Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-29 · Administracinė byla Nr. I-1924-764/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-29
Bylos Nr.
I-1924-764/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00189-2019-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1924-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00189-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K, po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai (tolau – Vilniaus PN), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 1–5).

Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas 2013 m. kovo 4 d.–2013 m. rugpjūčio 31 d., 2013 m. lapkričio 1 d.–2014 m. sausio 29 d., 2014 m. vasario 5 d.–2014 m. birželio 16 d., 2014 m. lapkričio 5 d.–2015 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. gruodžio 3 d.–2016 m. balandžio 22 d.

Visose kamerose, kuriose jį laikė, buvo antisanitarinės sąlygos, patalpos avarinės būklės, kamerose neužteko ploto, kurį papildomai mažino ir jose esantys baldai, sanitarinis mazgas bei kriauklė. Taip pat neužteko spintų daiktams susidėti, prie stalo galėjo sėdėti tik 2 asmenys, buvo pilna tarakonų. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas tik 1,35 m sienele, todėl kitų sulaikytųjų atžvilgiu jausdavo diskomfortą, patirdavo psichologinių išgyvenimų. Kamerose nebuvo tinkamai užtikrintas apšvietimas, langai nešvarūs, dėl įrengtų grotų patys langų išsivalyti negalėjo. Kamerose įrengtos elektrinės lemputės skleidė stiprią šviesą, nuo kurios skaudėjo akis ir galvą, nebuvo jungiklių, todėl patys negalėjo išjungti šviesos. Taip pat neveikė ventiliacija, buvo priverstas kvėpuoti cigarečių dūmais. Dėl drėgmės ir tamsos puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, žiemą buvo per šalta, o vasarą per karšta.

Dėl tokių sąlygų patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, stresu, sutriko miegas, tarp nuteistųjų kameroje nuolat kildavo konfliktai.

Šalies argumentai

Pažymi, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau nebuvo jokių rezultatų. Atkreipia dėmesį, jog yra susiklosčiusi tokia praktika, kad, jeigu nuteistasis (suimtasis) pateikia prašymą (skundą) dėl netinkamų kalinimo sąlygų, jį perkelia į kitą kamerą, o prašymas (skundas) nėra registruojamas gautų skundų registracijos knygoje. Kilus konfliktui dėl neatsakytų klausimų, Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkai išduoda tikrovės neatitinkančias pažymas, kad nuteistasis (suimtasis) su prašymu į atsakingą pareigūną nesikreipė.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 14–23). Prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Nurodo, kad pagal pateiktus duomenis matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus, išskyrus 2016 m. vasario 18 d., 2016 m. vasario 26 d.–2016 m. kovo 5 d., 2016 m. kovo 7 d. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis.

Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdė vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalavo iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie buvo aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis.

Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, buvo įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo iki 4 gultų, kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus.

Visų Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenurodo nei grotų skaičiaus, nei kurioje lango angos dalyje jos turi būti montuojamos.

Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2012 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 386 - Nr. 395; 2015 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr. 417; 2016 m. - gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr. 426. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio sienele, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Lukiškių TI-K kamerose langai vedinti buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas Lukiškių TI K esančiose kamerose buvo įrengtas, vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklės) 16.7 punktu. Tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlikdavo operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuodavo oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, todėl šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra.

Pažymi, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, tai pat ir pareigūnams Lukiškių TI-K Priėmimo-paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai draudžiama rūkyti. Priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpose buvo iškabinti įspėjamieji, draudžiantys rūkyti ženklai. Priėmimo-paskirstymo skyriuje tarnybą atliekantys pareigūnai kontroliavo, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose nerūkytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių. Atvykusius asmenis paskirstydavo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis, taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būkle įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.

Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) galimai netinkamomis sąlygomis tam tikrais laikotarpiais nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2016 m. balandžio 22 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl ieškinio senaties

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties terminui atnaujinti svarbių aplinkybių egzistavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2019 m. sausio 11 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą, 1 t., b. l. 6), todėl reikalavimas atlyginti žalą gali būti reiškiamas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 11 d.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl galimai netinkamų sąlygų jį laikant Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2016 m. sausio 10 d. Pareiškėjas šio termino neprašo atnaujinti, o byloje nėra duomenų, įrodančių svarbias priežastis, sutrukdžiusios jam kreiptis į teismą anksčiau, todėl atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ex officio (liet. iš pareigos) nėra pagrindo. Ši pareiškėjo skundo dalis atmestina.

Toliau sprendžiama dėl galimai netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo 2016 m. sausio 11 d.–2016 m. balandžio 22 d.

Dėl minimalaus ploto kamerose

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Iš atsakovės atstovo atsiliepime (1 t., b. l. 14–23) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2016 m. vasario 18 d., 2016 m. vasario 26 d.–2016 m. kovo 5 d., 2016 m. kovo 7 d., iš viso 11 dienų, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²).

Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas 2016 m. kovo 22 d. išvežtas į Alytaus pataisos namus ir byloje nėra duomenų, kad iki 2016 m. balandžio 22 d. į Lukiškių TI-K būtų parvežtas.

Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m², atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus, kad pareiškėjui kamerose tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas 11 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Dėl sanitarinio mazgo

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktyje nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra iki galo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Iš atsakovės atsiliepime (1 t., b. l. 14–23) pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 322, 386, 400.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2019 m. sausio mėnesio pranešime „Dėl D. S. skundo“ (toliau – Ūkio skyriaus pranešimas) (2 t., b. l. 79–81) nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamojoje kameroje Nr. 386 sanitarinio mazgo patalpa 2012 m. įrengta kaip atskira kabina su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose nebuvo galimybės įrengti sanitarinio mazgo kabinų, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 aukščio sienele, o 2016 gruodžio mėnesį–2017 m. kovo mėnesį buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.

Atsižvelgiant į tai, kad kamerose Nr. 322, 400, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto buvo atitvertas tik 1,5 m sienele, tačiau toks sanitarinio mazgo įrengimas privatumui užtikrinti nėra pakankamas, nes pareiškėją galėjo stebėti tiek kiti kameroje kalinami asmenys, tiek sargybiniai, konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo būti pažeista 2016 m. sausio 14 d.–2016 m. kovo 21 d., iš viso 68 dienas.

Kameroje Nr. 386, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. sausio 11–13 d., sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina. Toks sanitarinio mazgo įrengimas privatumui užtikrinti, teismo nuomone, yra pakankamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Dėl kitų sąlygų kamerose

Pareiškėjo teigimu, kamerose neužteko spintų daiktams susidėti, prie stalo galėjo sėdėti tik 2 asmenys, kamerose buvo pilna tarakonų, nebuvo tinkamai užtikrintas apšvietimas, langai nešvarūs, o dėl įrengtų grotų, pats langų išsivalyti negalėjo, kamerose įrengtos elektrinės lemputės skleidė stiprią šviesą, nuo kurios skaudėjo akis ir galvą, nebuvo jungiklių, todėl negalėjo išjungti šviesos, neveikė ventiliacija, buvo priverstas kvėpuoti cigarečių dūmais, dėl drėgmės ir tamsos puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, žiemą buvo per šalta, o vasarą per karšta.

Nagrinėjamu atveju aktualios Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklės) nuostatos.

Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.7 papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Pagal 16.8 papunktį, elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, kameros sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į kamerą. 16.9 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. 16.10 papunktyje nustatyta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais (16.10 papunktis).

Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklių 14.3 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. 14.6–14.9 papunkčiuose nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Ūkio skyriaus pranešime (2 t., b. l. 79–81) nurodyta, kad Lukiškių TI-K oro temperatūra atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkto reikalavimus, visose gyvenamosiose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelės (1 spintelė dviem asmenims), viršutinių drabužių pakabos, dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas įrengtas, vadovaujantis Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.7 papunkčio reikalavimais, išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimų drausmės pažeidimų ar savęs žalojimo atveju, taip pat kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, kamerų langų angose įrengtos grotos, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą, naikina peles, žiurkes ir kitus kenkėjus.

