Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, Vaidai Liebutei, dalyvaujant pareiškėjai R. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. N. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys M. V., R. R., M. N., Ž. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo M. V. pareiškėjos pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l. 65). Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant nepateikė, šaukimas įteikti tinkamai.

Suinteresuotas asmuo Ž. U. atsiliepimo į pareiškimą teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant nepateikė, procesiniai dokumentai ir šaukimas įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2008-10-19 paskolos lapelį R. R. pareiškėjai suteikė 70000,00 Lt paskolą. 2013-10-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-435-730/2013 priteisė R. R. 70000,00 Lt paskolos, 5 proc. dydžio metines palūkas nuo 2011-09-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3488,00 Lt bylinėjimosi išlaidų solidariai iš R. N. ir Ž. U.. 2013-01-11 pagal paskolos sutartį M. V. suteikė 280000,00 Lt paskolą pareiškėjai, nustatant paskolos grąžinimo terminą iki 2013-04-25 (b. l. 9-10). Pareiškėjos pateiktame 2014-14-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pareiškėja neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų (b. l. 12). 2014-04-11 Valstybinės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo pažymoje nurodyta, kad pareiškėja savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b. l. 13). 2014-04-09 byloje esančia pažyma dėl priteisto išlaikymo nustatyta, kad antstolės B. T. kontoroje užvesta vykdomoji byla Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-26 išduoto vykdomojo rašto pagrindu dėl išlaikymo išieškojimo iš Ž. U. sūnaus H. U., gim. 1996-11-05, išlaikymui nustatytu fiksuotu dydžiu po 800 Lt kas mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimas 2013-02-01 yra 14518,00 Lt. Išieškotojos prašymu 2013-02-14 vykdomasis raštas grąžintas išieškotojai R. N. (b. l. 21-22). 2014-06-20 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymoje apie laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-03-31 pareiškėja valstybiniu socialiniu draudimu apdrausta kaip asmuo, įgijęs verslo liudijimą (b. l. 48). 2014-04-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymoje apie laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2014-03-31 pareiškėja valstybiniu socialiniu draudimu apdrausta kaip asmuo, auginantis vaiką iki 3 metų (b. l. 14).

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – LR FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. LR FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

Taigi fizinio asmens bankroto paskirtis yra atkurti tik sąžiningo fizinio asmens mokumą, todėl vertinti asmens gebėjimą vykdyti prisiimtas prievoles būtina itin atidžiai. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatomas vertinant ne tik aplinkybes, ar buvo sudaryti nesąžiningi sandoriai, nurodyti CK 6.67 straipsnyje. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvius bei subjektyvius kriterijus. Viena iš reakcijos formų į piktnaudžiavimą subjektine teise – atsisakymas ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2011-08-09 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos su Ž. U. nutraukimo. 2012-11-14 Klaipėdos apygardos teismas nutartimi pareiškėjos santuoką nutraukė. 2013-10-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu išsprendė klausimą dėl pareiškėjos ir Ž. U. sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo, kompensacijų priteisimo. Pareiškėja civilinės bylos dėl santuokos su Ž. U. nutraukimo bei santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo nagrinėjimo metu sudarė paskolos sutartį su M. V., kuria pareiškėjai buvo suteikta 28000,00 Lt dydžio paskola, įpareigojant paskolą grąžinti iki 2013-05-25. Teismo posėdžio dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu pareiškėja paaiškino, kad faktiškai minėta paskola buvo suteikta 2011 m. pradžioje dalimis, o teisiškai įtvirtinta 2013-01-11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėja nesilaikė sąžiningumo principo reikalavimų, kadangi pažeidė savo pareigą teismui nurodyti bendrus sutuoktinių kreditorius bei kiekvieno asmeninius kreditorius, siekiant, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo bei kompensacijų priteisimo tinkamai nustatytų turimas prievoles, konstatuotų prievolių pobūdį, jų dydžius. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja negali tiksliai teismui nurodyti, kada buvo sudaryta paskolos sutartis su M. V., paaiškindama, kad faktinis paskolos perdavimas įvyko 2011 m., o rašytinė sutartis sudaryta 2013-01-11. Atkreiptinas dėmesys į ir tai, kad sudarydama 2013-01-11 paskolos sutartį su M. V. pareiškėja jau turėjo 70000,00 Lt įsiskolinimą R. R. pagal 2008-10-19 paskolos raštelį, todėl vadovaujantis protingumo principu galėjo numanyti, kad 28000,00 Lt paskolos M. V. nepajėgs grąžinti. Nurodytas pareiškėjos elgesys, kelia pagrįstų abejonių ir teismo vertinimu, neatitinka sąžiningumo reikalavimų.

