- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-14
- Bylos Nr.
- e2YT-23314-752/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13791-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Š., Kauno miesto 1-ojo notarų biuro, Kauno miesto 1-asis notaro biuras
dalyvaujant pareiškėjai M. S. įstatyminei atstovei R. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos nepilnamečio M. S. įstatyminės atstovės R. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - R. Š., Kauno miesto 1-asis notaro biuras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pareiškėjos prašymas ir argumentai
1. pareiškėja 2018-08-20 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pašalinusi pareiškimo trūkumus, pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. mirties dieną jo nepilnamečiui sūnui M. S. buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti tam, kad įstatyminė atstovė galėtų nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą (e. b. l. 1-2, 40-41).
1.1. Pareiškėja nurodė pareiškime ir paaiškino teismo posėdyje, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos buvęs sutuoktinis A. S., jos sūnaus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Mirusysis buvo sudaręs testamentą pagal kurį visą savo turtą paliko R. Š.. 2012-02-01 Kauno apylinkės teismas nutraukė pareiškėjos ir A. S. santuoką ir iš A. S. priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiui M. S., kas mėnesį po 200 Lt iki jo pilnametystės. Todėl akivaizdu, kad M. S. buvo išlaikomas A. S.. Tėvo mirties dieną vaikui buvo reikalingas išlaikymas, nes M. S. mokosi Kauno Šančių mokykloje - daugiafunkciniame centre 8 klasėje, ir jis yra nepilnametis.
1.2. Pareiškėja pareiškime taip pat nurodė, kad ji kreipėsi į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nepilnamečio sūnaus vardu po tėvo mirties, tačiau jai buvo atsakyta, kad iš jos pareiškimo nepriims. Tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad į notarų biurą kreipėsi žodžiu ir notaro padėjėja jai paaiškino, kad yra testamentas, todėl ji turi kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Taip pat paaiškino, kad priimti palikimą nepilnamečio vardu reikalingas teismo leidimas. Todėl ji ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad palikėjo mirties dieną jos nepilnamečiam sūnui buvo reikalingas išlaikymas. Suinteresuoto asmens (testamentinės įpėdinės) nuomonė šiuo klausimu jai nebuvo žinoma.
1.3. Pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes.
II. Suinteresuotų asmenų pozicija ir argumentai
2. Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepime į pareiškimą bei teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimu sutinka (e. b. l. 53). Teismo posėdyje paaiškino, jog ji iki A. S. mirties gyveno su juo, buvo jo sugyventinė. A. S. testamentu paliko jai visą savo turtą, tačiau sakė, kad turės dalintis su nepilnamečiu jo sūnumi. Ji sutinka dalintis testamentu paliktą turtą, o taip pat ir palikėjo skolas.
3. Suinteresuotas asmuo Kauno miesto I-ojo notarų biuro notarė R. L. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (e. b. l. 55-57). Todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkintinas.
III.Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2017; kt.). Tuo atveju, jeigu kitiems įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą paveldėjimo teisės liudijimai įstatymo nustatyta tvarka dar nėra išduoti, asmuo, pretenduojantis į palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu, per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turinčio juridinę reikšmę fakto, kad pareiškėjui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nustatymo CPK dvidešimt šeštojo skirsnio tvarka. Ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams, kriterijai (CK 3.72 str. 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 str.).
5. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 8 punktas).
6. Iš pareiškėjos pareiškimo, pareiškėjos ir jos atstovo, suinteresuoto asmens atsiliepimo į pareiškimą bei teismo posėdyje duotų paaiškinimų nustatyta, kad ginčo dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo nėra.
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 4). Palikėjas 2018-02-02 buvo sudaręs testamentą (e. b. l. 11). Palikimą 2018-08-02 priėmė R. Š. (e. b. l. 60-61). M. S. yra palikėjo A. S. sūnus (e. b. l. 3), taigi turi teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 straipsnio 1 dalis). CK 5.20 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą. Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (e. b. l. 64, 65).
8. M. S. yra nepilnametis (e. b. l. 3), mokosi Kauno Šančių mokyklos-daugiafunkcinio centro 8b klasėje (e. b. l. 21). Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-01 sprendimu iš A. S. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. S. iki jo pilnametystės (e. b. l. 8-10). Aptarti įrodymai patvirtina, kad nepilnamečiui M. S. jo tėvo A. S. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.
9. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi, tėvų prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką egzistuoja pagal įstatymą, gali skirtis ir skiriasi tik šios prievolės dydis (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Nepilnamečiams išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas (CPK 182 straipsnis). Nepilnametis teisę į išlaikymą iki 18 metų turi visada, todėl ir visais atvejais jam turi būti išduodamas privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimas.
11. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nuo prašomo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjos nepilnamečio sūnaus turtinių teisių atsiradimas – pareiškėja nepilnamečio vardu galės kreiptis dėl privalomosios palikimo dalies ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 445 straipsnio 8 punktas, CK 5.50 straipsnis).
12. Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nepilnamečiui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties dieną - (duomenys neskelbtini). buvo reikalingas išlaikymas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.