- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- e2-2691-503/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00355-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. K. (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašo nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp jos ir atsakovo J. K. (toliau – atsakovas), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; priteisti jos naudai iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui palikti prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“; pripažinti, kad atsakovo santuokos metu už asmenines lėšas įgytas bei įregistruotas jo vardu turtas : (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).; automobilis (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini), ir kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) ir po santuokos nutraukimo lieka jo asmenine nuosavybe nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui; bei jos naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini) per Facebook, kai jis jai parašė žinutę, norėdamas susipažinti. Nuo šio mėnesio ir prasidėjo jų draugystė. Jis tuo metu buvo Lietuvoje, nes (duomenys neskelbtini) teisme bylinėjosi su buvusia sugyventine I. M.. Nuo pat draugystės pradžios ji su atsakovu buvo artimi, ji jį pamilo, abu juodu kūrė ateities planus, artimai bendravo, gyveno kaip sugyventiniai, planavo sudaryti santuoką, turėti bent vieną bendrą vaiką. Atsakovas būdavo kartu su ja jos gyvenamojoje vietoje, kurioje ji su savo vaikais iš kitų santykių ir tėvais gyveno. Po trumpų atostogų ir laiko praleisto su ja atsakovas išvyko į Vokietiją, kur jis dirbo ir gyveno. Tačiau jam būnant Vokietijoje, jiedu kiekvieną dieną bendravo nuotoliniu būdu. Atsakovas po 4-6 savaičių darbo Vokietijoje grįždavo į Lietuvą, jiedu kartu praleisdavo laiką. (duomenys neskelbtini) mėnesio pabaigoje, atsakovui grįžus į Lietuvą, jiedu tris savaites atostogavo Palangoje, o po to (duomenys neskelbtini). atsakovas vėl išvyko į Vokietiją. Po to ji sužinojo, jog laukiasi ir apie tai nedelsdama informavo atsakovą. Dėl to atsakovas apsidžiaugė. Jiedu nusprendė kuo greičiau susituokti, kurti bendrą gyvenimą Lietuvoje, o santuokos pradžioje gyventi pas jos tėvus. Todėl atsakovas (duomenys neskelbtini). grįžo į Lietuvą. Grįžęs jis nusprendė daugiau ten nevažiuoti, nes nori gyventi kartu su ja pas jos tėvus bei dirbti Lietuvoje. Po to jiedu nuvyko į Civilinės metrikacijos skyrių, čia pateikė pareiškimus dėl santuokos sudarymo, o jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Ji su atsakovu nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kaip šeima pas jos tėvus, adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas visą šį laikotarpį niekur nedirbo, praktiškai visą laiką praleisdavo kartu su ja tėvų namuose. Tačiau atsakovo elgesys pasikeitė netrukus po jų kūdikio praradimo. Ji dėl to labai išgyveno, liūdėjo, o atsakovas jos nepalaikė, nepaguodė, nes jam rūpėjo jo asmeninės problemos, tame tarpe, ir teisminiai procesai su buvusia sugyventine I. M.. Be to atsakovas kiekvieną dieną ją vadindavo įvairiais necenzūriniais žodžiais, žemindavo, grasindavo ją palikti ir t.t. Tačiau ji, norėdama su juo gyventi santuokoje, jį guodė, jam atleido, bandė jį sulaikyti nuo neapgalvotų, skubių sprendimų nutraukti jų santykius. Bet atsakovas to nevertino, jis nenorėjo su ja gyventi kartu, netgi su ja nekalbėjo. Todėl (duomenys neskelbtini) jis be jokios priežasties, pasiėmęs dalį savo daiktų, ją paliko ir išvyko iš namų. (duomenys neskelbtini) atsakovas, atvykęs pas ją į namus, pasiėmė likusius savo daiktus, tame tarpe ir automobilį (duomenys neskelbtini). Po to jis jai (duomenys neskelbtini) parašė žinutę, kad „mums nieko nesigaus, pyktis prisiminimai kas kaip darė padarė. Turim skirtis atleisk man, kad taip nutiko“.
Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes ieškovė teigia, kad jos su atsakovu santuokos iširimą lėmė netinkamas atsakovo kaip sutuoktinio pareigų vykdymas. Visų pirma, tai neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba jai kaip žmonai, nenoras stengtis dėl šeimos išsaugojimo, nuolatinių konfliktų be jokios priežasties sukėlimas, jos skaudinimas, žeminimas, neigiamas nusistatymas prieš ją. Be to, atsakovas viso jų bendro gyvenimo metu buvo neištikimas, tą pripažino ir pats, susirašinėjimų su ja metu, kuriuos pridėjo prie ieškinio. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad dėl tokio atsakovo poelgio, kai be jokios priežasties ji buvo žeminama, skaudinama, grasinant būti paliktai, bendrai patirto psichologinio smurto, ji turėjo kreiptis pas gydytojus, kurie paskyrė jai vartoti vaistus B. L. dėl patiriamo nerimo, įtampos. Šiuos vaistus vartoja iki šiol.