Dėl pareiškėjos nemokumo.

LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Tai gi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

Pareiškėja savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų, turimo turto ir esamo skolinio įsipareigojimo santykiu, nurodydama, jog gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti, nurodo, jog pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma sudaro 101488,00 Lt kas viršija 25 MMA.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos skolinius įsipareigojimus sudaro 28000,00 Lt skola M. V., kurios išieškojimo procesas nepradėtas, bei 2013-10-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš pareiškėjos ir Ž. U. R. R. naudai priteista 70000,00 Lt skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2011-09-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3488,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad CK 6.9 straipsnis numato, jog solidarią pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, jei ko kito nenumato įstatymai ar sutartis. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pareiškėjai R. N. padengus visą ar dalį skolos R. R., ji įgytų reikalavimo teisę į dalies šių sumų gražinimą iš bendraskolio Ž. U.. Atsižvelgiant į prievolės pobūdį, skolos išieškojimas gali būti vykdomas ne tik iš R. N., skola gali būti išieškotas iš Ž. U.. Todėl teismas pripažįsta nepagrįstu pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriui R. R. sudaro 73488,00 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad visas pareiškėjos kreditorinis įsipareigojimas R. R. yra 36744,00 Lt. Teismų praktika fizinio asmens bankroto bylose formuojama ta linkme, kad net skolos sumai esant didesnei nei 25 MMA, bankroto byla asmeniui neturėtų būti keliama, jei skolos suma vertinant bendrąją prasme, nėra kritinė (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

Pareiškėja pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, jog turi du išlaikomus asmenis sūnų H. U., gim. 1996-11-05, ir H. N., gim. 2013-05-07. Šiuo metu pareiškėja niekur nedirba, prižiūri mažametį sūnų. 2014-04-09 byloje esančia pažyma dėl priteisto išlaikymo nustatyta, kad antstolės B. T. kontoroje užvesta vykdomoji byla Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-26 išduoto vykdomojo rašto pagrindu dėl išlaikymo išieškojimo iš Ž. U. sūnaus H. U., gim. 1996-11-05, išlaikymui nustatytu fiksuotu dydžiu po 800,00 Lt kas mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimas 2013-02-01 yra 14518,00 Lt. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad Ž. U. sūnaus H. U. išlaikymą vykdo netinkamai, tačiau pareiškėja dėl susiklosčiusios situacijos į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui H. U., gim. 1996-11-05 dydžio pakeitimo nesikreipė, taip pat pareiškėja nesiėmė jokių priemonių sūnaus H. U. išlaikymo įsiskolinimui išieškoti iš Ž. U.. Šiuo metu pareiškėja nedirba, augina mažametį sūnų. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ketina pradėti dirbti tuomet, kai sūnui H. N., gim. 2013-02-01, sukaks ketveri metai, t.y. po 3 metų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad bylos duomenimis pareiškėja nedirbo laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013-02-01, t.y. iki jos mažamečio sūnaus gimimo, kad niekur nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus, neturinti sveikatos problemų, todėl turi visas galimybes susirasti apmokamą darbą, darytina išvada, kad iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui dienos pareiškėja dėjo nepakankamas pastangas susirasti darbą siekiant grąžinti kreditoriams susidariusias skolas. Pažymėtina, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja yra visiškai nemoki, o jos finansinė būklė yra kritinė. Vien tos aplinkybės, jog pareiškėja augina du vaikus, šiuo metu nedirba, savaime nėra pagrindas pripažinti pateisinančiomis, bei objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis išvengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, remiantis pareiškėjos pateiktais įrodymais nėra pagrindo, konstatuoti, kad pareiškėja yra nemoki, kad jos finansinė būklė yra kritinė ir ji iš esmės negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog jos kaip fizinio asmens būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nurodytą būklę. Teismo nuomone, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos R. N. pareiškimas iškelti bankroto bylą, kaip nepagrįstas, netenkintinas.

Informacija apie atsisakymą iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbtina teismo tinklapyje (LR FABĮ 5 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1–2 punktais, teismas

nutaria:

pareiškėjos R. N. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti.

Atsisakyti iškelti R. N. fizinio asmens bankroto bylą.

Informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties įsiteisėjimo paskelbti teismo tinklapyje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.