- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-168-440/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- V. R., A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4776-939/2024 pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovėms V. R. ir A. Ž., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypų servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. M. teismo prašė atidalyti ieškovui ir atsakovėms A. Ž., V. R. priklausantį konkretų nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės; ieškovui priteisti asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-6 (kambarys, 20,65 kv. m), 1-7 (virtuvė, 13,85 kv. m), 1-8 (koridorius, 3,65 kv. m), 1-9 (tambūras, 4 kv. m), 1-10 (dušas, tualetas, 2,61 kv. m), 1-11 (veranda, 10,44 kv. m), viralinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima ženklu 1I1/m), 1/2 dalį svirno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas ženklu 2I1/m), 1/2 dalį daržinės (unikalus Nr. v, plane žymima ženklu 3I1/ž), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymima ženklu 3I1/ž), 1/2 dalį tvarto (unikalus Nr. v, plane žymimas ženklu 4I1/ž), lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas ženklu V), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas ženklu k1); atsakovėms priteisti asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-1 (koridorius, 3,96 kv. m), 1-2 (virtuvė, 14,53 kv. m), 1-3 (kambarys, 15,98 kv. m), 1-4 (kambarys, 19,05 kv. m), 1-5 (sandėliukas 1,68 kv. m), 1/2 dalį svirno (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras pastato užstatymo plotas – 57,15 kv. m (plane žymimas ženklu 2I1/m), 1/2 dalį daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras pastato užstatymo plotas – 269,50 kv. m (plane žymimas ženklu 3I1/ž), 1/2 dalį tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras pastato užstatymo plotas – 127,42 kv. m (plane žymimas ženklu 4I1/ž), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras pastato užstatymo plotas – 26,64 kv. m (plane žymima ženklu 2I1/ž), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras pastato užstatymo plotas – 22,11 kv. m (plane žymima ženklu 5I1/ž), rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras pastato užstatymo plotas – 13,50 kv. m (plane žymimas ženklu 6I1/b), rūkyklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas – 1,39 kv. m (plane žymima ženklu R), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane žymimas ženklu k2; nustatyti atsakovėms neatlygintinį neterminuotą servitutą į 3515 kv. m priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį pagal matininko M. V. 2023 m. rugsėjo mėn. parengtą žemės sklypo planą projektuojamam servitutui (sklypo plotas 35 865 kv. m), suteikiantį teisę ieškovui eksploatuoti jam nuosavybės teise priskiriamus nekilnojamuosius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir jais naudotis, prieiti prie jų, naudojantis S1 indeksu pažymėtu žemės sklypo plotu; nustatyti ieškovui neatlygintinį neterminuotą servitutą į 2616 kv. m priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį pagal matininko M. V. 2021 m. rugsėjo 7 d. parengtą žemės sklypo planą projektuojamam servitutui (sklypo plotas 28 092 kv. m), suteikiantį teisę atsakovėms eksploatuoti joms nuosavybės teise priskiriamus nekilnojamuosius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir jais naudotis, prieiti prie jų, naudojantis S1 indeksu pažymėtu žemės sklypo plotu; priteisti ieškovui iš atsakovių visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. spalio 21 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4776-939/2024 tenkino ieškovo ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypų servituto nustatymo, priteisė iš atsakovių iš kiekvienos po 362,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui.
3. Teismas nurodė, kad, tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos 724,40 Eur ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 220,00 Eur žyminis mokestis, 4,40 Eur pašto išlaidos už pasiūlymo siuntimą atsakovėms siekiant ginčą išspręsti notariniu būdu, 150,00 Eur išlaidos už servituto nustatymo plano parengimą, 350,00 Eur išlaidos už gyvenamojo namo ir ūkio pastatų atidalijimo projektą, kurios yra pagrįstos ir įrodytos ieškovo pateiktais dokumentais (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepareiškė prašymo priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas ir teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos raštu nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, advokato teisinės pagalbos išlaidos ieškovui iš atsakovių nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad valstybė šioje byloje patyrė 31,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, tenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovių valstybei lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnis).
