Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-2115/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-10-13
Bylos Nr.: 2-2115/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Kauno apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, V. V.
Trečiasis asmuo: A. N.

Kategorijos

106.1pavadinimo nepavyko patikrinti
106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
106.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-2115/2011Procesinio sprendimo kategorija: 106.1, 106.3, 106.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties, kuria ieškovo A. B. ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Kauno apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, V. V. dėl nusikalstamo teisių ir turtinių interesų pažeidimo pripažinimo ir atstatymo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. N. , laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. B. pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir jo teisėjai, Kauno apygardos teismas ir jo teisėjai, Kauno miesto apylinkės teismas ir jo teisėjai – ir atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra solidariai neteisėtais veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 įstatymų nustatyta tvarka ir iki pasibaigė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, nepradėjo ikiteisminio tyrimo atsakovės V. V. dėl 1994 m. rugsėjo 16 d. buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarytos su trečiuoju asmeniu A. N. ir šiais veiksmais padarė ieškovui turtinės ir neturtinės žalos; 2) pripažinti, kad minėti atsakovai solidariais neteisėtais veiksmais dėl jų kaltės perdavė civilinę bylą Nr. 2-1066/2004 atsakovei V. V. ir padarė ieškovui turtinės ir neturtinės žalos; 3) pripažinti, kad minėtų atsakovų veiksmai yra antikonstituciniai, prieštaraujantys teisės ir teisingumo principams ir jų veiksmuose yra organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymių, o teisėjų V. Š. ir O. R. veika yra korumpuota; 4) pripažinti buto, esančio P. Lukšio g. 44-16, Kaune, 1994 m. rugsėjo 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį neteisėta ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, ją panaikinti ir pranešti Registrų centro Kauno filialui; 5) išreikalauti butą iš trečiojo asmens A. N. ir per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškeldinti bute gyvenančius asmenis; 6) pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto, esančio P. Lukšio g. 44-16, Kaune, į automobilį, svetainės baldų komplektą, televizorių „Šilelis“, asmeninius drabužius, daiktus, 4 000 Lt kaip dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės; 7) priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir V. V. solidariai 1 309 269 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, sprendimo įvykdymą pavesti atsakovo atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Ieškovas taip pat prašė CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų pagrindu atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas ieškinį apmokėti 24 171 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartį, įpareigojančią ieškovą sumokėti žyminį mokestį, panaikino ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad ieškinys yra nekonkretus, todėl būtina tiksliai išsiaiškinti kokiu pagrindu, iš kokio subjekto ir kokio dydžio sumas ieškovas reikalauja priteisti.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartyje nurodė, kad ieškinys neatitinka LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 135 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktų reikalavimų, nes ieškovas nenurodė tikslių atsakovų pavadinimų, atsakovių O. R. ir V. Š. asmens kodų ir adresų bei nenurodė tikslios reikalaujamos priteisti iš kiekvieno atsakovo sumos bei jos priteisimo teisinio ir faktinio pagrindo ir detalių argumentų.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 5 d., 2009 m. vasario 18 d., 2011 m. gegužės 13 d., Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gegužės 7 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutartimis pratęsė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2011 m. birželio 6 d.

