verslą. Atsakovė žadėjo, kad 3 procentų pelnas nuo mėnesinių pardavimų bus išmokėtas vėliau, kai bus padidintas įmonės pelnas. Ieškovas, siekdamas didinti, plėsti įmonės veiklą, sutiko palaukti, iki jam bus išmokėtas priedas. Visą darbo laiką savo pareigas atliko tinkamai, drausminių nuobaudų neturėjo, dėjo visas pastangas, kad įmonės pardavimai būtų kuo didesni, taip didindamas įmonės pelną. Kiekvienais metais atsakovės UAB „CKI baldai“ pelnas didėjo. 2012 m. pardavimo pajamos (pelnas) buvo 448 002 Lt (ekvivalentas – 129 750 Eur), 2013 m. – 871 352 Lt (ekvivalentas – 252 360 Eur), 2014 m. – 866 827 Lt (ekvivalentas – 251 050 Eur). Per visą ieškovo darbo laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19 įmonė gavo 218 6181 Lt (ekvivalentas – 633 161 Eur) dydžio pelną. Ieškovas nuo 2014-09-20 išėjo tėvystės priežiūros atostogų ir į darbą grįžo po metų, t. y. 2015 m. spalio mėnesį. Grįžęs į darbą, pateikė prašymą dėl atleidimo iš direktoriaus pareigų savo noru. Atsakovės UAB „CKI baldai“ akcininkas M. A. priėmė įsakymą, kuriuo atleido ieškovą iš darbo, tačiau neišmokėjo atleidimo iš darbo dieną 3 procentų dydžio priedo nuo mėnesinių pardavimų, kurį už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19 sudaro 18 994 Eur dydžio suma. Po atleidimo iš darbo jis prašė darbdavio, kad su juo būtų atsiskaityta, tačiau bendrovės akcininkas M. A. jam pareiškė, kad įmonė šiuo metu grynųjų pinigų neturi, visi pinigai yra investuoti į įmonės veiklą ir pažadėjo, kad jam išmokės šį įsiskolinimą. Iki šiol atsakovė UAB „CKI baldai“ su juo neatsiskaitė ir neketina atsiskaityti.

2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė teismo priteisti iš atsakovės 13 000 Eur dydžio sumą, iš reikalaujamos 18 994 Eur dydžio sumos išskaičiuojant sumas, kurias jis savo paties priimtais įsakymais buvo pasiskyręs ir išsimokėjęs kaip priedus dėl paskatinimo.

3. Atsakovė UAB „CKI baldai“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 18 994 Eur (vėliau sumažintą iki 13 000 Eur sumą) dydžio priedą prie darbo užmokesčio. Teigia, kad atleidžiant R. Ž. iš UAB „CKI baldai“, su juo buvo visiškai atsiskaityta. Apie UAB „CKI baldai“ prievolę vadovui mokėti kokį nors priedą prie sutarto darbo užmokesčio nėra žinoma nei dabartinei atsakovės vadovei, nei įmonės akcininkams. Kadangi R. Ž. buvo mokamas pakankamai didelis atlyginimas, taip pat įvertinant tai, kad įmonė buvo ką tik įsteigta ir objektyviai negalėjo leisti sau mokėti ieškovui dar ir papildomus priedus, skaičiuojamus nuo pardavimo pajamų, jokio susitarimo dėl priedo mokėjimo ieškovui negalėjo būti, juolab kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovės akcininkai būtų priėmę sprendimą mokėti jam priedą nuo pardavimų. Atsakovė nepripažįsta ieškinyje dėstomų aplinkybių, kad būtent dėl R. Ž. pastangų įmonės pelnas kiekvienais metais didėjo. Nors ieškovas ir neturėjo drausminių nuobaudų, savo darbą formaliai atliko tinkamai, tačiau UAB „CKI baldai“ klientų rato nepadidino, įmonei nebuvo sukurta jokia pridėtinė vertė. Atsakovė gavusi ieškovo ieškinį pastebėjo, kad įmonės apskaitoje nėra su ieškovu sudarytos darbo sutarties originalo, todėl, atsakovės nuomone, ieškovas, pasibaigus darbo santykiams su atsakove, pasisavino darbo sutarties originalą. Susipažinus su ieškinio priedais tapo aišku, kad teismui pateiktas egzempliorius galbūt yra suklastotas. Taip pat nurodė, kad šiuo metu įmonėje yra atliekamas ieškovo veiklos, vykdytų ūkinių operacijų patikrinimas, vertinamas galimas įmonės turto ir lėšų pasisavinimas bei tyčinis turto ir lėšų švaistymas, todėl tikėtina, kad bendrovė kreipsis į kitas teisėsaugos institucijas, kad būtų išspręstas ieškovo atsakomybės klausimas. Byloje paaiškėjus, kad ieškovas R. Ž. pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, atsakovė prašo teismo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę teismo nuožiūra paskirtos baudos priteisiant atsakovės UAB „CKI baldai“ naudai.