Šalies argumentai
4. Ieškovas 2024 m. spalio 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą ir priteisti solidariai iš atsakovių V. R. ir A. Ž. ieškovui G. M. 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu. Nurodė, kad teismas, priimdamas 2024 m. spalio 21 d. sprendimą už akių, nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, kadangi teismui nebuvo pateiktas išlaidų pagrindimas. Pateikė duomenis apie patirtų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė ieškovo atstovės advokatės R. M. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas kartu su prašymu priimti sprendimą pateikė advokato išlaidų apskaičiavimą ir jų pagrindimą patvirtinančius dokumentus (e. b. l. 74–76). Teismas nurodė, kad, priimant 2024 m. spalio 21 d. teismo sprendimą už akių, bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo išspręstas – ieškovui iš atsakovių priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus dokumentus proporcingai patenkintiems reikalavimams, t. y. ieškovui priteista iš atsakovių iš kiekvienos po 362,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo pagrįstos ir įrodytos ieškovo į bylą pateiktais dokumentais. Teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendime už akių buvo nurodyta, jog ieškovas nepareiškė prašymo priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas ir teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos raštu nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas 2024 m. spalio 21 d. sprendimu už akių ieškovui iš atsakovių nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas akcentavo, kad CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta privaloma sąlyga sprendimui už akių atsakovo atžvilgiu priimti yra ieškinyje ieškovo aiškiai išreikštas prašymas, kad, atsakovėms nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar neatvykus į parengiamąjį ar teismo posėdį, būtų priimtas sprendimas už akių. Teismas nurodė, kad ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra privalomas ieškinio elementas, taigi, įpareigojimas ieškinyje pateikti savo poziciją aptariamu klausimu nelaikytinas formalumu. Ieškovas jau formuluodamas ieškinį privalo apsispręsti, ar jis sieks sprendimo už akių priėmimo, o kartu ir prisiimti su tuo susijusias teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju iš 2024 m. spalio 8 d. teismo posėdžio informacinės pažymos teismas nustatė, kad į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje buvo atvykusi ieškovo atstovė advokatė R. M., kuri nurodė, jog ieškovas neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių, todėl ji taip pat prašo priimti sprendimą už akių. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių atsakovų atžvilgiu gali būti priimtas tik ieškovo prašymu. Šiuo atveju teismo posėdis vyko 2024 m. spalio 8 d., o sprendimas už akių buvo priimtas tik 2024 m. spalio 21 d., todėl iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovo atstovė turėjo pakankamai laiko pateikti teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau ji to nepadarė nei iki teismo posėdžio, nei teismo posėdyje, nei iki bylos nagrinėjimo pabaigos – sprendimo už akių priėmimo.
8. Ieškovas, atstovaujamas profesionalios teisininkės – advokatės ir ieškinyje bei teismo posėdyje prašęs priimti sprendimą už akių, turėjo žinoti ir žinojo apie sprendimo už akių priėmimo procesą ir bylinėjimosi išlaidų nepateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes. Prašydamas priimti papildomą sprendimą ieškovas netgi nenurodė, dėl kokių priežasčių iki bylos nagrinėjimo pabaigos jis nepateikė visų patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo. Be to, prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos buvo apmokėtos laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki rugsėjo 11 d., o sprendimas už akių priimtas tik 2024 m. spalio 21 d., todėl, teismo vertinimu, iki sprendimo už akių priėmimo ieškovas turėjo pakankamai laiko pateikti teismui teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė.
9. Ieškovas inicijavo bylą elektronine forma, todėl ieškovo atstovė elektroninėje byloje turėjo galimybę sekti bylos eigą, bet kada prisijungdama prie informacinės sistemos ir matydama, kokie veiksmai byloje atliekami. Teismas nusprendė, kad ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos be objektyvių priežasčių nepateikė advokato teisinės pagalbos išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, nebuvo nustatytos reikšmingos ir objektyvios aplinkybės, įrodančios, jog nebuvo galimybės pateikti teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas G. M. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti solidariai iš atsakovių ieškovui 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovas patyrė 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo suformuluotas viename iš ieškinio reikalavimų, šios išlaidos detalizuotos pačiame ieškinyje, šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikti ne dėl ieškovo, o dėl ieškovo atstovės klaidingo įsitikinimo, kad dokumentai į bylą yra pateikti. Apie tai, kad išlaidas pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti į bylą, ieškovas sužinojo tik Alytaus apylinkės teismui 2024 m. spalio 21 d. priėmus sprendimą už akių. Kitą dieną buvo pateiktas prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas, kurio naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai ir CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Dėl papildomo sprendimo priėmimo
13. Teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Pagrindai teismui priimti papildomą sprendimą yra įtvirtinti CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Teismo sprendimo nevisapusiškumas pasireiškia tuo, kad teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs ir ištyręs atitinkamus reikalavimus, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, t. y. jų neišsprendė. Priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 39 punktas). Kadangi papildomas teismo sprendimas yra skirtas pagrindinio sprendimo trūkumams ištaisyti, kai yra priimamas, jis tampa sudėtine teismo sprendimo, kurio nevisapusiškumas papildomu sprendimu buvo taisomas, dalimi. Remiantis teisės analogija, papildomas sprendimas gali būti priimamas ir tais atvejais, kai byla išnagrinėta priimant sprendimą už akių. Jei pagrindiniame sprendime už akių nebuvo išspręstas tam tikras reikalavimas, nors jis buvo pareikštas, papildomas sprendimas gali būti priimtas siekiant užtikrinti visapusišką bylos išnagrinėjimą.