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento, Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio protokolai (1 t., b. l. 28–200, 2 t., b. l. 1–75), kurie patvirtina, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo nuolat atliekami patikrinimai. Taip pat pateikta 2015 m. gruodžio 30 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 575/18-298 (2 t., b. l. 82–85) tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, iš kurios matyti, kad pastaroji buvo įsipareigojusi Lukiškių TI-K atlikti kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Sutartis galiojo nuo 2016 m. sausio 1 d. vienerius metus.

Iš byloje pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K kamerose Nr. 322, 386, 400 patikrinimai nebuvo atliekami, o kitais laikotarpiais patikrinimo metu pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų šiose kamerose nenustatyta (1 t., b. l. 83–84, 87–89, 92–94).

Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyrius 2019 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime „Apie D. S. korespondenciją“ nurodė, kad 2015–2016 m. šiame skyriuje nėra įregistruotų pareiškėjo skundų/prašymų, adresuotų įstaigos direktoriui (1 t., b. l. 27). Pažymėtina, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar pataisos įstaiga, žinodama apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Šiuo atveju, ginčo laikotarpiu pareiškėjo skundų dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų neužfiksuota, todėl darytina išvada, kad tuo metu kalinimo sąlygos pareiškėjui buvo priimtinos. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad į administraciją kreipėsi ne kartą, tačiau skunde nenurodė konkrečių datų. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius, kad jo skundų (prašymų) Lukiškių TI-K administracija dėl kokių nors priežasčių sąmoningai neregistravo ar išdavė tikrovę neatitinkančias pažymas. Nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jie laikytini abstrakčiais ir nepagrindžiančiais Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų ir jo prašymai (skundai) būtų patenkinti, todėl pareiškėjo argumentai dėl drėgmės, netinkamos temperatūros, apšvietimo, ventiliacijos, nešvarių langų, parazitų, nepakankamo spintelių kiekio, per mažo stalo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad apsauginių grotų languose įrengimas nustatytas teisės aktuose, todėl gyvenamųjų patalpų languose įrengus apsaugines grotas, Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų neatliko.

Kaip minėta, Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.8 papunktyje nustatyta, kad kameroje ir koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją, tačiau atsakovės atstovas nepateikė duomenų, ar kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo įrengti elektros jungikliai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl elektros jungiklių kamerose nebuvimo yra nepaneigti, todėl konstatuotina, kad Lukiškių TI-K nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų kameroje įmontuoti elektros jungiklius. Tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad suimtieji skirstomi į kameras, atsižvelgus į suimtojo prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Suimtųjų ir nuteistųjų, atvykusių į Lukiškių TI-K, adaptacijos anketoje (2 t., b. l. 99) pareiškėjas nurodė, kad gyvenamojoje kameroje sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis.

Pareiškėjas skunde nekonkretizavo, ar jis yra rūkantis ar nerūkantis, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K, išreiškė valią būti laikomas su rūkančiais, o Lukiškių TI-K nurodė, kad suimtuosius skirsto į kameras, atsižvelgus į suimtojo prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu atliko kokius nors neteistus veiksmus.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 11 dienų teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124 (3,6 m² vienam asmeniui), privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 68 dienas, kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nebuvo įrengtų elektros jungiklių. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį. Įvertinęs kitas pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas 11 dienų, privatumas naudojantis sanitariniu mazgu pažeistas 68 dienas, kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo elektros jungiklių. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisių pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, todėl pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1816-575/2018 ir kt.), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą, elektros jungiklių kamerose, kuriose buvo laikomas, neįrengimą, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 246 Eur sumos priteisimas.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nenurodė, kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 246 (du šimtus keturiasdešimt šešis) eurus neturtinei žalai atlyginti.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė