Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės UAB „CKI baldai“ atskirąjį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei UAB „CKI baldai“ dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas jam iš atsakovės priteisti 18994,00 Eur dydžio darbo užmokesčio priedą už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždėti areštą atsakovės UAB CKI baldai piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose, kilnojamam ir nekilnojamam turtui 18994,00 Eur dydžio sumai.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2016-04-19 nutartimi prašymą tenkino. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei priklausantį ir pas atsakovę arba trečiuosius asmenis esančius nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir (ar) turtines teises, o jų nesant ar nepakankant - pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ir/ar pas trečiuosius asmenis, ieškinio sumos ribose - už 18994 Eur, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovei leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimu, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma yra didelė, atsakovės turtinė padėtis šioje stadijoje nei ieškovui, nei teismui nėra žinoma, be to, ieškovas nurodo, jog atsakovė ieškovui gera valia nesumoka darbo užmokesčio priedo, motyvuodama, kad šiuo metu neturi pinigų, todėl yra tikimybė, jog atsakovė gali siekti apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Atskiruoju skundu atsakovė prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-260-995/2016, kuria tenkintas ieškovo R. Ž. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo UAB „ CKI baldai“ atžvilgiu taikymo, panaikinti. Nurodo, kad ieškovas kartu su ieškiniu, išskyrus savo paties subjektyvius paaiškinimus, nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „CKI baldai“ turi prievolę ieškovui. Teismui ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, kad daryti išvadą apie atsakovės turtinę padėtį, todėl teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikiamas vertinimas, kad UAB „CKI baldai“ darbo užmokesčio priedo nemoka, nes šiuo metu neturi pinigų, yra visiškai nepagrįstas. Teismas visiškai neatsižvelgė į teismui viešai prieinamus duomenis apie UAB „CKI baldai“ finansinę situaciją, jog atsakovė yra sėkmingai veikianti įmonė, nevertino, ar UAB „CKI baldai pareikšto reikalavimo suma laikytina didele, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos remiantis niekuo nepagrįstomis prielaidomis, bet ne teismui visapusiškai ir objektyviai įvertinant jam pateiktus bei viešai prieinamus duomenis. Atsakovės pateiktas balansas patvirtina, kad įmonės turtas siekia 131 744 Eur, tai iš esmės didesnė suma, negu ieškovo R. Ž. atsakovui pareikšto reikalavimo dydis.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skunde nurodyti argumentai neatitinka bylos aplinkybių.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t.

Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyta, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, tai savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, reiškia, teismui nekilo abejonių, jog palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja („Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga“, 2.1. punktas).

Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Formuojama teismų praktika, kad ieškinio sumos ir skolininko turtinės padėties vertinimas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atliekamas, atsižvelgiant į realią turtinę padėtį tokio sprendimo priėmimo metu („Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga“, 2.4.1. punktas). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kilęs iš darbo teisinių santykių, skolos suma yra didelė, atsakovės turtinė padėtis šioje stadijoje nei ieškovui, nei teismui nėra žinoma. Nors atsakovas ir nurodo, kad jo turto balansas siekia 131 744 Eur, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, šios kategorijos bylose teismas neturi pareigos būti aktyvus (CPK 178, 185 straipsniai), todėl apeliantei pareikšto reikalavimo mastas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog dėl ieškinio sumos dydžio yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo remiantis šiuo metu byloje surinkta medžiaga ir apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškinio pagrįstumo, nes ieškinio pagrįstumo klausimas gali būti sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nepriklausomai nuo to, kokios byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei nagrinėjamo klausimo baigčiai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant šioms aplinkybėms, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį.