- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- eII-2-630/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00021-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Advokatai
- Andrius Bubulis
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui S. M., jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui,
nutarimą priėmusios institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. M. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo arba panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis 2024 m. liepos 11 d. 13.02 val. Šakių rajono savivaldybės krašto kelio (duomenys neskelbtini) 44,9 km vairavo automobilį „SCANIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) draudžiama lenkti, t. y. lenkė sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“.
Šalies argumentai
Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo S. M. byloje pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kelių eismo taisyklių pažeidimą kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį arba pakeisti priimtą nutarimą pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Skunde S. M. nurodė, kad 2024 m. liepos 11 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis Šakių rajono savivaldybėje, krašto kelyje (duomenys neskelbtini) 44,9 km, vairavo transporto priemonę „SCANIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t. y. sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“.
2024 m. rugpjūčio 20 d. Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda, taip pat skirta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Su šiuo nutarimu nesutinka, kadangi priimto nutarimo motyvai nėra individualizuoti, nebuvo atsižvelgta į jo prašyme išdėstytas aplinkybes ir byloje esančias faktines aplinkybes. Institucijos nutarime nurodyta, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti. Iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo 38 sekundę matyti, jog jis lenkimo manevrą pradėjo dar neprivažiavęs kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, todėl apie draudimą lenkti negalėjo žinoti. Kelio horizontalusis ženklinimas nedraudė išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą lenkimo metu. Šiuo atveju jam užfiksuoto pažeidimo esmė buvo įspėjamojo kelio ženklo Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ pažeidimas, kuriam esant lenkti transporto priemones yra draudžiama. Lenkimo manevrą pradėjo iš kart už kelio ženklo, žyminčio gyvenvietės „(duomenys neskelbtini)“ pabaigą, kur horizontalusis kelio ženklinimas leido tiek lenkimą, tiek išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, o būsimo kelio ženklo jis dėl objektyvių aplinkybių nematė ir negalėjo matyti nei negalėjo numanyti apie tokio kelio ženklo egzistavimą. Lenkimo manevrą pradėjo leistinoje lenkti vietoje, lenkimą atliko esant puikiam matomumui visomis kryptimis, važiuojamoji dalis buvo lygi ir sausa, priešprieša jokių kitų važiuojančių transporto priemonių nebuvo, todėl jo atlikti veiksmai nesukėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Be to, jis vairavo sunkiasvorę transporto priemonę ir tokią pat transporto priemonę jis lenkė, todėl nepagrįsta institucijos nuomonė, kad jis pradėtą lenkimo manevrą privalėjo nutraukti ir grįžti atgal į savo eismo juostą, kadangi vairuojant tokio tipo sunkiasvorę transporto priemonę ir gabenant skystą krovinį autocisternoje, staigus stabdymas ir persirikiavimas pamačius kelio horizontalųjį ženklinimą, būtų sukėlęs daug didesnį pavojų ir grėsmę eismo saugumui, nei tęsiant lenkimo manevrą esant puikiomis oro ir matomumo sąlygomis, be to iš paskos važiavo ne viena transporto priemonė. Įvykio metu esant puikiam matomumui visomis kryptimis, važiuojamoji dalis buvo lygi, sausa, atliktas manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, apvažiuojama transporto priemonė buvo pavienė, o manevro atlikimo metu nė vienas iš eismo dalyvių dėl jo veiksmų nepakeitė judėjimo krypties, t. y. eismo dalyviai nebuvo priversti staigiai stabdyti. Jo vairuojamas krovininis automobilis kirto pagrindinio kelio sankirtą su šalutiniu lauko keliuku. Todėl, duotuoju atveju, be kita ko šioje situacijoje turėtų būti gilinamasi ne vien į pastatytą ženklą, bet taip pat į tai, ar įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją (lauką / pievą) išties yra laikytinas sankryža. Įvertinus teisinį reguliavimą, mano, jog įvažiavimas į lauko / pievos teritoriją nelaikytinas sankryža, nes minėtas įvažiavimas neturi keliui būdingų požymių (pavadinimo). Naudojantis viešai prieinama regionų geoinformacinės aplinkos paslauga (www.regia.lt) minėtam keliukui net nėra suteiktas joks gatvės pavadinimas, šis keliukas neturi tvirtos kelio dangos ir iš pažiūros yra naudojamas ūkininkų technikai privažiuoti prie dirbamų laukų. Minėtas keliukas pravažiuojamas pro laukus, o taip pat yra kaip nuovaža į laukus ir susijungia su (duomenys neskelbtini) kaime esančia (duomenys neskelbtini) gatve. Iš kelio dangos būklės matyti, kad šiuo keliuku įprastas automobilių viešasis eismas nevyksta. Dėl to, kad jis pažeidė KET 3 priedo 1.1 p. ir važiavo priešpriešine eismo juosta atkarpoje, pažymėtoje siaura ištisine linija, kuri draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, jis nuoširdžiai gailisi. Jis yra doras Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis mokesčius bei sąžiningai dirbantis, atlikdamas savo darbines funkcijas kiekvieną dieną betarpiškai naudojasi transporto priemonėmis, todėl darbinėms funkcijoms atlikti yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Jo darbinė veikla yra vienintelis jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis, taigi dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jis prarastų pajamas, o tai sukeltų ypač sunkias pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimai, bei turimiems finansiniams įsipareigojimams. Darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai, jį apibūdina kaip kruopštų, atsakingą, pareigingą darbuotoją. Jo pareigoms užimti būtinas vairuotojo pažymėjimas, kadangi atlikdamas savo darbines funkcijas jis turi vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę, gabenti ir pristatyti krovinius įvairiuose Lietuvos miestuose. Jo veiksmai vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę ir kitos sunkiasvorės transporto priemonės pradėtas, tęstas ir baigtas lenkimas yra atsitiktinis ir labiau veikiamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Jis atsakingai suvokia tokio lenkimo pavojingumą susiklosčius kitokioms aplinkybėms nei šiuo konkrečiu atveju, turėjo pakankamai laiko apie tai pamąstyti ir įvertinti buvusią situaciją ir galėjusias kilti pasekmes. Pats šios bylos nagrinėjimo procesas jam padarė auklėjamąjį poveikį, todėl prašo teismo visas šias aplinkybes vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip jo atsakomybę švelninančias ir dėl kurių yra pagrįstas pagrindas netaikyti specialiosios teisės atėmimo termino. Nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
S. M. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad vairavimo teisę turi apie 15 metų, o įmonėje (duomenys neskelbtini) dirba 7 metus. Maršrutu (duomenys neskelbtini) važiuoja kas mėnesį po vieną kartą. Nurodo, kad važiuojant įmonės (duomenys neskelbtini) jokių draudžiamų ženklų ir ištisinių linijų nebuvo, todėl lenkė priešais važiuojančią sunkiasvorę transporto priemonę, kuri važiavo apie 30 km/h greičiu. Prieš lenkiant sunkiasvorę transporto priemonę įsitikino, kad kelias tuščias, kitų transporto priemonių bei draudžiamų ženklų nėra, tačiau vėliau paaiškėjo, jog buvo sankryža su šalutiniu keliu. Priešpriešais atvažiuojančių automobilių nebuvo, todėl nesvarstė grįžti atgal į savo važiavimo juostą, to pasėkoje lenkė sankryžoje. Lenkiant sunkiasvorę transporto priemonę jo greitis buvo apie 82 km/h, o lenkimas nebuvo užsitęsęs. Nurodo, kad jo vairuojama transporto priemonė yra ilga, didelių gabaritų. Atliekant lenkimo manevrą buvo punktyrinė linija, tačiau baigiant manevrą priartėjo skiriamieji kelio ženklinimai, įspėjantys apie grįžimą į savo juostą. Jis kelio ženklo nematė, nes užstojo sunkvežimis. Kuomet pamatė kelio ženklinimus, į savo važiuojamąją kelio juostą negrįžo, nes manė, kad taip yra saugiau, todėl užbaigė lenkimo manevrą už sankryžos. Eismo sąlygos buvo geros, kelias sausas, švietė saulė, nebuvo nei medžių, kurie galėjo kelią užstoti. Paaiškina, jog jei būtų buvęs automobilis šalutiniame kelyje, jis jį būtų pastebėjęs.
