- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-956-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41809-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- A. I.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolės 2013-11-20 patvarkymą areštuoti lėšas ir 2013-11-20 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Tokį skundą grindė tuo, kad 2013-11-04 kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių su skundu dėl VMI prie FM viršininko 2013-06-05 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-41043) bei prašymu leisti mokestinę nepriemoką mokėti dalimis bei nurodė, kad nesutinka su VMI minėtame sprendime paskaičiuota delspinigių suma ir jam skirta bauda. Nesutikimą motyvavo savo itin sunkia sveikatos būkle, dėl kurios dažnai gydydamasis stacionare niekada nebuvo informuotas apie jo susidariusią mokestinę nepriemoką. Jo prašymas leisti mokestinę nepriemoką sumokėti dalimis yra patenkintas. Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 110 str. numato, kad skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos permokos (skirtumo) įskaitymą minėtoms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu). Todėl remiantis paduotu skundu bei jo paties geranorišku sutikimu VMI padengti susidariusią mokestinę nepriemoką beveik mėnesį prieš antstoliui priimant patvarkymą areštuoti lėšas (t. y. 2013-11-04), prašė panaikinti 2013-11-20 antstolio patvarkymą areštuoti lėšas. Nurodė, kad išieškoti pinigines lėšas nėra pagrindo, nes savo noru sutiko sumokėti mokestinę nepriemoką prieš antstoliui priimant patvarkymą. Teisingumo ministerija ne kartą yra atkreipusi dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai skolininkas nesutinka apmokėti antstoliui vykdymo išlaidas, antstolis, norėdamas gauti šias išlaidas, privalo kreiptis su pareiškimu į teismą ir šias sumas prisiteisti. Kitokie antstolio veiksmai nėra teisėti. Todėl šiuo skundu taip pat prašė panaikinti 2013-11-20 antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, nes nesutinka su vykdymo išlaidomis.
Antstolė V. M. išnagrinėjusi pareiškėjo A. I. skundą 2013-12-17 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0015/13/09115 atsisakė jį tenkinti. Tokį patvarkymą motyvavo tuo, jog CPK 655 str. tvarka vykdomajame dokumente nurodytu ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini), skolininkui registruotu paštu išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą su kitais procesiniais dokumentais, kuris grįžo neįteiktas. CPK 660 str. tvarka 2013-10-25 raginimas paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.antstoliai.lt. Kadangi skola per raginimo terminą nebuvo apmokėta, CPK 624 str. tvarka buvo pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės, tame tarpe lėšų, esančių banko sąskaitose, areštas. Pažymėjo, kad skolininkas A. I. skunde nurodė, kad nesutinka su patvarkymu areštuoti lėšas, apie kurį sužinojo 2013-11-25 (patvarkymas areštuoti lėšas su pridedamais dokumentais skolininko sutuoktinei įteiktas 2013-11-26), kadangi 2013-11-04 pats savo iniciatyva kreipėsi į centrinį mokesčių administratorių su skundu dėl VMI 2013-06-05 sprendimo Nr. (23.17-08)-320-41043). Skolininkas 2013-12-10 skunde rėmėsi ir citavo MAĮ 110 straipsnį, tačiau neatskleidė jo turinio. Vadovaujantis MAĮ 110 str., CPK 613 str., 627 str. l d. bei 2013-12-06 antstolių V. M., I. G. ir D. T. kontoroje gautu 2013-11-26 VMI prie LR FM Sprendimu sustabdyti sprendimo (jo dalies) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą Nr. (23.17-08)-320-86519, kuriuo stabdomas 2013-06-05 Sprendimas Nr. (23.17-08)-320-41043 dalyje dėl 9695 Lt sumos išieškojimo, 2013-12-06 priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo iš dalies Nr. 15201312069115/13-2, kuriuo sustabdomas 9695 Lt sumos išieškojimas, bei sumažintas skolininko lėšų arešto mastas, esančių banko sąskaitose, perskaičiuotos vykdymo išlaidos. Šiai dienai nei skolininkas, nei išieškotojas VMI nėra pateikę duomenų, kad įsiskolinimas geranoriškai sumokėtas ar kad yra sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Skolininkas 2013-12-10 skunde prieštarauja dėl antstolio vykdymo išlaidų išieškojimo ir remiasi sena CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija. Vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0015/13/09115 apskaičiuotos tinkamai ir teisingai, remiantis CPK 82 str., 609 str. ir Spendimų vykdymo instrukcijos 40 p., l ir 2 lentele.