Šalies argumentai

Ieškovas 2011 m. birželio 6 d. išsiuntė teismui patikslintą ieškinį, kuris Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2011 m. birželio 9 d. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakovai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Kauno apygardos teismas, Kauno miesto apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir V. V. solidariai pažeidė ieškovo teisę į teisingą civilinės bylos Nr. 2-1066/2004 išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką; 2) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V. V. solidariai pažeidė ieškovo nuosavybės apsaugą ir nuosavybės teisės garantijas civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004; 3) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V. V. solidariai pažeidė ieškovo teisę i veiksmingą teisinę gynybą civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004; 4) pripažinti, kad minėti atsakovai ir V. V. solidariai pažeidė ieškovo lygias teises prieš įstatymą ir teismą bei vykdė ieškovo, kaip buvusio sutuoktinio, atžvilgiu diskriminaciją civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004; 5) pripažinti, kad minėti atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsakovų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros solidarūs neteisėti veiksmai ieškovo atžvilgiu, dengiant nuo baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsakovę V. V. civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 yra antikonstituciniai, prieštaraujantys teisės ir teisingumo principams ir juose yra korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymiai; 6) pripažinti 1994-09-16 nusikalstamai sudarytą areštuoto ginčo buto, esančio P. Lukšio g. 44-16, Kaune, pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės V. V. ir trečiojo asmens A. N. , negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir ją panaikinti informuojant apie tai VĮ Registrų centrą; 7) iškeldinti iš ginčo buto, esančio P. Lukšio g. 44-16, Kaune, jame gyvenančius asmenis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 8) priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo, Kauno miesto apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir V. V. solidariai 309 269 Lt turėtai turtinei ir 1 000 000 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti, sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Kauno apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, V. V. dėl nusikalstamo teisių ir turtinių interesų pažeidimo pripažinimo ir atstatymo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. N. , laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškovas visiškai nedetalizavo ieškinyje keliamų reikalavimų pagrindo, neįvardijo tikslių atsakovų, jo manymu, neteisėtų veiksmų, savo teiginių nesusiejo su konkrečiomis atsakovų veikomis ir jas pagrindžiančiais įrodymais, visiškai nemotyvavo turtinės žalos dydžio. Ieškinys susideda iš daugelio nesusistemintų ir nemotyvuotų, padrikų ieškovo teiginių apie keleto bylų, kuriose jis buvo proceso dalyviu, nagrinėjimą ir negali būti vertinamas išbaigtu dokumentu. Teismas akcentavo, kad ieškiniu keliamas ginčas ir reikalavimai yra labai rimti. Atsakovais traukiama Lietuvos Respublika ir vienos svarbiausių jos institucijų, todėl toks neišbaigtas ieškinio pareiškimas negali būti priimtas nagrinėjimui. Teismas pažymėjo, kad įstatyme (CPK 135 str.) konkrečiai išdėstyti reikalavimai, keliami ieškininio pareiškimo formai ir turiniui, tarp kurių yra ir toks: aplinkybės, kuriomis ieškovas pagrindžia savo reikalavimą, ir įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (ieškinio pagrindas). Ieškinyje ieškovas turi tiksliai nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, tai yra savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Ieškinio dalykas ir pagrindas turi būti išdėstyti raštu teismui paduodamame ieškinyjme. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. teismas, kaip ginčus sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 12 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/1999, kategorija 42; 1999 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/1999, kategorija 5, paskelbta Teismų praktikos biuletenyje Nr. 14, psl. 154-157).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas neteisėtai ir nepagrįstai nustatė, kad apeliantas (ieškovas) nepašalino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatytus trūkumus, tai yra nedetalizavo ieškinyje keliamų reikalavimų pagrindo, neįvardijo tikslių atsakovų neteisėtų veiksmų ir nepagrindė jų įrodymais, nemotyvavo turtinės žalos dydžio, ir kad dėl atsakovais traukiamų Lietuvos Respublikos ir jos svarbiausių institucijų neišbaigtas ieškinys negali būti priimtas nagrinėjimui. Nutartyje yra netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, nukrypta nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Atskirasis skundas grindžiamas šiais konkrečiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CPK 115, 138 straipsnių nuostatas, nes yra pažeisti CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimai. Nutartyje nenurodyti motyvai, kuriais remiantis teismas padarė išvadą, kad ieškinyje nėra detalizuotas keliamų reikalavimų pagrindas. Apeliantas ieškinio keliamų reikalavimų pagrindą detalizavo pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso atitinkamas nuostatas, jis yra susietas su konkrečiomis kiekvieno atsakovo neteisėtomis veikomis, yra nurodyti minėtas veikas pagrindžiantys įrodymai. Teismui nenurodžius nutartyje motyvų, kuriais vadovaudamasis jis padarė skundžiamoje nutartyje nurodytas išvadas, egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Apelianto ieškinys buvo laikytas nepaduotu tik formaliais, šališkais pagrindais, nes atsakovu yra traukiama Lietuvos Respublika ir jos svarbiausios institucijos bei gali būti išaiškinta ir demaskuota korumpuota ir nusikalstamai organizuota minėtų institucijų veika. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodyti reikalavimai yra visiškai įvykdyti, nes ieškinyje yra nurodytas teisinis pagrindas, kad dėl visų atsakovų solidarių neteisėtų veiksmų per daugiau kaip 17 ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 nagrinėjimo ir neišnagrinėjimo iš esmės metų apeliantui yra padaryta 1 309 269 Lt dydžio žala, kuri privalo būti atlyginta.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 115, 138 straipsnių nuostatas, nes yra pažeisti CK 5, 6, 7, 17, 21 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimai. Nutartį priėmė šališkas ir priklausomas teismas, kuris įvykdė nusikaltimą ir suklastojo dokumentus, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2009 metais gauto atskirojo skundo dėl 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria neteisėtai ir nepagrįstai ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Civilinė byla dėl įvykdytos teisėjų A. U. , N. C. ir kitų asmenų nusikalstamos veikos buvo vilkinama daugiau kaip pusantrų metu, kad nebūtų demaskuota valstybės institucijų ir Vilniaus apygardos teismo neteisėta ir nusikalstama veika. Atsisakymas priimti ieškinį tuo pagrindu, kad atsakovais traukiami Lietuvos Respublika ir jos svarbiausios institucijos, kas reiškia, kad kitų atsakovų atžvilgiu toks ieškinys yra priimtinas nagrinėti, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumą, priklausomumą nuo atsakovų ir privilegijų jiems suteikimą, siekiant padėti jiems išvengti atsakomybės.