4. Skuodo rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu R. Ž. ieškinį atsakovei UAB „CKI baldai“ atmetė. Nusprendė priteisti iš ieškovo R. Ž. atsakovei UAB „CKI baldai“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nutarė sprendimui įsiteisėjus panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „CKI baldai“ turto areštą. Teismas padarė išvadą, jog su ieškovu nebuvo tartasi dėl 3 procentų dydžio priedo nuo mėnesinių įmonės pardavimų mokėjimo, todėl nebuvo ir pagrindo jam jį mokėti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų: visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, įmonės įgalioto asmens pasirašytos darbo sutarties (nustatyta, kad darbo sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo) ir pan., patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą jam mokėti 3 procentų dydžio priedą nuo mėnesinių įmonės pardavimų ir atitinkamai pagrindžiančių jo teisę reikalauti tokio priedo sumokėjimo.

5. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-09-26 sprendimą ir priimti šioje naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė UAB „CKI baldai“ patvirtino neįgalioto asmens R. A. sudarytą darbo sutartį, todėl darbo sutartis sukelia atsakovei teisines pasekmes – sukūrė pareigą atsakovei mokėti darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį ieškovui. Darbo sutartis yra galiojanti, jos sąlyga dėl darbo užmokesčio priedo nėra nuginčyta, todėl atsakovė turi prievolę ieškovui sumokėti darbo sutartyje nustatytą darbo užmokesčio priedą. Ieškovo nuomone, atsakovės akcininkų sprendimas, nors ir neįformintas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) nustatyta tvarka, dėl darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio ir 3 proc. priedo mokėjimo buvo. Mano, kad teismas, peržengdamas savo kompetencijos ir pareikšto reikalavimo ribas, sprendime nepagrįstai svarstė, kad toks priedas negalėjo būti mokamas nuo pat įmonės veiklos pradžios, o galėjo būti mokamas nuo įmonės ataskaitinių finansinių metų pelno. Siūlo atsižvelgti į atsakovės direktorės R. M. labai aiškius ir vienareikšmiškus paaiškinimus teismo posėdžio metu apie tai, kad tarp šalių buvo susitarta, kad R. Ž. bus mokamas 3 proc. dydžio priedas (ginčas iš esmės kilo tik dėl tokio priedo formuluotės).