Atsiliepimas
Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime nurodė, kad nepagrįstas S. M. skundo argumentas, jog jis negalėjo pastebėti esančio kelio ženklo dėl lenkiamos transporto priemonės, nes sankryža yra pažymėta ne vien kelio ženklu Nr. 110, bet ir horizontaliuoju kelio ženklinimu KET 3 priedo 1.1 p. siaura ištisine ženklinimo linija iki sankryžos, kurią kirsti draudžiama, taip pat vairuotojas privalėjo atkreipti dėmesį į kelio ženklinimą KET 3 priedo artėjimo linija 1.6 p., kuri įspėja apie tai, kad artėjama prie ištisinės kelio ženklinimo linijos. Taip pat siaura ištisinė linija KET 3 priedo 1.1 p. yra ir už sankryžos (tai taip pat matyti ir policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo įraše). Taigi, S. M. atlikdamas lenkimo manevrą turėjo vadovautis ne tik esančiais kelio ženklais, bet ir kelio ženklinimu. Matydamas, kad artėja prie ištisinės linijos, S. M. nebūdamas įsitikinęs, kad lenkimo manevrą pabaigs laiku iki lenkimo manevrą draudžiančio kelio ruožo, privalėjo nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti atgal į savo eismo juostą. S. M. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, kuri dėl savo aukštesnės konstrukcijos turi geresnį matomumo lauką, todėl S. M. turėjo galimybę iš anksčiau pamatyti kelio ženklinimus nei lengvosios transporto priemonės vairuotojas. Pagal vaizdo įrašą yra matoma, kad lenkimas atliekamas labai ilgą laiko tarpą, kas patvirtina, kad transporto priemonės judėjo panašiu greičiu, todėl S. M. nebūtų buvę jokio reikalo staigiai stabdyti pastebėjus artėjantį draudžiamą kelio ženklinimą. Buvo galima sulėtinti važiavo greitį ir saugiai sugrįžti į savo važiuojamąją dalį. Skundo argumentai, kad pažeidimo vieta negali būti vertinama kaip sankryža, o kaip įvažiavimas į lauką ar pievą, niekuo nepagrįsti. Kelio ženklo Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ teisėtumas negali būti kvestionuojamas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pažeidimo vietoje buvo kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, duomenų jog kelio ženklas pastatytas neteisėtai ar neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra, o tai, kad minėtas kelias naudojamas, jame yra kelio ženklas įspėjantis apie susikirtimą su pagrindiniu keliu, neabejotinai patvirtinta vaizdo įrašu iš policijos tarnybinio automobilio, todėl laikoma, jog pažeidimą pareiškėjas padarė kelio ženklo Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ galiojimo zonoje, todėl nėra jokio pagrindo perkvalifikuoti pažeidimą į ANK 417 straipsnio 1 dalį.
