- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-03
- Bylos Nr.
- I1-2705-621/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02561-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Atsakovas), 500 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2023-06-23 iki 2023-10-23 buvo laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime. Pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamera buvo techniškai netvarkinga, sienos nešvarios, atsilupę dažai, nuo lubų byrėjo tinkas, matėsi pelėsio požymiai, buvo drėgna. Kamera buvo mažai ventiliuojama, jautėsi nemalonūs kvapai. Lovos buvo siauros, todėl miegodamas pareiškėjas galėjo iškristi. Nebuvo kopėtėlių, todėl nebuvo patogu užlipti į antrą aukštą. Kamera buvo perpildyta, maža, pareiškėjui nebuvo užtikrinamas minimalus vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas. Elektros instaliacija buvo techniškai netvarkinga, matėsi atviri laidai. Dėl per mažo lango nebuvo pakankamo apšvietimo. Nėra pareigūnų iškvietimo mygtukų. Kamerose nebuvo karšto vandens. Kameroje Nr. 44 buvo tupiamas tualetas. Pareiškėjas du kartus per savaitę buvo vedamas į dušą. Dušuose bėgdavo karštas vanduo ir staiga pradėdavo bėgti šaltas vanduo. Dėl to kilo grėsmė susirgti gripu. Dušuose matoma netvarka, jie neatitinka higienos normos reikalavimų. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra įrengta sėdimų suolelių.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunkčiu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjui visą ginčo laikotarpį teko didesnis kameros plotas, nei 3,6 kv. m.
Visose LKT Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną.
Visose Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Pridedamos nuotraukos, iš kurių matyti sanitarinio mazgo įrengimas kameroje.
Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų, sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Taip pat pažymėtina, kad kameros plotas buvo pakankamai didelis, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.
Šiaulių kalėjimas pastatytas ir įrengtas iki Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo ir HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant Pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
Atkreipiame Teismo dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas Šiaulių kalėjimas yra sudaręs aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą, pagal kurį patalpose atliekami valymo, plovimo, dezinfekavimo ir kiti patalpų priežiūros darbai.
Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas LKT Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.
Kamerų atitikimą HN reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas.
Prie atsiliepimo pridedamas 2023 m. birželio 23 d. NVSC patikrinimo aktas Nr. PA- 3734, iš kurio matyti, kad buvo atliekama operatyvioji tiesioginė valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu buvo tikrinama ir gyvenamoji kamera Nr. 44. Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamąsias kameras nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 44 sanitarinis mazgas veikiantis, švarus. Pagal įstaigos objektų kasdieninių dezinfekavimo kontrolės žurnale esančius įrašus, apgyvendinimo patalpų ir sanitarinių mazgų dezinfekcija atliekama 5 dienas per savaitę (nuo pirmadienio iki penktadienio). Taip pat gyvenamojoje kameroje ant sienų vizualiajai matomų pelėsių nebuvo, lempų gaubtai nesulūžę, lempos veikiančios, išskyrus tai, kad viena iš keturių lempų nedegė. Kameroje sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus - langai atsidaro ir užsidaro, įrengtos veikiančios mechaninės patalpų vėdinimo sistemos, šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai (muilas ir soda) buvo. Operatyviosios kontrolės metu atlikti bendros dirbtinės apšvietos ir santykinės oro drėgmės matavimai, išduodama patalynė švari, nėra dėmėta.
Šiaulių kalėjimas operatyviosios kontrolės metu gyvenamojoje kameroje Nr. 44 nustatytą Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimą buvo įpareigotas pašalinti per nustatytą terminą. Iš 2023 m. liepos 19 d. NVSC patikrinimo akto Nr. PA-4234 matyti, kad buvo atlikta grįžtamoji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu buvo nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 44 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas pašalintas - gyvenamojoje patalpoje visos iš keturių lempų degė. Tokiu būdu, 2023 m. birželio 23 d. patikrinimo akte Nr. PA-3734 nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas pašalintas.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 papunktyje nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Pažymime, kad visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių ir teisės aktai nenumato, kad dviejų aukštų gultuose būtų padarytos kopėtėlės.
Taip pat, Normų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius. Pagal šias normas kamerose, be kita ko, turi būti metalinė lova (1 vnt. 1 asmeniui), spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje - viena sekcija 1 asmeniui), veidrodis (1 vnt.).
Šiaulių kalėjimas pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai.
Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose sąlygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos.
Taip pat, iš pridedamų nuotraukų bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-265 matyti, kad visose kamerose buvo didelės lentynos, suskirstytos į sekcijas, lentynų vienam asmeniui teko kur kas daugiau, nei numato teisės aktai. Be to, viršutiniams drabužiams laikyti kamerose įrengtos pakabos, o esant laisviems gultams, daiktus asmenys galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės.