6. Atsakovė atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tikina, kad sutartis, kurią teikė ieškovas, yra suklastota. Tikina, kad ieškovas neįrodė, kad šalys buvo susitarusios dėl 3 procentų priedo mokėjimo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „CKI baldai“ steigiamojo akcininkų susirinkimo 2011-12-06 protokole nustatyta, kad dviejų steigėjų M. A. ir R. Ž. sprendimu nuspręsta vienasmeniu valdymo organu – bendrovės vadovu (direktoriumi) skirti R. Ž.; bendrovės vadovui R. Ž. mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją algą už faktiškai dirbtą laiką; įgalioti akcininką M. A. pasirašyti su direktoriumi darbo sutartį. Byloje esančių UAB „CKI baldai“ įstatų 6 skirsnio 6 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas visuotinis akcininkų susirinkimas. 2014-09-17 UAB „CKI baldai“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 14/09-17 akcininkai 99 procentais balsų nusprendė 2013 metų bendrovės finansinę padėtį įvertinti kaip nepatenkinamą ir pareikalauti iš direktoriaus R. Ž. paaiškinimo dėl esamos padėties įmonėje, taip pat buvo nuspręsta atleisti R. Ž. iš UAB „CKI baldai“ direktoriaus pareigų nuo 2014-09-19, bendrovės direktore nuo 2014-09-22 paskirti R. M., direktorei paskirtas 4550 Lt per mėnesį atlyginimas. R. Ž. 2014-10-30 pateikė UAB „CKI baldai“ direktorei R. M. prašymą išleisti jį vaiko priežiūros atostogų nuo 2014-10-30 iki 2015-10-29 (vieneriems metams). UAB „CKI baldai“ direktorės R. M. 2015-10-29 įsakymu, atsižvelgiant į R. Ž. pateiktą prašymą, R. Ž. atleistas iš vadybininko pareigų nuo 2015-10-30 DK 127 str. 1 d. pagrindu, t. y. savo noru. Iš Juridinių asmenų registrui pateiktų UAB „CKI baldai“ pelno (nuostolių) ataskaitų nustatyta, kad R. Ž. darbo pradžios bendrovėje metu, konkrečiai laikotarpiu nuo 2012-01-11 iki 2012-12-31, bendrovė turėjo 55 194 Lt dydžio nuostolių, o R. Ž. darbo bendrovėje pabaigos metu bendrovės nuostoliai sudarė 89 076 Lt. Iš darbo užmokesčio žiniaraščių ir paties R. Ž. priimtų įsakymų nustatyta, kad 2013-01-31 direktoriaus R. Ž. įsakymu buvo paskirti įvairaus dydžio priedai darbuotojams, taip pat paskirtas 620 Lt dydžio priedas už 2013 m. sausio mėn. ir pačiam R. Ž., 2013-07-31 savo paties įsakymu pasiskyrė 500 Lt dydžio priedą už 2013 m. liepos m., 2013-08-30 įsakymu – 249 Lt priedą už 2013 m. rugpjūčio mėn., 2014-03-31 įsakymu – 1326 Lt priedą už 2014 m. kovo mėn., 2014-04-30 įsakymu – 1297 Lt priedą už 2014 m. balandžio mėn., 2014-07-31 įsakymu – 460 Lt priedą už 2014 m. liepos mėn. Į darbo žiniaraščius šie priedai įtraukti kaip priedai už papildomą darbą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10. Ieškovas, remdamasis 2012-01-31 darbo sutartimi, 2012-01-26 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, prašė priteisti 3 procentų priedą, skaičiuojamą nuo įmonės pardavimų per mėnesį (pažodžiui – 3 procentus nuo mėnesinių įmonės pardavimų).

11. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog 2012-01-31 darbo sutartį, kuria, apelianto teigimu, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui ne tik atlyginimą, bet ir 3 procentų dydžio priedą nuo mėnesinių įmonės pardavimų, darbdavio – UAB „CKI baldai“ vardu pasirašė su įmone nesusijęs ir atitinkamų įgaliojimų neturintis asmuo akcininko M. A. tėvas R. A. ir darbuotojas – ieškovas R. Ž.. Liudytojų M. A., R. A., R. M. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog R. A. (akcininko tėvo) veiksmai pasirašant darbo sutartį viršijo jo kompetencijos (įgalinimų) ribas. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje (sutarties sudarymo metu galiojusi redakcija) imperatyvai nustatyta, jog su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis; sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Minėtos imperatyvios nuostatos buvo pažeistos, dėl to 2012-01-31 darbo sutartis negalėjo ir negali atsakovei sukelti jokių teisinių padarinių. Būtent ieškovas (skiriamas direktorius) turėjo pareigą tinkamai pagrįsti darbo sutartį pasirašančių asmenų įgalinimų tikrumą ir ribas.

12. Apeliantas teisingai nuodo, jog CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kolegija papildomai pabrėžia, jog pritarimą sandoriui ar jo patvirtinimą šių normų prasme turi išreikšti asmuo, turintis (turėjęs) teisę tokį sandorį sudaryti. Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas patvirtina, kad 2012-01-31 darbo sutartį, atsižvelgiant į analizuotus Akcinių bendrovių įstatymo nustatytus ribojimus ir kompetenciją, turėjo teisę sudaryti tik UAB „CKI baldai“ 99 procentus akcijų turėjęs akcininkas – M. A.. Vadinasi, tik šis asmuo galėjo sandoriui pritarti arba jį patvirtinti. Pažymėtina, kad įgaliojimų neturinčio ar juos viršijusio asmens sudaryto sandorio patvirtinimo procedūra detaliai sureguliuota CK 2.133 straipsnio 6 dalyje (ieškovas turėjo raštu prašyti sandorių patvirtinimo). Tačiau aptariamu atveju nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovas tokiu reguliavimu vadovavosi.