Asmuo nurodo, jog nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, nepastebėjus įspėjamojo kelio ženklo. Atsižvelgiant į ANK nuostatas, administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek neatsargiai, tiek tyčia. Nėra abejonės, jog ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas lenkimo sankryžoje pažeidimas savo pavojingumu gali būti skirtingi, tačiau būtent dėl to ANK straipsnio sankcijoje numatyta ne konkretaus dydžio nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, o minimalus ir maksimalus galimos skirti nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės dydis, todėl pareigūnas, individualizuodamas skiriamą nuobaudą, turi galimybę skirti tiek pažeidimo pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę atitinkančią nuobaudą, neperžengdami sankcijos ribų. Be to, į tai buvo atsižvelgiama skiriant jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo skunde nurodoma, kad S. M. dirba vairuotoju, atliekant darbines funkcijas reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kiekvieną dieną betarpiškai naudojasi transporto priemone. S. M. veikla yra vienintelis jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis. Teisės vairuoti netekimas sukeltų neigiamas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimai bei turimiems finansiniams įsipareigojimams. Skundžiamu nutarimu paskirtas minimalus sankcijoje numatytas specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. trijų mėnesių laikotarpiui. Individualizuojant skiriamą administracinę nuobaudą, asmenybė vertinama kaip laikosi įstatymų, ar nedaro nusižengimų, laikosi kelių eismo taisyklių. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuoti, kaip kelių eismo taisyklių besilaikančio asmens negalima, jo padaryti administraciniai nusižengimai nėra pirmi, jie susiję su KET pažeidimais, už ką asmuo baustas ir praeityje. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per 5-erius metus nustatyta iki inkriminuojamo nusižengimo, jog jis minėtu laikotarpiu yra administracine tvarka baustas 7 kartus, iš jų 6 kartus už KET pažeidimus, iš jų 1 kartą už nustatyto greičio viršijimą, 1 kartą, kai vairuodamas automobilį neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Nors už pažeidimus skirtos baudos yra sumokėtos, tačiau pažymėtina, kad šie padaryti pažeidimai buvo susiję su specialia teise vairuoti transporto priemones ir tai rodo, kad jis nėra drausmingas vairuotojas. S. M. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Skunde nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti ir pasirūpinti savo artimaisiais, tačiau tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats S. M., o to nepadaręs jis turi priimti pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Pažeidimo metu S. M. vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, ko pasėkoje eismo įvykio metu sukeltos pasekmės būtų potencialiai sunkesnės. Jei lenkimo metu jei būtų įvažiavusi transporto priemonė iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, išvengti eismo įvykio būtų nepaprastai sunku, kadangi S. M. pažeidimo metu lenkė kitą sunkiasvorę transporto priemonę ir dėl abiejų sunkiasvorių transporto gabaritų nebūtų galimybės grįžti į savo juostą ar pasitraukti arčiau dešiniojo kelio krašto siekiant išvengti susidūrimo.. Institucijos nuomone, nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas.
Institucijos atstovas D. M. teismo posėdyje nurodė, kad skundą padavęs asmuo esamoje situacijoje tikrai galėjo pristabdyti transporto priemonę ar sulėtinti greitį ir grįžti į savo eismo juostą. Iš byloje esančios fotonuotraukos aiškiai matosi kelio ženklas, įspėjantis apie sankryžą vos tik išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. Nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pabaigos iškart yra salelė, kuri apvažiuojama iš dešinės, todėl S. M. tikrai turėjo pamatyti kelio ženklą. Jei vairuotojas buvo neatidus ir kelio ženklo nepastebėjo, tai jo atsakomybės nešalina.