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė sprendimą dėl A. I. skundo priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Šiuo atveju pačiam skolininkui A. I. nebūnant aktyviam ir per nustatytus terminus neatsiskaičius pagal vykdomąjį raštą dėl 17 489,92 Lt, antstolė taikė priverstinio vykdymo priemones ir patyrė su vykdomąja byla susijusias administravimo išlaidas, kurios jai turėtų būti atlygintos. Pareiškėjas A. I. laiku ir gera valia savo prievolių neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, buvo pradėtas vykdomųjų dokumentų priverstinis vykdymas, kurio metu antstolis atliko vykdymo veiksmus bei taikė priverstinio vykdymo priemones. Pažymėjo, kad 2013-11-25 buvo priimtas VMI prie FM Sprendimas Nr. (23.24-08)-327-8428 atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą A. I.. Sprendimas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą priimtas su sąlyga, kad mokesčių mokėtojas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas. Informavo, kad pareiškėjo prašymas atleisti nuo baudos ir delspinigių šiuo metu nagrinėjamas ir sprendimas dar nėra priimtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo A. I. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų netenkino.
Teismas nustatė, kad antstolė vykdo 2013-06-05 VMI prie LR FM viršininko sprendimą išieškoti 17 489,92 Lt sumos mokestinę nepriemoką iš A. I. turto išieškotojo VMI prie LR FM naudai, todėl, kol mokesčių administratorius nebuvo priėmęs sprendimo sustabdyti priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų, antstolė neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo, remdamasis vien tuo faktu, kad skolininkas kreipėsi su skundu į VMI prie LR FM sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmų (vykdomosios bylos). Pažymėjo, kad antstolė pagrįstai vos tik gavusi 2013-11-26 VMI prie LR FM Sprendimą tą pačią dieną, t. y. 2013-12-06 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo iš dalies (dėl 9695,00 Lt sumos) - iš dalies sustabdė vykdomąją bylą išieškotojo rašytiniu prašymu bei sumažino skolininko lėšų arešto mastą, esančių banko sąskaitose iki 9540,05 Lt, perskaičiavo vykdymo išlaidas ir sumažino jas iki 1745,13 Lt. Teismas nustatė, kad antstolė apie pareiškėjo 2013-11-04 skundą VMI sužinojo tik 2013-12-03, tą jai pranešė pats skolininkas 2013-11-27 elektroniniu paštu, persiųsdamas 2013-11-04 VMI pranešimą, kad skolininko skundas gautas VMI, tačiau nepateikė nei 2013-11-04 skundo VMI kopijos, nei įrodymų, kad šis skundas priimtas nagrinėti. Konstatavo, kad dėl nurodytų priežasčių antstolė tuo metu neturėjo jokio teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmų, be to, skolininkas net neprašė antstolės jų sustabdyti. Teismas pažymėjo, kad net sustabdžius vykdomąją bylą, antstolė gali imtis priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti, taip pat MAĮ 110 str. 1 d. leidžia taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones (taip pat ir turto areštą) ir mokestinio ginčo proceso metu. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, ar bus sudaryta mokestinės paskolos sutartis su pareiškėju, nes 2013-11-25 VMI prie LR FM Sprendimas atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr.(23.24-08)-327-8428, kuriuo mokestinės nepriemokos sumokėjimas A. I. atidėtas/išdėstytas nuo 2013-11-25 iki 2014-05-24, priimtas su sąlyga, kad mokesčių mokėtojas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas. Pažymėjo, kad praleidus Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268, 27 punkte numatą 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos terminą (mokesčių mokėtojo motyvuotu prašymu šis terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų), sprendimas, kuriuo patenkinamas mokesčių mokėtojo prašymas, pripažįstamas negaliojančiu. Papildomai teismas atkreipė dėmesį, jog 2013-11-04 skundo dėl 2013-06-05 VMI prie LR FM viršininko sprendimo padavimas, savaime neįrodo antstolės veiksmų neteisėtumą. Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM atsiliepimu informavo, kad pareiškėjo prašymas atleisti nuo baudos ir delspinigių šiuo metu nagrinėjamas ir sprendimas dar nėra priimtas, todėl 2013-06-05 VMI prie LR FM viršininko sprendimas yra galiojantis bei vykdytinas dokumentas. Teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą ir lėšas, esančias banko sąskaitose.
