Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-12 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. N. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys M. V., R. R., M. N., Ž. U.,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėja pateikė pareiškimą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Gudara“ įgaliotą asmenį A. U.. Nurodė, jog priežastys, sukėlusios nemokumą, yra tai, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto valdybos metrikacijos skyriuje buvo įregistruota pareiškėjos ir Ž. U. santuoka, kuri (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo nutraukta. 2008-10-19, t. y. santuokos su Ž. U. metu pareiškėja su R. R. pasirašė paskolos lapelį, pagal kurį pareiškėja iš jo pasiskolino 70 000 Lt skolą. 2013-10-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš pareiškėjos R. R. naudai buvo priteista 70 000 Lt skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2011-09-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 488 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2013-01-11 pareiškėja pasiskolino 28 000 Lt iš M. V.. Paskolos grąžinimo terminas 2013-04-25. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje įregistruota pareiškėjos ir M. N. santuoka. Pareiškėja paaiškino, kad šiuo metu pajamų negauna, augina mažametį sūnų H. N., gim. (duomenys neskelbtini), todėl niekur nedirba, taip pat išlaiko kartu gyvenantį sūnų H. U., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad 2012-04-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu pareiškėjos sūnaus H. U. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su pareiškėja ir iš Ž. U. buvo priteistas išlaikymas sūnui H. U. kiekvieną mėnesį po 800 Lt periodinių išmokų nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės, tačiau Ž. U. šią prievolę vykdo netinkamai. Pareiškėja neturi jokio asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, savo prievolių tinkamam įvykdymui nėra įkeitusi jokio turto, skolininkų neturi. Nurodė, kad yra visos sąlygos bankroto bylos iškėlimui, siūlomas bankroto administratorius atitinka visas Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) numatytas jo paskyrimo sąlygas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-12 nutartimi pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino ir atsisakė iškelti R. N. fizinio asmens bankroto bylą. Teismas nustatė, kad pareiškėja civilinės bylos dėl santuokos su Ž. U. nutraukimo bei santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo nagrinėjimo metu sudarė paskolos sutartį su M. V., kuria pareiškėjai buvo suteikta 28 000 Lt dydžio paskola. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja nesilaikė sąžiningumo principo reikalavimų, kadangi pažeidė savo pareigą teismui nurodyti bendrus sutuoktinių kreditorius bei kiekvieno asmeninius kreditorius, siekiant, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo bei kompensacijų priteisimo tinkamai nustatytų turimas prievoles, konstatuotų prievolių pobūdį, jų dydžius. Pažymėta, kad pareiškėja negali tiksliai nurodyti, kada buvo sudaryta paskolos sutartis su M. V., paaiškindama, kad faktinis paskolos perdavimas įvyko 2011 m., o rašytinė sutartis sudaryta 2013-01-11. Be to, sudarydama 2013-01-11 paskolos sutartį su M. V. pareiškėja jau turėjo 70 000 Lt įsiskolinimą R. R. pagal 2008-10-19 paskolos raštelį, todėl, vadovaujantis protingumo principu galėjo numanyti, kad 28 000 Lt paskolos M. V. nepajėgs grąžinti. Teismo vertinimu, toks pareiškėjos elgesys, kelia pagrįstų abejonių ir neatitinka sąžiningumo reikalavimų. Pažymėta, kad pareiškėjai R. N. padengus visą ar dalį skolos R. R., CK 6.9 str. pagrindu ji įgytų reikalavimo teisę į dalies šių sumų gražinimą iš bendraskolio Ž. U.. Atsižvelgiant į prievolės pobūdį, skolos išieškojimas gali būti vykdomas ne tik iš R. N., skola gali būti išieškota iš Ž. U.. Todėl teismas vertino, kad visas pareiškėjos kreditorinis įsipareigojimas R. R. yra 36 744 Lt. Taip pat teismas nustatė, kad Ž. U. sūnaus H. U. išlaikymą vykdo netinkamai, tačiau pareiškėja dėl susiklosčiusios situacijos į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui H. U. dydžio pakeitimo nesikreipė bei nesiėmė jokių priemonių sūnaus H. U. išlaikymo įsiskolinimui išieškoti iš Ž. U.. Šiuo metu pareiškėja nedirba, augina mažametį sūnų. Pareiškėja yra darbingo amžiaus, neturinti sveikatos problemų, todėl turi visas galimybes susirasti apmokamą darbą, dėl to teismas darė išvadą, kad iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo padavimo teismui dienos pareiškėja dėjo nepakankamas pastangas susirasti darbą siekiant grąžinti kreditoriams susidariusias skolas. Teismo vertinimu, pareiškėja neįrodė, kad jos, kaip fizinio asmens, būklė atitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytą būklę ir bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui.

