Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. I. ieškinį atsakovui A. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. D., R. Ž., Nacionalinė žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, dėl teisės nekilnojamojo turto registre įregistruoti kadastro duomenis be bendraturčių sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. K. nors ir nurodė, kad sutinka su ieškiniu, tačiau siunčiamų laiškų neatsiima, plano nepasirašo, o į telefoninius skambučius neatsiliepia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų registravimo be bendraturčių sutikimo

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių susitarimu. Todėl bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).

7. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis iš esmės reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą, kaip yra ir nagrinėjamu atveju. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).

8. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. kovo 30 d. išrašo matyti, kad ieškovas ir atsakovas bei tretieji asmenys yra 3,1800 ha žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovas T. I. nuosavybės teise valdo 1675/31800 žemės sklypo dalį, tretieji asmenys A. D. ir R. Ž. – po 1675/31800 žemės sklypo dalis, atsakovas A. K. – 1675/31800 žemės sklypo dalį. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio (t. 1, b. l. 65-67).

9. Pažymėtina, kad nors trečiasis asmuo A. D. nurodė, jog jo turima nuosavybės dalis buvo parduota iš varžytynių ir jis nebeturi jokios nuosavybės dalies žemės sklype, ir pateikė Turto pardavimų iš varžytynių 2016 m. gegužės 16 d. akto kopiją, kurioje nurodyta, jog A. K. iš A. D. įgijo 3350/3180 dalį, tačiau atsakovas A. K. reikalavimo dėl nuosavybės pripažinimo į didesnę, nei viešajame registre įregistruota, žemės sklypo dalį šioje byloje nepareiškė. Taip pat byloje nėra duomenų, jog viešojo registro duomenys būtų ginčijami teismuose ar inicijuotos neteisminės viešojo registro duomenų keitimo procedūros.

10. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi nustatė, kad skolininkui A. D. bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine R. Ž. sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis nuo 3350/31800 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) sav. (t. 1, b. l. 72-75). Vilniaus apygardos teismas šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 76-83). Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo A. D. 2023 m. balandžio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pasirašė kaip žemės sklypo savininkas (t. 1, b. l. 25-27), tų pačių metų gegužės mėn. sutiko su žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu (t. 1, b. l. 20-22). Remiantis rašytiniais įrodymais dėl žemės sklypo savininkų bei atsižvelgiant į registro duomenų teisinį statusą (CK 4.262 straipsnis, CPK 197 straipsnio 2 dalis), darytina išvada, kad viešojo registro duomenys apie žemės sklypo savininkus yra teisingi ir išsamūs, todėl teismas, priimdamas šį sprendimą, jais remiasi.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas inicijavo naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymą. Žemės ūkio duomenų centras, ieškovo prašymu, parengė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir pateikė ją tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriui (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2023-11-13 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-75019-(10.9 E.) nustatė, kad 2023-04-13 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 1 ir Žemės sklypo kadastrinių matavimų plano nepasirašė vienas iš žemės sklypo savininkų, t. y. atsakovas A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris valdo 1675/31800 žemės sklypo dalį. Tai iš esmės lėmė, kad nebuvo priimtas sprendimas patvirtinti patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis. Todėl byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bendraturčiui (atsakovui) neišreiškiant sutikimo leisti ieškovui patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis.

12. Taigi ieškovas siekia patikslinti ginčo žemės sklypo kadastrinius duomenis ir tuos patikslinimus įregistruoti viešajame registre. Atsakovas nurodė sutinkantis su patikslintomis žemės sklypo ribomis, tačiau nei neteismine tvarka, nei bylos nagrinėjimo metu ant žemės sklypo paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo kadastrinių matavimų plano nepasirašė.