Visa tai įvertinus matyti, kad toks kamerų įrengimas (turimas inventorius) negalėjo sukelti Pareiškėjui tokių nepatogumų, kad juos būtų galima vertinti kaip jo patiriamą neturtinę žalą.
Nei ankstesni, nei dabartiniai teisės aktai karšto vandens įrengimo gyvenamosiose kamerose nenumato, todėl juose įrengta tik šalto vandens sistema.
Vis dėl to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ VII skyriaus nuostatų, 42.2.6 papunktį, 46 punktą, lengvajai grupei priskirti nuteistieji, o taip pat ir suimtieji, gali turėti virdulį, taigi, vandenį pasišildyti galimybė yra sudaryta.
Šiaulių kalėjime suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai išduodama patalynė bei rankšluosčiai, o taip pat yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius drabužius įstaigoje esančioje skalbykloje. Įstaigoje laikomų asmenų viršutinių drabužių skalbimas organizuojamas Šiaulių kalėjimo viršininko nustatyta tvarka, gavus asmens prašymą, skalbimo paslaugas teikiančioje įmonėje, o nemokiems suimtiesiems (neteisiesiems) įstaigoje skalbiami bei džiovinami ir viršutiniai drabužiai nemokamai. Jokie teisės aktai reikalavimo įrengti džiovyklas nenumato.
Prie atsiliepimo pridedamas 2023 m. birželio 23 d. NVSC patikrinimo aktas Nr. PA-3734 iš kurio matyti, kad atliekant operatyviąją kontrolę, buvo nustatyta, kad Šiaulių kalėjime dušų valymas ir dezinfekcija atliekami pagal 2022 m. kovo 21 d. direktoriaus patvirtintą „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos - dezinfekcijos 20222023 m. papildytą planą“ Nr. 20-1056, kuriame nurodyta, kad dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną jų naudojimosi dieną du kartus (iki pietų ir darbo pabaigoje). Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad patikrintuose I ir II aukšto dušuose kilimėliai buvo, dušai ir sienos švarios.
Anot Pareiškėjo, dėl Šiaulių kalėjime neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos, jis patyrė nesaugumo jausmą bei kitus nepatogumus. Šiaulių kalėjimo rėžiminis korpusas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 papunkčiu, kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, šių taisyklių 12.8 papunktis reglamentuoja, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose. Tokiu būdu, tiesiant laidus iškvietimo sistemos įrengimui, būtina kirsti vagas mūro sienose. Šiaulių kalėjimo režiminio korpuso pastatas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo registrą, dėl ko naujų inžinerinių tinklų tiesimas jame negalimas, todėl ieškoma kitų techninių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti iškvietimo sistemą.
Motyvuojamoji dalis
Iš aukščiau išdėstytų argumentų ir pateiktos dokumentinės medžiagos matyti, kad atsakovas jokiais savo veiksmais ir sprendimais Pareiškėjo teisių nepažeidė, atlikti veiksmai ir priimti sprendimai yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, todėl tenkinti Pareiškėjo skundą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Atsakovo nuomone, Pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, Pareiškėjo skunde nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Atsakovo nuomone Šiaulių kalėjimo darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai. Šiaulių kalėjimo darbuotojai tinkamai vykdė pavestas darbo funkcijas.
Šiaulių kalėjimo pareigūnai savo darbe vadovaujasi teisėtumo ir teisingumo principais, bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, taip pat, pareigūnų etikos taisyklėmis. Pareigūnai atlikdami tarnybines pareigas atlieka dorai bei atsakingai, neturėdami išankstinio ar asmeninio nusistatymo prieš suimtuosius bei nuteistuosius. Taip pat ir Pareiškėjo atžvilgiu, pareigūnai savo pareigas atliko atsakingai, todėl nėra priežasčių manyti, kad priesaiką davę ir sąžiningai dirbantys pareigūnai pažeidė nuteistojo teises ar kitaip siekė pakenkti pastarajam.
Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta Pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad Pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, Pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą turėtų būti atmestas.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 500 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas suimtųjų laikymo laisvės atėmimo vietų įstaigoje sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamosios kameros ploto
Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023-01-03 įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2023-01-04, Nr. 2023-00133) 1.2.2. punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2023-02-14 iki 2023-03-15 Šiaulių kalėjime buvo laikomas kamerose Nr. 21 (plotas 18,72 kv. m.), Nr. 12 (plotas 17,3 kv. m.), Nr. 44 (plotas 17,92 kv. m.). Iš byloje esančios 2023-11-08 pažymos Nr. SV-24-30784 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Teisės aktuose, reglamentuojančiuose minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui laisvės atėmimo vietų gyvenamojoje kameroje, nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. Būtent šiame EŽTT sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m, erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas konstatuoja, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
Dėl pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje, kurioje jis buvo laikomas, nebuvo iškvietimo mygtuko. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, tačiau taisyklių 2 punktas numato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, konstatuotina, jog teisės aktai Šiaulių kalėjime numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje (žr. 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-423-502/2023, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2018, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 ir kt.). Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimo.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kameroje Nr. 44, kurioje įrengtas tupiamas klozetas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punktas tiesiogiai nustato, kad kamerų tipo patalpose sanitariniuose mazguose klozetas gali būti tupiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, jog sėdimų tualetų neįrengimas savaime nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2245-502/2020; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-268-968/2023 ir kt.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo neteisėti veiksmai dėl klozeto įrengimo sanitariniame mazge, nenustatyti.
Dėl patalpų atitikimo higienos normos reikalavimams
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80 Mr)PA-3734 matyti, kad patikrinimo metu 2023-06-19 gyvenamojoje kameroje Nr. 44 nustatytas Higienos normos 12 punkto pažeidimas (viena iš keturių lempų nedegė). Kitų pažeidimų šioje kameroje nenustatyta. Taip pat buvo patikrintos dušo patalpos, kuriose Higienos normos pažeidimų nenustatyta.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80 Mr)PA-4234 matyti, kad grįžtamosios kontrolės patikrinimo metu 2023-07-19 gyvenamojoje kameroje Nr. 44 Higienos normos pažeidimų nenustatyta, 12 punkto pažeidimas pašalintas – visos iš keturių lempų degė.
Pareiškėjas į kamerą Nr. 44 buvo patalpintas nuo 2023-09-01, t. y. po to, kai higienos normos pažeidimas buvo pašalintas.
Bylai aktualiu laikotarpiu duomenų apie kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimus, nėra, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams.
Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių kalėjimo administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais dėl kamerų, dušo ar kitų patalpų atitikimo higienos normos reikalavimams būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.). Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių kalėjimo administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į įkalinimo įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017 ir kt.).
Atsakovas nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių kalėjimo kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš Šiaulių kalėjimo pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,84 m. (kamera Nr. 12) iki 2,33 m. (kamera Nr. 44). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021) (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Šiaulių kalėjimas pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek anksčiau vyravusioje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.), tiek ir naujausioje praktikoje tokį atitvėrimą bei patalpų vėdinimą pro langus laiko tinkamu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Dėl kameroje esančio inventoriaus
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose lovos buvo siauros, nebuvo kopėtėlių užlipti į lovos antrą aukštą, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliukų.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (TAR, 2020-12-21, Nr. 2020-28021) 36 punkte numatyta, kad įkalinimo įstaigų nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpos, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų“ numatyta, kad Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti metalinė lova 1 vnt. 1 asmeniui (9.2 papunktis); spintelė 1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims (9.3 papunktis); stalas 1 vnt. (9.4 papunktis); suolas arba kėdė, arba taburetė 1 sėdima vieta vienam asmeniui (9.5 papunktis); maisto produktų spintelė arba lentyna 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui (9.6 papunktis); viršutinių drabužių pakaba) – ne mažiau, kaip du kabliukai vienam asmeniui (9.7 papunktis); veidrodis 1 vnt. (9.10 papunktis). Teisės aktai nereglamentuoja būtino inventoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose, taip pat kopėtėlių įrengimo prie lovų. Iš 2017-09-06 pažymos Nr. 62108-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ matyti, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 12 ir 44 lovos buvo 1,97 x 0,72 m., o kameroje Nr. 21 lovos buvo 1,97 x 0,66 m dydžio. Pareiškėjo teiginiai dėl lovų dydžio, suolelių pasivaikščiojimo kiemeliuose deklaratyvūs, abstraktūs. Pareiškėjas dėl netinkamų lovų, dėl inventoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose į atsakovą su skundais nesikreipė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl nesaugių lovų ir inventoriaus trūkumo pasivaikščiojimo kiemeliuose, atmestini, kaip nepagrįsti.
Dėl prausimosi duše
Pareiškėjas nurodė, kad prausiantis duše bėgdavo karštas vanduo ir staiga pradėdavo bėgti šaltas vanduo. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo sudaryta galimybė praustis duše du kartus per savaitę. Pareiškėjas su skundais į atsakovą dėl šilto vandens neužtikrinimo duše į atsakovą nesikreipė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 500 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.