Taip pat teismas, išanalizavus 2013-12-06 vykdymo išlaidų apskaičiavimo lentelę, vykdomosios bylos Nr. 0015/13/09115 medžiagą, nustatė, kad vykdymo išlaidų dydis, atsižvelgiant į išieškotiną sumą, atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 ir 3 lentelėse nustatytus dydžius, kitų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, pareiškėjas nepateikė. Todėl pareiškėjo prašymas panaikinti 2013-11-20 antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį ir 2013-11-20 antstolio patvarkymą areštuoti lėšas. Nurodė, kad nėra pagrindo išieškoti pinigines lėšas, nes pats savo noru sutiko sumokėti mokestinę nepriemoką prieš antstoliui priimant patvarkymą. Pažymėjo, jog visą gyvenimą tvarkingai ir laiku mokėjo visus priklausančius mokesčius, o mokestinė nepriemoka susidarė dėl teisnių žinių stygiaus ir ūmai pablogėjusios sveikatos. Atkreipė dėmesį, kad tik sužinojęs apie mokestinę nepriemoką dėjo visas pastangas, jog ji kuo skubiau būtų apmokėta. Nurodė, kad prašymas leisti nemokestinę priemoką sumokėti dalimis yra patenkintas. Pažymėjo, kad yra padavęs skundą dėl VMI sprendime paskaičiuotos delspinigių sumos ir skirtos baudos, todėl remiantis MAĮ 110 str. skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos permokos (skirtumo) įskaitymą minėtoms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu).
Atsiliepimas
Antstolė V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad skolininkas atskirajame skunde remiasi MAĮ 110 str., tačiau neatskleidžia jo turinio. Pažymėjo, kad MAĮ 110 str. aiškiai reglamentuoja, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos permokos (skirtumo) įskaitymą minėtoms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau tai nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Nurodė, kad vadovaujantis MAĮ 110 str., CPK 613 str., 627 str. l d. bei 2013-12-06 antstolių V. M., I. G. ir D. T. kontoroje gautu 2013-11-26 VMI prie LR FM Sprendimu sustabdyti sprendimo (jo dalies) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą Nr. (23.17-08)-320-86519, kuriuo stabdomas 2013-06-05 Sprendimas Nr. (23.17-08)-320-41043 dalyje dėl 9695 Lt sumos išieškojimo, 2013-12-06 priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo iš dalies Nr. 15 2013 12 06 9115/13-2, kuriuo sustabdomas 9695 Lt sumos išieškojimas, bei sumažintas skolininko lėšų arešto mastas, esančių banko sąskaitose, perskaičiuotos vykdymo išlaidos. Pažymėjo, kad šiai dienai nei skolininkas, nei išieškotojas VMI prie LR FM nėra pateikę duomenų, kad įsiskolinimas geranoriškai sumokėtas ar kad yra sudaryta mokestinės paskolos sutartis.
