Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-15 · Civilinė byla Nr. 2-6179-803/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-10-15Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-12-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
2-6179-803/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01044-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Pareiškėjas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-6179-803/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01044-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei dalies bei mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas prašė atleisti jį nuo 515 642 eurų dalies bylinėjimosi išlaidų valstybei. Nurodo, kad tokiu atveju pareiškėjui liktų sumokėti 12 555 eurų žyminio mokesčio, kuris atitiktų šiuo metu nustatytą maksimalų žyminio mokesčio dydį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjo teigimu, bylinėjimosi išlaidų neįmanoma objektyviai išieškoti, kadangi pareiškėjas neturi jokio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas. Šią aplinkybę patvirtina antstolio 2014 m. gruodžio 9 d. antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomosios bylos grąžinimo bei 2014-12-09 išieškojimo negalimumo aktas. Pareiškėjas nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu išieškojimas būtų objektyviai įmanomas, 528 197 eurų sumos išieškojimas pablogintų iš esmės jo kaip fizinio asmens ir jo šeimos finansinę padėtį. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad 2014 m. jis uždirbo apie 2633 eurų, o nuo 2014 m. gruodžio mėn. neteko darbo ir per 2015 m. ieškovui buvo išmokėta 151 eurų dydžio nedarbo draudimo išmoka. Nurodo, kad tam, jog šiuo metu už rinkoje esantį vidutinį darbo užmokestį sumokėtų priteistas bylinėjimosi išlaidas, jam reikėtų dirbti 83 metus ir nepatirti jokių išlaidų maistui ar pragyvenimui, tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš esmės ir neproporcingai blogina fizinio asmens padėtį. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad iš pareiškėjo priteista bylinėjimosi išlaidų suma susidarė dar galiojant senos redakcijos CPK, kurioje nebuvo nustatyta maksimali galima žyminio mokesčio suma. Atleidus pareiškėją nuo dalies bylinėjimosi išlaidų, jam liktų sumokėti 12 555 eurų, todėl, gaudamas vidutinį darbo užmokestį ir didžią jo dalį skirdamas minėto įsiskolinimo apmokėjimui, galėtų skolą valstybei sumokėti per 3-4 metų laikotarpį.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į prašymą nurodo, jog teismas turėtų vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 2-909-117/2015 ir įvertinti, ar ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės ir motyvai atitinka proceso įstatyme įtvirtintus atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies pagrindus.

Teismo nustatytos aplinkybės, motyvai, išaiškinimai ir išvados

Vilniaus apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 23-30 d. sprendimu ieškovo IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ administratoriaus ieškinys atsakovui V. K. patenkintas iš dalies, be kita ko, priteisiant iš atsakovo ieškovo IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ naudai 36 475 174,45 Lt skolos, o valstybės naudai – 1 823 758,70 Lt (528 197,02 Eur) žyminio mokesčio (b. l. 6-9). Byloje pateiktas antstolio V. Z. 2014-12-09 išieškojimo negalimumo aktas vykdomojoje byloje Nr. 0137/07/03504, kuriame konstatuotas išieškojimo iš atsakovo V. K. negalimumas ir remiantis CPK 361 straipsnio 1 dalies 2 punktu vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui (b. l. 10). Antstolio V. Z. 2014-12-09 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu vykdomoji byla Nr. 0137/07/03504 užbaigta vykdyti ir vykdomasis dokumentas grąžintas jį išdavusiai institucijai su išieškojimo negalimumo aktu (b. l. 11).

Pagal CPK 96 straipsnio 7 dalį, „kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Prašymas iš dalies atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Šis prašymas gali būti pateiktas iki teismo procesinio sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei įvykdymo. Teismas prašymo netenkina, jeigu nustato, kad šalies procesinis elgesys buvo netinkamas. Taigi įstatyme yra numatytos dvi alternatyvios sąlygos, kada teikiamas prašymas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Viena iš jų – objektyvios priežastys, dėl kurių negalimas išieškojimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad yra visiškai nedarbingas, jam nustatytas neįgalumas, galintis objektyviai apriboti valstybei įsipareigojimų įvykdymą. Iš esmės pareiškėjas prašyme nurodo tik nuo jo paties valios priklausančias subjektyvias priežastis, t.y. turto nebuvimas, darbinių pajamų neturėjimas. Tai reiškia, kad prašymas neatitinka minėtos sąlygos (CPK 178, 185 straipsniai)

Taip pat nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei asmuo gali būti atleistas, jei priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens ar jo šeimos turtinę padėtį. Tačiau klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į tai, ar šalies procesinis elgesys buvo tinkamas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo padėtis pablogėtų dar labiau nei buvo bylos nagrinėjimo metu. Iš į bylą pateikto antstolio V. Z. 2014-12-09 išieškojimo negalimumo akto galima spręsti, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad įvykdytų nors dalį prievolės. Be to, iš į bylą pateiktos Vilniaus apygardos teismo 1999-10-11 nutarties turinio matyti, jog prieš pareiškėją buvo pradėtas procesas dėl jam perduotų didelių piniginių sumų priteisimo, o pareiškėjas pasinaudojo teise iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, tačiau teismas sprendė, jog nėra pagrindų persvarstyti priteistų sumų, inter alia, ir dėl žyminio mokesčio (b.l.26). Kita vertus, VMI, kaip mokestį administruojantis subjektas, nurodė, kad pareiškėjo prašymas turėtų būti sprendžiamas teismo nuožiūra, įvertinat, jog tuo metu galiojantis įstatymas nenumatė maksimalaus galimo žyminio mokesčio dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas, siekdamas paskatinti pareiškėją įvykdyti prievolę, sprendžia atleisti jį nuo 515 642 eurų dalies bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1412-117/2015 sprendė, jog pareiškėjo prašymas yra išimtinai susijęs su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimu (b.l.50), teismas nepasisako dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 7 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo V. K. prašymą dėl atleidimo nuo dalies bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, nustatant pareigą sumokėti 12 555 eurų žyminį mokestį.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Petkuvienė