Liudytojas S. S. teismo posėdyje parodė, kad pastebėjo priekyje važiuojantį krovininį automobilį, kuris lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“. Priekyje policijos automobilio buvo dar trys automobiliai. S. M. vairavo krovininį automobilį ir lenkė kitą krovininį automobilį. Toje kelio atkarpoje buvo leistinas 90 km/h greitis. Lenkiama transporto priemonė važiavo normaliu greičiu, jos greitis tikrai nebuvo mažesnis nei 30 km/h. Lenkimo manevras užtruko, kadangi sunkiasvorė transporto priemonė išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą ne taip greitai juda kaip lengvasis automobilis. Pravažiavus gyvenvietę iškart prasideda tiesi kelio atkarpa. Lenkimo manevras buvo pradėtas prieš sankryžą. Jis kelio ženklą, įspėjantį apie artėjančią sankryžą pamatė iškarto, kadangi pats vairavo automobilį, o kelio ženklas buvo labai aiškiai pastebimas. Kelio ženklo niekas neužstojo, kadangi tai teisus kelias, be to sankryžoje yra kelio ženklinimas – ištisinė linija. Sustabdžius automobilį, S. M. jam pasakė, jog jo kolega laimėjo tokio pobūdžio bylą, kadangi nebuvo filmuotos medžiagos. Pradėdamas lenkimo manevrą ir pastebėjęs sankryžą S. M. galėjo grįžti į savo juostą, nes niekas netrukdė grįžti atgal.
Liudytojas D. J. teismo posėdyje parodė, kad dirbo su S. S., kelyje link (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad sunkiasvoris automobilis sankryžoje lenkia kitą sunkiasvorę transporto priemonę, todėl vairuotojas buvo sustabdytas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Visos sankryžos pagal taisykles yra sužymėtos bei sudėti įspėjamieji kelio ženklai. Diena buvo giedra, matomumas geras, todėl kelio ženklo nepastabėti yra neįmanoma. Sankryžoje yra ir kelio ženklinimai, taip pat ir ištisinė linija. Tame kelyje nėra didelių medžių, kurie galėtų ženklus užstoti. S. M., dirbdamas (duomenys neskelbtini), tikrai ne pirmą kartą važiuoja tuo keliu, todėl jam turėtų būti gerai žinomi kelio ženklai. Prieš pareigūnų automobilį buvo automobilių kolona. Toks lenkimas yra labai pavojingas ir padarytas vienas iš grubesnių nusižengimų, be to lenkimo manevras buvo užsitęsęs. Nurodo, kad S. M. kelio ženklą tikrai turėjo pamatyti, kadangi sėdėjo sunkiasvorėje transporto priemonėje, o iš aukščiau matomumas tikrai yra didesnis. Lenkimo manevro negalima atlikti jei nesi įsitikinęs, kad lenkimas bus saugus. Prieš pradėdamas lenkti vairuotojas turėjo įsitikini, kad nepažeidžia kelių eismo taisyklių, tačiau jei nemato ženklų ir kelio ženklinimo, geriau lenkimo manevro neatlikti, ypač kai važiuoji su sunkiasvore transporto priemone ir planuoji kitos sunkiasvorės transporto priemonės lenkimą. S. M. galėjo sugrįžti į savo juostą, kadangi nebuvo intensyvaus eismo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad S. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 3 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis 2024 m. liepos 11 d. 13.02 val. Šakių rajono savivaldybės krašto kelio (duomenys neskelbtini) 44,9 km vairavo automobilį „SCANIA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, t. y. lenkė sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. ANK 420 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, be to, pagal šio straipsnio 6 dalį už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte nurodyta, kad lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. M. paaiškino, kad važiuojant įmonės pienovežiu kelyje jokių draudžiamų ženklų ir ištisinių linijų nebuvo, todėl lenkė priešais važiuojančią sunkiasvorę transporto priemonę, kuri važiavo apie 30 km/h greičiu. Lenkiant sunkiasvorę mašiną įsitikino, kad kelias tuščias, transporto priemonių bei draudžiamų ženklų nėra. Lenkimas nebuvo užsitęsęs, tačiau jo vairuojama transporto priemonė yra ilga, didelių gabaritų, kas turėjo įtakos ilgesniam lenkimui. Kuomet pamatė kelio ženklinimus, draudžiančius lenkimą, į savo važiuojamąją kelio juostą negrįžo, nes manė, kad taip yra saugiau, todėl užbaigė manevrą už sankryžos.