13. Vieno iš žemės sklypų savininkų pageidavimas patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas juos atlikti, o atsakovas neturi teisės trukdyti ieškovui įgyvendinti savo teisę nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis. Atsakovo pasyvumas lėmė, kad ieškovas negali įgyvendinti savo, kaip žemės sklypo savininko, teisės išviešinti viešajame registre tikslias žemės sklypo ribas. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nors ir nurodė sutinkantis pasirašyti ant žemės sklypo plano, tačiau to neatliko. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo prašymas leisti jam pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriui žemės sklypo kadastro duomenų bylą derinimui, o VĮ Registrų centrui – įregistravimui, pagal VĮ Žemės ūkio duomenų centro matininko D. K. 2023 m. lapkričio 10 parengtą žemės sklypo, kurio plotas 3,1800 ha, planą be bendraturčio A. K. sutikimo tenkintinas visiškai ir jam suteiktina teisė be atsakovo sutikimo įregistruoti patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, jog ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik pagal įstatymą ar įstatymo pagrindu, arba teismo, jei tai būtina viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ar gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti. Nuosavybės teisė apsprendžia ir tam tikras savininko pareigas ir ji turi būti įgyvendinama nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių.

15. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

16. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011, kt.).

17. Pažymėtina, kad nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant klausimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019, kt.).

19. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. kovo 30 d. išrašo 7.2 papunkčio ir 2015 m. spalio 20 d. sutarties kopijos matyti, kad naudojimosi tvarka žemės sklypo daliai yra nustatyta (t. 1, b. l. 65, 115-116), o žemės sklypo daliai, kurios plotas sudaro 6700 kv. m ir kurią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ieškovas, atsakovas ir tretieji asmenys naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Taigi ieškovas atsakovui ir tretiesiems asmenims teikė pasiūlymą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau teigiamo atsakymo iš atsakovo A. K. negavo. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu teismine tvarka. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė savo siūlymo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, su ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka sutiko.

20. Teismo vertinimu, ieškovo teikiamas pasiūlymas dėl naudojimosi žemės sklypu yra racionalus, atitinkantis visų sklypo bendraturčių interesus, nesuteikiantis vienam iš bendraturčių nepagrįsto prioriteto. Prašomos paskirti kiekvienai iš šalių naudotis dalys iš esmės nesiskiria nuo sklypo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių. Prašoma nustatyti nauja naudojimosi tvarka panaikina prielaidas kilti konfliktams tarp šalių dėl sklypo ir jame esančio turto naudojimo ateityje. Taigi prašoma nustatyti tvarka pagal ieškovo pateiktą planą yra racionali, nepažeidžianti nė vienos iš šalių teisių, užtikrinanti efektyvų ir ekonomišką sklypo ir jame esančio turto naudojimą pagal paskirtį.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkintinas ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovo prašomu būdu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Ieškovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašė atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš esmės dėl to, jog sutiko su ieškiniu ir sutiko pasirašyti ieškovo siųstus planus. Tačiau visgi byloje nėra duomenų, jog jie būtų pasirašyti, atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį, kuriame buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, neatvyko. Šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui buvo siųstas du kartus paties atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytu adresu. Atsakovas taip pat neatsiėmė ir kitų procesinių dokumentų, siųstų jo nurodytu adresu. Apie procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijai siuntoms pasikeitimą atsakovas nepranešė. Taigi procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 1 ir 2 dalys).

23. Atsakovui iš esmės nepagrįstai vengiant duoti sutikimą dėl žemės sklypo patikslintų kadastrinių matavimų, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo ir sumokėti 218 Eur žyminį mokestį (t. 1, b. l. 19, 113), kurį turi atlyginti atsakovas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 46,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidų) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–265, 268, 270 straipsniais, 274 straipsnio 1 dalimi, 275 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovui T. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pateikti Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą derinimui, o VĮ Registrų centrui – įregistravimui, VĮ Žemės ūkio duomenų centro parengtą žemės sklypo, kurio plotas 3,1800 ha, planą be bendraturčio A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) parašo (sutikimo).

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal VĮ Žemės ūkio duomenų centro parengtą žemės sklypo, sklypo plotas 6700 kv. m, planą, pagal kurį:

a) ieškovas T. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis 1675 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A bei posūkio taškais 5-6-7-2-5;

b) A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudosis 5 025 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide B bei posūkio taškais 1-2-7-8-9-10-11-1.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 46,25 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėja: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5662).

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas jo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.