13. Negalima teigti, kaip mano apeliantas, kad 2012-01-31 darbo sutartis patvirtinta ir dėl to, kad sutarties dalis dėl 3 procentų priedo niekada nebuvo vykdoma ir niekada nuo ieškovo paskyrimo direktoriumi iki jo atleidimo nebuvo svarstomas klausimas dėl minėto priedo (ne)sumokėjimo (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl anksčiau aptartų aplinkybių ir šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad tokio turinio darbo sutartis, kokia pateikta ieškovo, buvo sudaryta ir šalims galioja iš jos atsirandančios teisės ir pareigos. Priešingai, teismas nustatė tikruosius santykius (pvz., dėl atlyginimo vadovui mokėjimo), įsipareigojimus, kuriuos atsakovė įvykdė tinkamai ir ginčo dėl to nebuvo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad ieškovas darbo sutartimi neįrodė, kad šalys buvo susitarusios dėl 3 procentų priedo mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad apelianto minimas elektorinis susirašinėjimas nesuponuoja priešingos išvados. Pateiktus įrodymus dėl susirašinėjimo teismas įvertino vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis bei teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis.

14. Apelianto į bylą pateiktas antrasis (vienas iš dviejų esminių) įrodymas – UAB „CKI baldai“ visuotinio akcininkų 2012-01-26 susirinkimo protokolas, kurio 1.1 punkte UAB „CKI baldai“ akcininkų susirinkimo vienbalsiu sprendimu nuspręsta bendrovės vadovu (direktoriumi) patvirtinti R. Ž., o 1.2 punkte numatyta, kad bendrovės vadovui R. Ž. nuspręsta mokėti 4550 Lt atlyginimą per mėnesį ir 3 procentų priedą nuo mėnesinių įmonės pardavimų, išmokamą kas trys mėnesiai. To paties protokolo 1.3 punkte numatyta įgalioti akcininką M. A. pasirašyti su direktoriumi papildytą darbo sutartį. Akcentuotina, jog šis visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas nepasirašytas.

15. Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnyje nustatyta protokolo surašymo ir pasirašymo tvarka. Protokolą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, kartu gali pasirašyti ir visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioti asmenys. Jeigu visi šie asmenys ar dalis jų protokolo nepasirašo, tai jis lieka tinkamai neįformintas. Tinkamai nepasirašytas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas negali būti laikomas oficialiu bendrovės dokumentu, nes neatitinka Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų. Sutiktina su atsakove, kad jeigu UAB „CKI baldai“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas yra nepasirašytas, jis neatitinka imperatyviai nustatytų įstatymo reikalavimų ir nepatvirtina 2012-01-26 priimto visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimto sprendimo dėl 3 procentų priedo nuo mėnesinių įmonės pardavimų, išmokamo kas trys mėnesiai, paskyrimo ieškovui. Šis protokolas nepasirašytas, todėl jis nesukuria jokių teisių ir pareigų bylos šalims. Nepasirašytas akcininkų susirinkimo protokolas neturi jokios teisinės reikšmės, nes jis akcininkų nėra priimtas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė apelianto ieškinį.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atsakovės atstovė R. M. nepatvirtino, kad apeliantui atsakovė įsipareigojo mokėti priedą. Apeliantas nepagrįstai iškreipia paaiškinimus ir bylos aplinkybes.

17. Kiti apelianto pateikti motyvai bei teiginiai jokios reikšmės teisingam bylos išsprendimui neturi, dėl to teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl baudos skyrimo

18. Atsakovė prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – už nepagrįstą ieškinį ir apeliacinį skundą. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovas pateikė ieškinį ir apeliacinį skundą, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nenustačius ieškovo nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti baudą.

19. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Teisėjų kolegija, kompleksiškai vertindama 1 500 EUR bylinėjimosi išlaidų dydį, priteistą iš ieškovo pirmosios instancijos teisme už atsiliepimo į ieškinį ir atskirojo skundo surašymą bei už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme, konstatuoja, kad jis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Vien už atsiliepimą į ieškinį maksimali suma pagal Rekomendacijas gali viršyti 1 500 EUR sumą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo keisti priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

21. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti 300 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo atsakovei iš ieškovo priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CKI baldai“ iš ieškovo R. Ž. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.