Suinteresuotas asmuo VMI pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytai pozicijai. Mano, jog atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui paneigti. Pažymėjo, kad 2013-11-25 Sprendimas Nr. (23.24-08)-327-8428 atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą A. I. buvo priimtas su sąlyga, kad mokesčių mokėtojas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjas šios sąlygos neįvykdė net ir pratęsus mokestinės paskolos sutarties sudarymo terminą 60 d., t. y. iki 2014-01-24, todėl 2013-11-25 sprendimas Nr. (23.24-08)-327-8428 atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą A. I. 2014-01-27 buvo pripažintas negaliojančiu. VMI taip pat informavo, kad Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014-01-07 Sprendimu Nr. (23.20-08)-323-1474 Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų buvo nuspręsta neatleisti pareiškėjo nuo 7051,14 Lt PVM delspinigių ir 83,54 Lt NTM delspinigių mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo A. I. skundo dėl antstolių veiksmų, laikytina pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad antstolis pagrįstai areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą ir lėšas, esančias banko sąskaitose, bei tinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidų dydį.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013-10-14 VMI prie FM pateikė antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą – 2013-06-05 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-41043 dėl 17 489,92 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. I., išieškotojo VMI prie LR FM, naudai (v. b. l. 2). 2013-10-14 antstolė priėmė šiuos dokumentus: patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 35), turto arešto aktą (v. b. l. 28 - 29), raginimą įvykdyti sprendimą (v. b. l. 34), vykdymo išlaidų apskaičiavimą (v. b. l. 33). Skolininkui siųsti antstolės dokumentai grąžinti neįteikti (v. b. l. 40, 44). Antstolė raginimą įvykdyti sprendimą 2013-10-25 paskelbė specialiame interneto tinklalapyje www.antstoliai.lt. (v. b. l. 41). Antstolė 2013-11-20 priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 62 - 64), kurie skolininko žmonai L. I. buvo įteikti 2013-11-26 (v. b. l. 66). Skolininkas antstolę 2013-11-27 pranešimu informavo (pranešimas antstolės kontoroje užregistruotas 2013-12-03), kad VMI pateikė skundą dėl 2013-06-05 sprendimo, kurį VMI gavo 2013-11-04 (v. b. l. 67 - 68). Antstolės kontoroje 2013-12-06 gautas 2013-11-26 VMI prie LR FM Sprendimas sustabdyti sprendimo (jo dalies) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą Nr. (23.17-08)-320-86519, kuriuo stabdomas 2013-06-05 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-41043 dalyje dėl 9695 Lt sumos išieškojimo (v. b. l. 69 - 70). 2013-12-06 antstolė priėmė šiuos dokumentus: patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo iš dalies (dėl 9695,00 Lt sumos) (v. b. l. 75), patvarkymą dėl skolininko lėšų arešto masto sumažinimo, kuriuo arešto mastas sumažintas iki 9540,05 Lt (v. b. l. 74), vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriuo vykdymo išlaidos sumažintos iki 1745,13 Lt (v. b. l. 73).
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais argumentais, jog yra padavęs skundą dėl VMI sprendime paskaičiuotos delspinigių sumos ir skirtos baudos, todėl remiantis MAĮ 110 str. – skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Apeliantas nurodė, kad nėra pagrindo išieškoti pinigines lėšas, nes pats savo noru sutiko sumokėti mokestinę nepriemoką prieš antstoliui priimant patvarkymą, todėl šis naikintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl jų nebekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625 – 628 str. nuostatos. Pagal CPK 625 str. 1 d. sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.). CPK 626 ir 627 str. išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavus CPK 626 str. įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o esant CPK 627 str. numatytiems pagrindams, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus.
Nagrinėjamu atveju antstolė, gavusi 2013-11-26 VMI prie LR FM Sprendimą sustabdyti sprendimo (jo dalies) išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdymą, vadovaudamasi CPK 627 str. 1 d. 1 p., t. y. kai raštu prašo išieškotojas, 2013-12-06 priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo iš dalies (dėl 9695,00 Lt sumos) (v. b. l. 75), bei sumažino skolininko lėšų arešto mastą, esančių banko sąskaitose iki 9540,05 Lt (v. b. l. 74), perskaičiavo vykdymo išlaidas ir sumažino jas iki 1745,13 Lt (v. b. l. 73). Konstatuotina, kad antstolė atlikdama tokius veiksmus, vadovavosi CPK nuostatomis, todėl jokių pažeidimų nepadarė, kadangi vykdymas sustabdytas dalyje dėl 9695 Lt, o dėl likusios 7794,92 Lt vykdymo veiksmai tęsiami.
Atkreiptinas dėmesys, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymą reglamentuoja MAĮ 110 str. Pagal MAĮ 110 str. 1 d., jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas MAĮ 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą. MAĮ 110 str. 3 d. nustato, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Finansų ministro 1998-11-17 įsakymu Nr. 268, 20 punktas numato, kad mokestinės nepriemokos, dėl kurios sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo pateiktas prašymas, išieškojimas paprastai nepradedamas arba sustabdomas nuo tos dienos, kai vietos mokesčių administratorius gavo mokesčių mokėtojo prašymą iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo dienos arba dienos, kurią buvo priimtas sprendimas neatidėti arba neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino, tačiau tai nėra kliūtis taikyti bet kokią mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę, numatytą Mokesčių administravimo įstatyme. Šio įsakymo 27 punkte numatyta, kad jeigu vietos mokesčių administratoriaus sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą priimtas su sąlyga, kad jos sumokėjimas turi būti užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija ir/arba kad mokesčių mokėtojas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas arba padengs priverstinės hipotekos (įkeitimo) įregistravimo išlaidas, mokestinės paskolos sutartis turi būti sudaryta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, tačiau mokesčių mokėtojo motyvuotu prašymu šis terminas gali būti pratęstas iki 60 dienų. Tuo atveju, kai 30 dienų terminas ar pratęstas terminas buvo praleistas, sprendimas, kuriuo patenkinamas mokesčių mokėtojo prašymas, pripažįstamas negaliojančiu. Mokesčių mokėtojas, padengęs antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, turi pateikti vietos mokesčių administratoriui antstolio išduotą pažymą apie tai.
Byloje nustatyta, jog 2013-11-25 VMI prie LR FM Sprendimas atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr.(23.24-08)-327-8428, kuriuo mokestinės nepriemokos sumokėjimas A. I. atidėtas/išdėstytas nuo 2013-11-25 iki 2014-05-24, priimtas su sąlyga, kad mokesčių mokėtojas iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo sumokės antstoliui visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas (b. l. 14). VMI atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodė, kad pareiškėjas šios sąlygos neįvykdė net ir pratęsus mokestinės paskolos sutarties sudarymo terminą 60 d., t. y. iki 2014-01-24, todėl 2013-11-25 sprendimas Nr. (23.24-08)-327-8428 atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą A. I. 2014-01-27 buvo pripažintas negaliojančiu. Pažymėtina ir tai, kad VMI informavo, jog Vilniaus apskrities VMI viršininko 2014-01-07 Sprendimu Nr. (23.20-08)-323-1474 Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir/ar palūkanų buvo nuspręsta neatleisti pareiškėjo nuo 7051,14 Lt PVM delspinigių ir 83,54 Lt NTM delspinigių mokėjimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra jokio teisinio pagrindo naikinti 2013-11-20 antstolio patvarkymą areštuoti lėšas, kadangi antstolio atliktas veiksmas reikalingas užtikrinti skolos išieškojimą.
Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas antstolės V. M. priimtų patvarkymų pagrįstumą. Teismas konstatuoja, kad antstolės veiksmuose CPK normų pažeidimų priimant patvarkymus vykdomojoje byloje nėra. Teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.