Atskiruoju skundu pareiškėja R. N. prašo panaikinti 2014-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, t. y. iškelti R. N. bankroto bylą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos elgesį dėl skolinių įsipareigojimų atsiradimo kreditoriams, paneigė santuokos nutraukimo byloje nustatytus faktus, t. y. nors pareiškėja posėdžio metu nurodė, jog skolinasi pinigus būdama beviltiškoje padėtyje, neturėdama lėšų pragyvenimui, kai ją paliko buvęs sutuoktinis Ž. U., teismas šią aplinkybę vertino kaip nesąžiningą. Šiuo atveju nei teismų praktika, nei CK nuostatos skolinimosi, esant sunkiai materialinei padėčiai neįvardija kaip nesąžiningų veiksmų. Pareiškėja sąžiningai pripažino teismo posėdžio metu faktines aplinkybes dėl įsiskolinimų kilmės, tačiau teismas, pažeisdamas CK nuostatas dėl solidariosios atsakomybės, ją pavertė subsidiaria, nors byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad buvęs pareiškėjos sutuoktinis Ž. U. ne tik nemoka skolos R. R., tačiau kreditorius net nėra pateikęs išieškojimo iš solidaraus skolininko Ž. U., o skola visa apimtimi išieškoma iš pareiškėjos. Teismas neteisingai vertino aplinkybes, kad pareiškėja nedėjo pastangų išieškoti iš Ž. U. lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pažymi, kad šiuo metu augina mažametį vaiką ir negali dirbti, kol vaikui sukaks bent jau trys metai. Pareiškėja norėtų dirbti ir nepaneigė savo noro apskritai dirbti, yra įgijusi dizaino specialisto bakalauro laipsnį, kas jai ateityje leis dirbti ir, iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, galės dengti įsiskolinimus kreditoriams. Nurodo, kad baigusi studijas pareiškėja buvo užsiregistravusi teritorinėje darbo biržoje ir intensyviai ieškojo darbo, tačiau nuo 2012 m. rudens ji laukėsi, o vėliau iki dabar augina mažametį sūnų. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad pareiškėjos nemokumo būklė nėra kritinė ir teigia, kad įrodė, jog yra nemoki ir negali vykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditoriams.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. R. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos elgesys dėl kreditinių įsiskolinimų didinimo kelia pagrįstų abejonių ir neatitinka sąžiningumo reikalavimų. Pareiškėja neteisingai nurodo, kad suinteresuotas asmuo R. R. nėra pateikęs išieškojimo iš solidaraus skolininko Ž. U., o skola visa apimtimi yra išieškoma iš pareiškėjos R. N.. Vykdomasis dokumentas dėl priteistų sumų išieškojimo, kuris išduotas pagal teismo sprendimą dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų pritesimo iš abiejų skolininkų, yra pateiktas antstoliui A. S.. Šiai dienai skola nėra išieškota, todėl R. N. ir Ž. U. R. R. yra skolingi 73 488 Lt.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti apeliantei fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjai R. N. fizinio asmens bankroto bylą, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė, jog jos, kaip fizinio asmens, būklė atitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytą būklę, be to, pareiškėjos elgesys neatitinka sąžiningumo reikalavimų. Pažymėtina, kad FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 5 str. 8 d. 1 p. numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. nurodytosios. FABĮ 2 str. 2 d. reglamentuoja, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Fizinio asmens nemokumui būtina nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų. Be to, sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nemokumui nustatyti atliekama fizinio asmens nemokumo priežasčių analizė, įvertinama fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtis, turimo turto masė, taip pat galimos skolininko perspektyvos įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.

Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad skolinosi pinigus būdama beviltiškoje padėtyje, neturėdama lėšų pragyvenimui, kai ją paliko buvęs sutuoktinis Ž. U., tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad jos įsiskolinimai susidarė, siekiant įrengti ir parduoti du statomus namus, kuriuos pardavus buvo padengti kreditiniai įsipareigojimai bankui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal 2008-10-19 paskolos raštelį R. R. pareiškėjai suteikė 70 000 Lt paskolą. Pareiškėja paaiškino, kad pinigai buvo skolinami namo, kuris vėliau buvo parduotas, statybai. Pareiškėja nurodė, kad jos skolinius įsipareigojimus taip pat sudaro 28 000 Lt skola M. V., kurios išieškojimo procesas nepradėtas. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjai siekiant įrengti vieną iš statomų namų, jos pažįstamas M. V. atliko dalį darbų, kuriuos skaičiavo pinigais. Remiantis pareiškėjos paaiškinimais, ši skola susidarė dalimis apie 2011 metus, tačiau įforminta tik 2013-01-11. Iš 2013-01-11 paskolos sutarties sąlygų matyti, kad paskolą grąžinti sutarta 2013-04-25.

Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-435-730/2013 priteisė R. R. 70 000 Lt paskolos, 5 proc. dydžio metines palūkas nuo 2011-09-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 488 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės R. N.. Minėtame sprendime taip pat nustatyta, kad ieškovės R. N. priteista prievolė R. R. grąžinti 70 000 Lt bei nuo šios sumos priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2011-09-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos yra solidari su atsakovu Ž. U., o tarpusavyje įsipareigojimų dalys yra lygios. Įstatymas numato, kad įvykdęs solidariąją pareigą skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino solidaraus 70 000 Lt skolinio įsiskolinimo R. R. apimties visumą, vadovaudamasis CK 6.9 str. 1 d. Kita vertus, net ir pradelstiems pareiškėjos įsipareigojimams viršijant FABĮ 2 str. 2 d. numatytą dydį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos elgesį vertino ir sąžiningumo aspektu.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos elgesį vertino kaip nesąžiningą. Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kai pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie „kiti veiksmai“ gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. CK 1.5 str. 1 d. įtvirtinta civilinių teisinių santykių subjektų pareiga, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Kaip matyti iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-14 sprendimo, 70 000 Lt R. R. suteikta paskola buvo suteikta iki 2009-03-19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo aspektu pažymėjo, kad 2013-01-11 sudarant paskolos sutartį su M. V., pareiškėjai buvo žinoma apie ženklų įsiskolinimą R. R. pagal 2008-10-19 paskolos raštelį, kuris jau ilgą laiką buvo nepadengtas. Taip pat 2013-01-11 paskolos sutartimi nustatytas itin trumpas šios paskolos grąžinio terminas, kas, atsižvelgiant į pareiškėjos finansinę padėtį, turėjo kelti pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos galimybių paskolą grąžinti laiku. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja turi du išlaikomus asmenis – sūnų H. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. N., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su M. N., sutuoktiniai 2013-02-21 pasirašė vedybų sutartį, kuria įtvirtinta, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Apeliantė nurodo, kad šiuo metu niekur nedirba, prižiūri mažametį sūnų ir negali dirbti, kol vaikui sukaks bent jau treji metai. Iš pažymos apie pareiškėjos valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2011-03-31 nustatyta, kad pareiškėja 2007–2008 m. dirbo pagal verslo liudijimą. Iš pažymos apie pareiškėjos valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2014-03-31 matyti, kad pareiškėja laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2013-07-15 drausta kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų. Tad laikotarpiu nuo 2009 m. iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki sūnaus H. N. gimimo, pareiškėja niekur nedirbo. Apeliantė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2008-2012 m. ji mokėsi Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dieniniame skyriuje, įgijo dizaino specialisto bakalauro laipsnį. Tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, kad būdama sveika, darbinga bei žinodama apie turimą ženklų įsiskolinimą, siekė susirasti darbą ar neturėjo objektyvių galimybių dirbti. Iš antstolės B. T. pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-26 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-95-613/2012 dėl išlaikymo išieškojimo iš Ž. U. nepilnamečio sūnaus H. U. išlaikymui kiekvieną mėnesį po 800 Lt periodinių išmokų nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, t. y. 2011-08-09 iki vaiko pilnametystės. Iš minėtos pažymos matyti, kad R. N. (buvusi pavardė – U.) vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-26 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-95-613/2012 pateikė 2013-01-29, tačiau 2013-02-14 vykdomasis raštas grąžintas išieškotojai R. N. CPK 631 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. išieškotojo prašymu. Pažymoje taip pat nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas 2013-02-01 yra 14 518 Lt, o Ž. U. gyvenamąją vietą deklaravo Didžiojoje Britanijoje. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja paaiškino, kad pasiėmė Europos vykdomąjį raštą, tačiau niekur nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nesiėmė pakankamų priemonių sūnaus H. U. išlaikymo įsiskolinimui išieškoti iš Ž. U..

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vertinant pareiškėjos elgesį pagal protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, pareiškėjai žinant apie ženklų turimą nepadengtą skolinį įsipareigojimą R. R., neturint nuosavybės teise priklausančio turto, negaunant pajamų, taip pat 2013-01-11 sudarant paskolos sutartį su M. V., nurodytas pareiškėjos elgesys nelaikytinas pakankamai atidžiu, rūpestingu ir sąžiningu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo padavimo nedėjo pakankamų pastangų susirasti darbą, pagerinti savo finansinę būklę, siekiant grąžinti kreditoriams susidariusias skolas, ir toks apeliantės elgesys (neveikimas) laikytinas nesąžiningu kreditorių atžvilgiu.

Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, faktines bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Skundžiamą nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-12 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atskirąjį skundą, suinteresuotam asmeniui R. R. iš apeliantės priteistina 300 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-12 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos R. N. suinteresuotam asmeniui R. R. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.