- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-06
- Bylos Nr.
- 2A-1739-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-00063-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- J. J.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės, Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 - ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei J. J. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje yra sprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimu.
Šalies argumentai
Pareikštu ieškiniu ieškovas J. J. prašė pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 2 punktą dėl ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. J. dydžio ir nustatyti, kad ieškovas J. J. nepilnamečiam vaikui A. J. teikia išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis 300 Lt dydžio išmokomis nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, mokėjimus atliekant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos į atsakovės J. J. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke SEB. Ieškovas paaiškino, kad nuo nepilnamečiui sūnui teiktino išlaikymo nustatymo iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis (sumažėjo gaunamos pajamos, atsirado naujų įsipareigojimų tretiesiems asmenims), todėl jis neturi galimybės mokėti taikos sutartyje numatyto išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 – asis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei 3 025 Lt išlaidoms advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja sąlygos sumažinti iš jo nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydį. Ieškovo argumentus, kad jo turtinės padėties pablogėjimą patvirtina, jos jis iš jam priklausančios įmonės negavo dividendų nuo 2009 metų, teismas atmetė kaip nepagrįstus nurodydamas, kad dar teiktino išlaikymo dydžio nustatymo metu ieškovui buvo žinoma, kad jam priklausanti įmonė dirba nuostolingai, o ši aplinkybė buvo įvertinta ir 2010 m. vasario 1 d. teismui priimant sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei J. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. J. dydžio pakeitimo ir atsakovės J. J. priešieškinį ieškovui J. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Anot teismo, aplinkybė, kad ieškovas turi įsipareigojimų kreditoriams, negali būti pagrindu atleisti ieškovą nuo pareigos tinkamai išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Ieškovas, prieš pasirašydamas įvairias sutartis, turėjo įvertinti savo galimybes bei numatyti visas iš to išplaukiančias pasekmes. Ieškovo asmeninė padėtis negali būti gerinama vaiko sąskaita, mažinant išlaidas vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti.
Teismas, nustatęs, kad atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, nurodė, jog dėl to negali būti mažinamas ieškovo nepilnamečiam sūnui Arnui teikiamas išlaikymas. Teismas akcentavo, kad ieškovas, būdamas sveikas ir darbingas asmuo privalo imtis visų priemonių, kurios užtikrintų tinkamą nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolės vykdymą. Išlaikymą teikiančio ir privalančio teikti tėvo turtinės padėties neesminis pasikeitimas nėra viską nulemiantis, kadangi bet kuriuo atveju teikiamas išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas nurodė, kad ieškovo siūlomas išlaikymas vaikui po 300 Lt į mėnesį, įvertinus faktinius vaiko poreikius, yra visiškai nepagrįstas, nes tokios išlaikymo sumos neužtektų net minimaliems vaiko poreikiams patenkinti.
Nustatydamas iš ieškovo atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį teismas konstatavo, kad atsakovės patirtos išlaidos patvirtintos rašytiniais įrodymais, ir neviršija nustatytą maksimalią už tokias paslaugas priteistiną sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. J. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad sutikdamas sūnui teikti 750 Lt dydžio išlaikymą jis negalėjo numatyti, kad dėl ekonominės krizės sumažės jo pajamos. Šiai dienai iš ieškovo teismo sprendimu bankui solidariai su kitu skolininku yra priteista 437 098,70 EUR dydžio skola. Taigi ieškovo turtinė padėtis yra akivaizdžiai pablogėjusi lyginant su laiku, kai buvo nustatytas teiktino išlaikymo dydis. Tuo tarpu atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, kadangi akivaizdžiai išaugo jos darbo užmokestis. Priteisdamas iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas neatsižvelgė, kad ši byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. J. prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškina, kad ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Nors ieškovas turi įsipareigojimų jam priklausančios įmonės kreditoriams, tačiau prisiimdamas tokius įsipareigojimus jis privalėjo numatyti ir iš to išplaukiančias pasekmes. Atsakovės turtinė padėtis lyginant ją su buvusia 2010 – 2011 metais nepasikeitė. Atsakovei teismas patirtas atstovavimo išlaidas priteisė įvertinęs suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei atsižvelgęs į teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinio proceso objektą sudaro apeliaciniame skunde iškelti teisės ir fakto klausimai.
Apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai tvirtina, jog ieškovas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismo netinkamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas sąlygojo neteisingas teismo išvadas dėl ieškovo reikalavimo pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagrįstumo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacijos ribose, pasisakys dėl įrodymų vertinimo, nes tinkamas jų kvalifikavimas yra esminė prielaida tinkamai įvertinti ieškovo pareikšto reikalavimo, sumažinti jo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, pagrįstumą.
Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant tėvų vaikams teiktino išlaikymo dydį būtina nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-216/2006). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyme nustatyta pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. D. v. R. D., byla Nr. 3K-3-79/2006).
Vilniaus miesto 2 - asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigoja šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 750 Lt iki sūnus sulauks pilnametystės. Atsižvelgiant į išlaikymo priteisimo pagrindą – šalių tarpusavio derybų ir nuolaidų metu sudaryta taikos sutartis, konstatuojama, jog susitardamas su atsakove dėl sūnui teiktino išlaikymo dydžio ieškovas pripažino, jog yra materialiai pajėgus jį teikti. Pareikštame ieškinyje ieškovas teigė, jog jo materialinė padėtis lyginant su buvusia taikos sutarties pasirašymo metu iš esmės pablogėjo, kadangi jo darbo užmokestis sudaro tik 1 900 Lt, valdoma įmonė dirba nuostolingai, ieškovas kas metai turi mokėti 4 400 Lt mokestį už studijas, kas mėnesį 500 Lt už nuomą bei teikti išlaikymą kitam savo pilnamečiam vaikui. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė papildomą aplinkybę, kuri pagal ieškovą patvirtina esminį jo turtinės padėties pablogėjimą, kad iš jo yra priteista 437 098,70 EUR dydžio skola AB „Citadele“ bankui.
Teisėjų kolegijos vertinimu šios faktinės aplinkybės, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, laikytinos atitinkančiomis CK 3.201 straipsnyje nustatytos esminės vaiko tėvo turtinės padėties pasikeitimo apibrėžties turinį.
Byloje nustatyta, kad ieškovo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sudėtis, išlaidos būstui, iš darbinės veiklos gaunamos pajamos nuo 2009 metų iš esmės nepasikeitė. Po Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarties, kuria buvo iš ieškovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui, priėmimo ieškovui neatsirado naujų prievolių pagal įstatymą išlaikyti kitus asmenis. Ieškovo dukrai iš kitos santuokos iki jos pilnametystės teiktas, ir šiai dienai pagal Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimą iki ji mokysis mokykloje, bet ne ilgiau iki jai sukaks 24 metai, teikiamo išlaikymo – 500 Lt kas mėnesį, dydis tai pat nepasikeitė. Tačiau akivaizdu, jog ieškovo turtinė padėtis lyginant ją su buvusia Vilniaus miesto 2 – ajam apylinkės teismui priimant 2009 m. kovo 5 d. nutartį pasikeitė tuo požiūriu, jog iš esmės sumažėjo ieškovo, kaip UAB „Rengmės mažmena“ akcininko, pajamos dividendų forma ir ieškovas įgijo asmeninio pobūdžio turtinę prievolę, kurios dydis kaip fiziniam asmeniui yra itin didelis, AB „Citadele“ bankui. Iš byloje pateiktų UAB „Rengmės mažmena“ pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad įmonė nuostolingai dirba nuo 2009 metų iki šiol (b. l. 7), t.y. jau trejus metus. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas, sutikdamas teikti 750 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymui, žinojo tik pirmo ketvirčio UAB „Rengmės mažmena“ veiklos finansinius rodiklius. Akivaizdu, kad ieškovas net ir būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingai negalėjo numatyti, kad įmonės, kurios vadovu ir dalyviu yra, finansinė padėtis nebepagerės. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei J. J. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės J. J. priešieškinį ieškovui J. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl UAB „Rengmės mažmena“ veiklos nuostolingumo poveikio ieškovo turtinei padėčiai. Ieškinys šioje byloje pareikštas praėjus beveik dvejiems metams nuo minėto 2010 m. vasario 1 d. sprendimo priėmimo, todėl teismo išvados dėl ieškovo turtinės padėties minėtoje byloje nėra reikšmingos, kadangi faktinė situacija iš esmės yra pasikeitusi. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimu už akių iš atsakovo ir A. J. kaip solidarių skolininkų priteista 437 098,70 EUR dydžio skola. Įrodymų, kad šią prievolę ieškovas būtų įgijęs veikdamas nesąžiningai, t.y. siekdamas išvengti įsipareigojimų sūnui vykdymo, nėra pateikta. Pažymėtina, kad minėtą finansinį įsipareigojimą ieškovas įgijo laiduodamas už UAB „Rengmės mažmena“, t.y. skola atsidaro iš ieškovo verslo. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis šiai dienai iš esmės yra pablogėjusi (CPK 185 straipsnis).
Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas įprastai negali būti pateisinamas sunkia vieno iš tėvų turtine padėtimi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis yra sudėtinga ir nuo 2009 metų iš esmės pasikeitusi: sumažėjo ieškovo gaunamos pajamos, ieškovas įgijo itin didelių finansinių įsipareigojimų. Duomenų, kad ieškovas slėptų savo pajamas, turimą turtą ar kitokiu būdu nesąžiningai siektų išvengti išlaikymo pareigos, nenustatyta. Iš pateiktų įrodymų akivaizdu, kad atsakovės turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo: ji be šalių sūnaus neturi kitų išlaikytinių, jai nuosavybės teise priklauso 4 kambarių butas, automobilis, o mėnesinės pajamos sudaro 9 047 Lt (b. l. 70-74). Taigi atsakovės dalis teikiant išlaikymą šalių sūnui objektyviai gali būti didesnė.
Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus priėjo nepagrįstų išvadų, kad ieškovo turtinė padėtis nėra iš esmės pasikeitusi (CK 3.201 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija įvertinusi faktą, jog ieškovas turi išlaikymo įsiskolinimą, yra darbingas ir turi galimybių gerinti savo turtinę padėtį, šalių sūnaus poreikiai jam augant didėja, atsakovei ir taip tenka didžioji sūnaus išlaikymo naštos dalis, sprendžia, jog ieškovo teiktino išlaikymo dydis, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp ieškovo ir jo sūnaus interesų, mažinamas iki 500 Lt.
Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir priėmus naują, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovė už advokato suteiktas paslaugas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sumokėjo 3 025 Lt (b. l. 78-80). Advokatas parengė atsiliepimą į ieškinį ir atstovavo teisme ieškovės interesus 4 h 45 min (b. l. 60-65; 82-89; 94-96). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugą) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) 8.2. ir 8.18. punktus atsakovei maksimaliai galėtų būti priteista 3 187,50 Lt (3 x 850 Lt + (5 x 0,15 x 850 Lt)). Taigi akivaizdu, kad atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau įvertinus tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovei iš ieškovo priteistų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis mažinamas iki 2 000 Lt. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė advokatui sumokėjo 1 210 Lt (b. l. 145-146). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka sudėtingi teisės ir fakto klausimai keliami nebuvo, apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl atsakovei iš ieškovo priteisiama 600 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai, suteiktai apeliacinės instancijos teisme, apmokėti. Kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto 2 - ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Sumažinti iš ieškovo J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 2 – ojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutartimi nepilnamečiui sūnui A. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteisto išlaikymo dydį iki 500 Lt.
Priteisti iš ieškovo J. J. atsakovei J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. J. atsakovei J. J. 600 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.