Teismas pažymi, kad pagal KET įspėjamieji kelio ženklai įspėja vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo įrašo matyti, kad lenkimas atliktas draudžiamoje vietoje – sankryžoje, kuri pažymėta ne vien kelio ženklu Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, bet ir horizontaliuoju kelio ženklinimu KET 3 priedo 1.1 p. siaura ištisine ženklinimo linija iki sankryžos, kurią kirsti draudžiama, taip pat S. M. privalėjo atkreipti dėmesį į kelio ženklinimą KET 3 priedo 1.6 p. artėjimo linija, kuri įspėja, kad artėjama prie ištisinės kelio ženklinimo linijos. Taigi, S. M. atlikdamas lenkimo manevrą turėjo vadovautis ne tik esančiais kelio ženklais, bet ir kelio ženklinimu ir matydamas, kad artėja prie ištisinės linijos, nebūdamas įsitikinęs, kad lenkimo manevrą pabaigs laiku iki lenkimo manevrą draudžiančio kelio ruožo, privalėjo nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti atgal į savo eismo juostą. Nors S. M. teigia, kad nepastebėjo priekyje esančio kelio ženklo „Sankryža su šalutiniu keliu“ bei kelio ženklinimo draudžiančio lenkimą, dėl priekyje važiavusios sunkiasvorės transporto priemonės gabaritų, todėl atliko lenkimo manevrą pažeisdamas KET, tačiau asmuo, būdamas sąmoningas, rūpestingas ir profesionalus vairuotojas, turėjo pastebėti kelio ženklinimą iš anksto, kuris įspėjo, kad draudžiama įvažiuoti į priešingą eismo juostą. Be to, įvertinęs savo vairuojamos ir lenkiamos sunkiasvorės transporto priemonės gabaritus, turėjo tikėtis užsitęsusio lenkimo manevro, dėl kurio turėjo būti atidesnis ir atsargesnis, taip pat stebėti kelio ženklus bei ženklinimą. Iš pareigūno automobilio ir kūno kameros vaizdo įrašų matyti, kad oro sąlygos yra geros – kelias sausas, šviečia saulė, kelias yra lygus, nėra medžių, pastatų, todėl kelio ženklo niekas neuždengė, jis aiškiai matėsi. Be to nutarimą priėmusios institucijos atstovas pateikė įvykio vietos schemą su fotonuotrauka, iš kurių aiškiai matosi kelio žymėjimas ir ženklo vieta. Paminėti įrodymai patvirtina, kad kelio ženklas „Sankryža su šalutiniu keliu“ matosi net nuo gyvenvietės pabaigą žyminčio ženklo pabaigos, tarp ženklų yra 105 m atstumas, be to apie artėjančią sankryžą įspėja ir kelio žymėjimas, tai net 25 metrus besitęsianti KET 3 priedo artėjimo linija 1.6 p., kuri įspėja apie tai, kad artėjama prie ištisinės kelio ženklinimo linijos. Teismo vertinimu, net jei S. M. ir nematė kelio ženklo „Sankryža su šalutiniu keliu“, jis privalėjo vadovautis kelio horizontaliuoju ženklinimu, t. y. nekirsti ištisinės linijos KET 3 priedo 1.1 p. (siaura ištisinė linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta), o apie tai, kad jis artėjo prie ištisinės ženklinimo linijos, turėjo spręsti pagal KET 3 priedo 1.6 p. nurodytą artėjimo liniją (siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus), kuri įspėja apie abipusį arba vienpusį lenkimo, arba persirikiavimo ribojimą ir yra ženklinama ne trumpesnė kaip 20 m ilgio (Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82, 47, 70 punktai). Vairuotojas, kuris įdėmiai stebi kelią ir jo ženklinimą, negali nepastebėti, kad artėja prie ištisinės linijos ir kelio ženklo Nr. 108, kuriuo pažymėtame kelyje sankryžoje lenkti draudžiama. Lenkimo manevras yra atskirų veiksmų visuma, tai yra įsitikinimas, kad saugu lenkti, posūkio signalo parodymas prieš atliekant manevrą, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, saugus