3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 115, 138 straipsnių nuostatas, nes nukrypta nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos precedento taikymo praktikos civiliniame procese. Tokias, kaip skundžiama nutartis, Lietuvos apeliacinis teismas naikina, kai nustatė, jog ieškinyje ieškovas neprivalo pilnai įrodyti ieškinio aplinkybių ir ieškinyje aplinkybės negali būti išdėstytos labai plačiai, nes pagal CPK 135 straipsnio reikalavimus pakanka nurodyti tik ieškinį pagrindžiančias aplinkybes ir įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apelianto ieškinys atitinka šiuos reikalavimus. Skundžiama nutartimi taip pat yra pažeidžiama CPK 141 straipsnio nuostata, suteikianti ieškovui teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo A. B. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Visi teismui pateikiami procesiniai dokumentai turi atitikti jiems įstatymo keliamus reikalavimus. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys, kaip specialusis šalies procesinis dokumentas, atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111, 113, 114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, ir vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Šio straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, jis laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Pagal suformuotą teismų praktiką ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įstatyme nustatytas reikalavimas, jog pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus turi būti tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas – juos išdėstant procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, suprantamai kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). Ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-43/2010; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1934/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas ieškinį laikė nepaduotu motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepakankamai aiškiai suformulavo savo reikalavimą ir jo pagrindimą – nedetalizavo keliamų reikalavimų pagrindo, neįvardijo tikslių atsakovų neteisėtų veiksmų, savo teiginių nesusiejo su konkrečiomis atsakovų veikomis ir jas pagrindžiančiais įrodymais, nemotyvavo turtinės žalos dydžio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, šalindamas teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, patikslintame ieškinyje pareiškė 8 reikalavimus. Visi ieškovo reikalavimai, išskyrus 6 ir 7, yra susiję su teismų, prokuratūros, Teisingumo ministerijos veiksmais nagrinėjant civilinę byla Nr. 2-1066/2004, ieškovas nurodė aplinkybes, susijusias su šių institucijų, jo manymu, neteisėtais veiksmais nagrinėjant civilinę bylą ir to pasekoje galimai buvusiomis pasekmėmis – turtine ir neturtine žala.

Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai neduoda pagrindo išvadai, jog dėl konstatuotų trūkumų ieškovo pateiktame patikslintame ieškinyje bylos nagrinėjimo procesas apskritai negali būti pradėtas, bei sprendimui ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 185 str., 135 str. 2 d.).

Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis CPK nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su į teismą besikreipiančio asmens teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1116/2011). Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų duomenų pakanka civilinės bylos iškėlimo stadijoje, o jų įvertinimo klausimas sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės (CPK 185 str.). Aplinkybės, ar ieškovui buvo padaryta žala neteisėtais atsakovų veiksmais, nustatomos ir įvertinamos išnagrinėjus bylą pagal ieškovo ieškinį iš esmės, tai yra teismas, priimdamas ieškinį nesvarsto ir nesprendžia ieškinyje nurodytų aplinkybių, pateiktų dokumentų ir pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Tik priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 str.).

Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovo ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio supratimas dėl jo pasirinktos dėstymo specifikos yra apsunkintas. Kita vertus, tik nesuvokiamas, o ne apsunkintas teksto dėstymas sudaro pagrindą konstatuoti procesinio dokumento trūkumą. Kitaip tariant, esant nesuvokiamam procesinio dokumento turiniui teismas turi teisę ir pareigą reikalauti pataisyti procesinio dokumento turinį, o esant sunkiai suprantamam procesinio dokumento tekstui teismas gali nebent pasiūlyti supaprastinti (palengvinti) teksto dėstymą, tačiau pasiūlymo nevykdymas nesukelia tokių procesinių pasekmių kaip ieškinio laikymas nepaduotu (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-16/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo patikslinto ieškinio 6 ir 7 reikalavimai dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei iškeldinimo yra turtinio pobūdžio, todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas ieškovo ieškinio bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, taip pat turi išspręsti klausimą dėl už šiuos reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio dydžio.

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo nusprendė apelianto ieškinį laikyti nepaduotu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti, o apelianto ieškinio bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovo A. B. ieškinio bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėGintaras Pečiulis