Ji, sudarydama santuoką su atsakovu, kurį mylėjo, ir gyvendama joje, tikėjosi sukurti darnią šeimą, tikėjo bendra ateitimi, be to, jiedu turėjo daug bendrų planų ir tikslų, tačiau dėl atsakovo kaltės šiems planams nebuvo lemta išsipildyti. Todėl jos ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
Dėl santuokos metu įgyto turto
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji su atsakovu santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise nei Lietuvoje, nei užsienyje nekilnojamojo turto neįgijo. Ji iki santuokos su atsakovu sudarymo turėjo turto - automobilį (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. gamybos, kuris ir po santuokos nutraukimo nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui kaip asmeninė nuosavybė lieka jai. Atsakovas santuokos metu už asmenines lėšas įgijo šį turtą : (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Eur vertės, kuris ir po santuokos nutraukimo nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui kaip asmeninė nuosavybė lieka atsakovui; (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertės, o (duomenys neskelbtini) dalis šio sklypo ir po santuokos nutraukimo nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui kaip asmeninė nuosavybė lieka atsakovui; (duomenys neskelbtini) įregistruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri ir po santuokos nutraukimo nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui kaip asmeninė nuosavybė lieka atsakovui. Taip pat atsakovas santuokos nutraukimo metu turi turto, kuris įgytas iki santuokos sudarymo : (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) Eur vertės, kuris ir po santuokos nutraukimo nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui kaip asmeninė nuosavybė lieka atsakovui. Be to ji su atsakovu namų apyvokos ir buities daiktus pasidalinę, dėl to ginčo nėra.
Dėl santuokinių pavardžių
Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)", o atsakovui palikti prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Atsakovui ieškinys su priedais įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ji papildomai nurodė, kad jai tai antra santuoka. Kai susipažino su atsakovu buvo išsituokusi. Susipažino Facebook‘e, jam parašius žinutę „labukas, gal susipažįstam“, nors ji pati, pažinčių neieškojusi, ją susirado jis pats. Ji augina du mažamečius vaikus, pirmasis - nesantuokinis, antras – iš pirmosios santuokos. Ji su vaikais gyvena pas tėvus. Draugystės pradžioje atsakovas ją lankė jos gyvenamojoje vietoje. Jo nuolatinė ir darbo vieta tuo metu buvo Vokietijoje. Jam išvykus jie nuolat bendravo nuotoliniu būdu, gyvai pasimatydavo kas 4-6 savaitę, jam grįžus iš Vokietijos. Vėliau, kai ji pastojo, (duomenys neskelbtini) jiedu sudarė santuoką. Ji, bendravimo pradžioje, sužinojo, kad atsakovas, bylinėjasi su buvusia savo sugyventine, M., su yra artimai bendravęs iki pat pažinties su ja. Sudarydama santuoką, nesidomėjo atsakovo praeitimi, nes jį pamilo ir besąlygiškai juo patikėjo. Priėmė jį tokį, koks jis yra, su visomis esamomis jo bėdomis. Vylėsi, jog bendromis jėgomis kartu viską sutvarkys. Prieš santuoką susipažino su jo šeima : tėvais, broliais ir seserimis, tačiau į jo gyvenamąją vietą Vokietijoje nebuvo nuvykusi. Po santuokos sudarymo, neilgai trukus, ji prarado kūdikį. Atsakovas ją nuvežė į gydymo įstaigą operacijai atlikti ir iš jos parvežė. Tuo metu pats gyveno pas jos tėvus, tačiau tik vieną kartą telefonu pasidomėjo, kaip ji jaučiasi. Atsakovas nepalaikė jos nei vaiko netekties momentu, nei po jo, neguodė, moraliai nerėmė. Po persileidimo, visą likusį gyvenimo kartu laiką, žemino ją, kaip sutuoktinę ir kaip moterį, grasino palikti, vadino necenzūriniais žodžiais, Atsakovas išvyko iš namų (duomenys neskelbtini) dieną, pasiėmęs dalį savo daiktų. 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. parašė žinutę, pasiūlydamas skirtis, aiškindamas, kad nieko neišėjo (duomenis į bylą pateikė). Kiek vėliau, sausio mėnesį, atvyko atsiimti likusių daiktų ir automobilio. Gyvendama su atsakovu suprato, kad visą laiką jis jai buvo neištikimas. Iš jo rašytų žinučių sprendžia, kad santykių su kitomis moterimis nebuvo nutraukęs. Nuolat grasindavo, kad išeis pas kitą, nes ji, anot jo, seksualine prasme yra pranašesnė už ją (ieškovę). Dėl patirtų išgyvenimų, žeminimų ir nuolatinės įtampos jai teko vartoti vaistus, kurie reikalingi iki šiol, todėl prašo priteisti neturtinę žalą iš atsakovo. Ginčų dėl turto nėra, viską jiedu yra pasidalinę, ji į santuokos metu įgytą turtą nepretenduoja, išlaikymo sau nereikalauja.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. K. (ieškovės motina) paaiškino, kad pastebėjo, jog nesutarimų tarp ieškovės ir atsakovo, jiems gyvenant santuokoje, būta, tačiau dėl ko jie kildavo nežino, į jų tarpusavio santykius stengdavosi nesikišti. Matė, kad atsakovas nesirūpina buitimi, nesistengia pagelbėti atliekant kasdienius darbus, tačiau jam dėl to nepriekaištavo. Tik dėl netinkamo elgesio su mažamečiu vaiku jį yra sudraudusi. Apie skolą, kurios reikalauja atsakovas savo žinutėse, nieko nežino. Žino tik tai, kad palikdamas šeimą, atsakovas pasiėmė svečių vestuvių proga padovanotus (duomenys neskelbtini) Eur.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. (ieškovės tėvas) paaiškino, kad pastebėjo atsakovo netinkamą, kaip sutuoktinio, elgesį. Atsakovas neprisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo, nepadėdavo nei ieškovei, nei jam kasdieniuose buities darbuose. Be to, atsakovas buvo grubus su dukros mažamečiu vaiku, ant jo šaukdavo ir dėl to jam yra papriekaištavęs. Nežino apie kokią skolą savo žinutėse kalba atsakovas. Jis atsakovui nėra skolingas.
Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio pradžios jis jokio prašymo teismui nepateikė. Pagal tai, ir nesant procesinių kliūčių, byla išnagrinėta jam teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė tiek ieškinyje nurodytais argumentais, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas. Atsakovas prieštaravimų nepateikė, ieškinio argumentų neneigė, posėdyje nedalyvavo.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.
Ieškovė ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra atsakovo, kaip sutuoktinio nepagarbus elgesys, visiškas ieškovės pastangų išsaugoti šeimą ignoravimas, nesirūpinimas šeima, neištikimybė.
Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, taip pat ieškovės, liudytojų L. K. ir V. K. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovas, kaip sutuoktinis, iš esmės pažeidė moralinės ir materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, numatytas CK, nes jis savo sutuoktinei buvo nelojalus, rodė jai atvirą nepagarbą, ją žemino necenzūriniais žodžiais, naudojo psichologinį smurtą ieškovės ir jos mažamečio vaiko atžvilgiu. Jis, nenurodydamas, jokių konkrečių santykių nutraukimo priežasčių, tiesiog išvyko gyventi skyrium. Toks nederamas atsakovo elgesys prieštarauja prisiimtiems įsipareigojimams sudarant santuoką, rodo neatsakingą požiūrį į šeimą ir patį santuokos institutą. Toks atsakovo požiūris, elgesys lėmė šalių santuokos iširimą, ko pasėkoje bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Teismas, įvertinęs šalių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš jų (sutuoktinių) elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.
Ieškovė tiek ieškinyje nurodytais, tiek teismo posėdžio metu įtikinamais argumentais pagrindė, jog iš esmės dėl atsakovo amoralių veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, jai atsirado ir iki šiol jaučiami dvasiniai išgyvenimai, psichinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek jos, tiek jos tėvų, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, jos vertės sutrypimas. Pagal tai teismas sprendžia, kad šis ieškovės reikalavimas pagrįstas (įrodytas), todėl iš atsakovo priteistinas ieškovės naudai jos prašomas neturtinės žalos atlyginimas.
Dėl santuokos metu įgyto turto
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje, asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, kurio registro numeris (duomenys neskelbtini); 1/6 dalį žemės sklypo, kurio registro numeris (duomenys neskelbtini); taip pat savo vardu automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) Ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog, nutraukdama santuoką nepretenduoją į minėtą turtą, sutinka, jog jis yra įgytas už atsakovo asmenines lėšas ir neprašo teismo šį turtą padalinti. Kaip minėta, atsakovas dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepateikė. Pagal tai šis turtas pripažįstamas asmenine atsakovo nuosavybe.
Dėl kitų klausimų spręstinų nutraukiant santuoką
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę „P.“. Atsakovas, prieštaravimų nepateikė. Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „P.“, atsakovui jo prigimtinė pavardė „K.“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo jos naudai iš atsakovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas : 550,00 Eur susijusias su teisinėmis konsultacijomis, procesinių dokumentų parengimu, atstovavimu teisme, 133,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimu, 36,30 Eur mokesčiu už teismui pateiktų pažymų iš VĮ „Regitra“ bei VĮ „Registrų centras“ išdavimu, bendrai - 719,30 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija nustatytą minimalią 5 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl 11,44 Eur išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo J. K. kaltės.
Priteisti ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Po santuokos nutraukimo ieškovei D. K. palikti ikisantuokinę pavardę „P.“, atsakovui J. K. palikti pavardę „K“.
Pripažinti, kad atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu už asmenines lėšas įgytas bei įregistruotas jo vardu žemiau nurodytas turtas ir po santuokos nutraukimo lieka jo - atsakovo J. K., asmenine nuosavybe nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui :
- (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)
- 1/6 dalis (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini)
Priteisti ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 719,30 Eur (septynis šimtus devyniolika eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,44 Eur (vienuolika eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661).
Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.