grįžimas atlikus lenkimą į savo eismo juostą ir pan. Lenkimo manevrą sudaro minėtų veiksmų visuma, šis manevras nėra momentinis veiksmas, o tęstinis ir prasideda tik įsitikinus, jog lenkti saugu ir baigiasi tik saugiai atlikus manevrą bei sugrįžus į savo važiuojamąją eismo juostą. Todėl akivaizdu, jog būtent visų šių veiksmų eigoje įstatymų leidėjas yra uždraudęs atlikti taip lenkimo manevrą, kad jis bet kuriuo lenkimo metu būtu atliekamas uždraustoje tam daryti teritorijoje, ką ženklina kelyje esantys kelio ženklai. Nors S. M. teigia, kad lenkimo manevrą atliko saugiai, norėdamas aplenkti priekyje nedideliu greičiu važiuojantį didelių gabaritų transporto priemonę, dėl to nematė kelio ženklo „Sankryža su šalutiniu keliu“, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai – fotonuotraukos ir vaizdo registratorių medžiaga iš policijos tarnybinio automobilio, kur matosi, jog abi transporto priemonės važiuoja daug lėčiau nei leistinas greitis, kadangi už gyvenvietės „(duomenys neskelbtini)“ baigiasi greičio ribojimas (gyvenvietėje galimas 50 km/h greitis). Vaizdo įraše užfiksuota, kaip S. M. iškart už gyvenvietės „(duomenys neskelbtini)“ išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir lenkia kitą sunkiasvorę transporto priemonę. Lenkimas atliekamas ilgą laiko tarpą, todėl daroma išvada, jog transporto priemonės važiuoja panašiu greičiu. S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis lenkdamas važiavo 82 km/h greičiu, nors iš vaizdo medžiagos matosi, kad lenkimas trunka ilgai, todėl tai paneigia aplinkybę, kad lenkiama transporto priemonė judėjo apie 30 km/h greičiu. S. M. pamatęs, kad lenkimas bus vykdomas pažeidžiant KET turėjo sumažinti greitį ir grįžti į savo eismo juostą. Iš vaizdo įrašų bei policijos pareigūnų paaiškinimų sprendžiama, kad S. M. galėjo grįžti į savo eismo juostą, nes eismo sąlygos jam tą leido, buvo pakankamas atstumas grįžimui į savo juostą tarp lenkiamos ir už jos esančios transporto priemonės. Be to, iš byloje esančių vaizdo įrašų ir fotonuotraukų matyti, kad nusižengimo padarymo dieną matomumas buvo puikus, kelio ženklinimas aiškiai matomas, kelio ženklo neužstoja medžiai, statiniai ar kiti objektai. Pasak S. M., jis į savo važiuojamąją dalį negrįžo, nes manė, kad lenkimo manevrą užbaigti yra saugiau nei staigiai stabdyti ir persirikiuoti pamačius horizontalųjį kelio ženklinimą draudžiantį lenkimą. Tokie skundą padavusio asmens argumentai yra atmestini, nes vairuotojas pripažino, jog lenkė nematydamas kelio ženklų, tai yra nematydamas kelio atkarpos, kurioje galėjo važiuoti dviratis, judėti pėstysis ar būti kita kliūtis. Šios aplinkybės veiką daro dar pavojingesnę, be to lenkimo manevras esamoje situacijoje buvo itin pavojingas, nes šalutinis kelias buvo ne tik iš dešinės, bet ir iš kairės. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu S. M. nurodė, jog jis matė šalutinį kalią iš kairės ir jame nebuvo jokių transporto priemonių ar kitų kliūčių, kas dar kartą patvirtino, jog vairuotojas buvo itin neatidus, nurodė nematęs ne tik kelio ženklo, bet ir šalutinio kelio iš dešinės. Taigi, konstatuotina, kad S. M. nesiėmė atitinkamų atsargumo priemonių artėdamas prie pavojingo kelio ruožo, kuriame draudžiama lenkti ir atliko lenkimą draudžiamoje vietoje. Pažeidimo padarymo faktą patvirtina ir liudytojai policijos pareigūnai – S. S. ir D. J., kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti.