15. Aktualu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).
16. Iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas suformulavo reikalavimą priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat ieškinyje buvo suformulavęs prašymą solidariai priteisti iš atsakovių 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, priteisė tik dalį bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš atsakovių priteisė po 362,20 Eur (iš viso 724,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų pagal pateiktus duomenis.
17. Po Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 21 d. priimto sprendimo už akių 2024 m. spalio 22 d. ieškovas pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė solidariai priteisti iš atsakovių 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą, nepagrįstai nepriteisė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Išlaidas pagrindžiantys dokumentai į bylą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pateiktos ne dėl ieškovo, o dėl ieškovo atstovės klaidingo įsitikinimo, kad dokumentai į bylą yra pateikti, ir tai paaiškėjo priėmus Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą už akių. Todėl kitą dieną buvo pateiktas prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas, būdamas atstovaujamas profesionalios teisininkės, turėjo žinoti sprendimo už akių priėmimo procedūrą ir jos teisines pasekmes, akcentavo, kad prašomos priteisti advokato išlaidos buvo apmokėtos nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. rugsėjo 11 d., todėl ieškovas turėjo pakankamai laiko pateikti atitinkamus įrodymus iki 2024 m. spalio 21 d., tačiau to nepadarė. Kadangi byla buvo inicijuota elektronine forma, ieškovo atstovė galėjo bet kada stebėti jos eigą teismų informacinę sistemoje, tačiau advokato išlaidų pagrindimas pateiktas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas esant nurodytoms aplinkybėms nusprendė, kad ieškovui atstovavimo išlaidos nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
19. Ieškovas nedetalizavo, iš ko susidaro patirtos išlaidos, bet iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ieškinį teismui pareiškė 2024 m. gegužės 7 d., nurodė, kad byla bus vedama per advokatę R. M., pateikė 2024 m. gegužės 6 d. sudarytą atstovavimo sutartį su advokate. Ieškovas į bylą teikė papildomus įrodymus, 2024 m. spalio 8 d.15 val. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kuriame nuotoliniu būdu dalyvavo ieškovo atstovė advokatė. 2024 m. spalio 21 d. priimtas sprendimas už akių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, pirmosios instancijos teismui pateikdamas prašymą priimti papildomą sprendimą, ieškovas kartu pateikė advokato išlaidų apskaičiavimą ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2024 m. gegužės 6 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 150 Eur sumai, už teisines paslaugas, 2024 m. gegužės 6 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį 1 000 Eur sumokėjimą, 2024 m. rugpjūčio 17 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur sumai, 2024 m. rugsėjo 11 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur sumai. Taigi ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis patyrė 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktą advokato pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
20. Atsižvelgiant į taikytiną teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir šios bylos konkrečias aplinkybes, nors ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas laiku iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, tačiau įvertinus jo nurodytas aplinkybes dėl duomenų teismui nepateikimo, tai, kad buvo priimtas sprendimas už akių, tai, kad išlaidos pagal pateiktus dokumentus apie jų sumokėjimą buvo patirtos iki priimant teismo sprendimą už akių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimas dėl patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo išspręstinas taikant papildomo sprendimo institutą, prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo laikytinas pagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo priimti papildomą sprendimą nepagrįsta.
21. Taigi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas, jo patirtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš atsakovių priimant papildomą sprendimą.
22. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
23. Konkrečiu atveju, įvertinus tai, kad apeliantas mokėjimus už teisines paslaugas atliko 2024 m. gegužės 6 d. ir 2024 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., skaičiuojant jo patirtas bylinėjimosi išlaidas vertinami du ketvirčiai: 2023 m. IV ketvirtis, kurio bruto pajamos sudarė 2 110,30 Eur, ir 2024 m. I ketvirtis, kurio bruto pajamos siekė 2 161 Eur.
24. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą taikomas 2,5 procento koeficientas, kuris nagrinėjamu atveju sudaro 5 402,50 Eur (2,5 × 2 161 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.17 punktą, už kitų procesinių dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) taikomas 0,1 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose valandą (jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu) taikomas 0,1 koeficientas. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, prašomas priteisti 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis už apelianto atstovavimą pirmosios instancijos teisme neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.17 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nagrinėjamu atveju netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir papildomo sprendimo priėmimą, todėl nusprendžia skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį, kuria atmestas ieškovo G. M. atstovės advokatės R. M. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, panaikinti ir tenkinti ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 straipsnio 1–3 punktai). Atsižvelgiant į ekonomiškumo, proceso koncentruotumo ir teisėtų lūkesčių principus (CPK 7 straipsnis, CPK 2 straipsnis), taip pat į tai, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėtoje byloje išspręstais klausimais, 1 150 Eur ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo klausimas išspręstinas apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnis numato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais. Todėl bylinėjimosi išlaidos solidariai nepriteisiamos. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš atsakovių V. R. ir A. Ž. ieškovui G. M. priteistina 1 150 Eur lygiomis dalimis po 575 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo G. M. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Priteisti iš atsakovių V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), ieškovui G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) advokato atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.