Skundą padavusio asmens teigimu, sankryža kurioje buvo fiksuotas pažeidimas negali būti vertinama kaip sankryža, kadangi tai įvažiavimas į lauko / pievos teritoriją. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kelio ženklo Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ teisėtumas nėra kvestionuojamas. Bylos duomenimis nustatyta, jog pažeidimo padarymo vietoje buvo kelio ženklas Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“, duomenų, jog kelio ženklas pastatytas neteisėtai ar neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra, o tai, kad minėtas kelias naudojamas, jame yra kelio ženklas įspėjantis apie susikirtimą su pagrindiniu keliu, neabejotinai patvirtinta vaizdo įrašu iš policijos tarnybinio automobilio bei Marijampolės AVPK kelių policijos skyriaus sudaryta kelio schema. Be to atkreiptinas dėmesys, jog įvykio vietoje buvo keturšalė sankryža, tai yra šalutinių kelių tiek iš dešinės, tiek iš kairės susikirtimas su pagrindiniu keliu, todėl laikoma, jog pažeidimą pareiškėjas padarė kelio ženklo Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ galiojimo zonoje. Teismo vertinimu, Institucija teisingai kvalifikavo S. M. padarytą nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir panaikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra teisinio pagrindo.
Pagal ANK nuostatas (5, 7, 8, 9 straipsniai), visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek neatsargiai, tiek tyčia. S. M. turi ilgą vairavimo stažą – 15 metų, (duomenys neskelbtini) įmonėje dirba 7 metus, kaip pats nurodė, šiuo keliu (duomenys neskelbtini) važinėja vieną kartą per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad šis kelias jam yra žinomas, tai jo įprastinis maršrutas, kelio atkarpa, kurioje padarytas pažeidimas yra tiesi, kelio ženklas matosi net iš gyvenvietės ribos, todėl laikytina, kad nusižengimas padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo ar nerūpestingumo.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo, o taip pat, kai specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-298-397/2022 10 punktas). Teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti padaryto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. Teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones, asmuo patirs laikinų nepatogumų ir nuostolių, tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis SODROS duomenimis, skundą padavęs asmuo dar iki nutarimo priėmimo atleistas iš darbo ir jau beveik 7 mėnesius nedirba, nors nutarimas dėl specialios teisės atėmimo nėra įsiteisėjęs ir asmuo gali vairuoti transporto priemones, todėl skunde nurodyti argumentai, jog atėmus teisę vairuoti jis neteks darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio, šiuo metu teisiškai nereikšmingi. Be to atsakomybėn trauktino asmens charakterizuoti kaip kelių eismo taisyklių besilaikančio asmens negalima, ką patvirtina byloje pateikti Administracinių nusižengimų registro duomenys. Per penkerius metus asmuo administracine tvarka baustas 7 kartus už KET pažeidimus iš kurių 6 kartus už KET pažeidimus, iš jų 1 kartą už nustatyto greičio viršijimą, 1 kartą, kai vairuodamas automobilį neleistinai naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Nors už pažeidimus skirtos baudos yra sumokėtos, tačiau pažymėtina, kad šie padaryti pažeidimai buvo susiję su specialia teise vairuoti transporto priemones ir tai patvirtina, kad padarytas dar vienas pažeidimas nėra atsitiktinis, toks asmens elgesys parodo itin atsainų požiūrį į KET laikymąsi. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Taigi patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir dėl jam paskirtos nuobaudos teisingumo, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutaria:
S. M. skundo netenkinti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.