- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-31
- Bylos Nr.
- e2S-696-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl Kretingos I-ojo notaro biuro notarės I. K. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, jame prašė įpareigoti notarę I. K. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įsiteisėjusį Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-1135-666/2017, kuriuo nuspręsta, kad A. P. po giminaitės P. P. mirties priėmė visą jos palikimą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, faktiniu valdymu ir jį valdo. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog nepagrįstai notarė I. K. 2017 m. lapkričio 23 d. priėmė atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, tai yra, atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą A. P. po P. P. mirties (duomenys neskelbtini), į jos vardu registruotus žemės sklypus, motyvuodama tuo, kad teismo sprendime, kurio pagrindu pareiškėjas prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nenurodyta, kokie giminystės ryšiai sieja pareiškėją bei palikėją, ar pareiškėjas patenka į įstatyme nustatytų įpėdinių, turinčių teisę paveldėti, ratą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2018 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo A. P. skundą dėl Kretingos I-ojo notaro biuro notarės I. K. 2017 m. gruodžio 23 d. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismas negali įpareigoti notarės išduoti pareiškėjui prašomą paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėjas neįrodė, kad, nebūdamas konkretaus turto atžvilgiu testamentiniu įpėdiniu, yra įstatymu numatytas įpėdinis. Civilinio kodekso 5.11 straipsnyje nustatytas įpėdinių eilės sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas. Tai reiškia, kad, nesant įstatymų numatytų ar paveldėtojų pagal testamentą konkretaus turto atžvilgiu, mirusio asmens turtą paveldi valstybė. Kad asmuo galėtų paveldėti jis ne tik turi priimti palikimą, bet ir turi turėti teisę paveldėti pagal įstatymą ar pagal testamentą. Teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, negali pakeisti Civilinio kodekso nuostatų dėl įpėdinių, turinčių teisę paveldėti. Notarė nepažeidė įstatymų atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į P. P. turtą, jos atsisakymas nėra neteisėtas, todėl ji negali būti įpareigota atlikti prašomus veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Įsiteisėjusiu teismo sprendimu, konstatuota, jog pareiškėjas priėmė visą palikimą po P. P. mirties, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų faktiniu valdymu ir jį valdo. Notarė teigdama, jog teismo sprendime nenurodytas giminystės ryšys tarp pareiškėjo ir palikėjos, kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris yra privalomas visiems asmenims ir privalo būti vykdomas.Atsiliepime į atskirąjį skundą notarė I. K. prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais. Teisinius argumentus išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl notarės I. K. veiksmų – atsisakymo išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į notarę su prašymu išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į palikėjos P. P. vardu registruotus žemės sklypus, vadovaujantis Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu. Notarė skundžiamu 2017 m. lapkričio 31 d. atsisakymu atlikti notarinį veiksmą, atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, motyvuodama tuo, jog teismo sprendime, kurio pagrindu pareiškėjas prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nenurodyta, kokie giminystės ryšiai sieja pareiškėją bei palikėją, ar pareiškėjas patenka į įstatyme nustatytą įpėdinių, turinčių teisę paveldėti, ratą.Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas priėmė visą palikimą po P. P. mirties, kur jis bebūtų ir iš ko jis besusidėtų faktiniu valdymu ir jį valdo. Notarė teigdama, jog teismo sprendime nenurodytas giminystės ryšys tarp pareiškėjo ir palikėjos, kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris yra privalomas visiems asmenims ir privalo būti vykdomas. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.Sprendžiant klausimą dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad po palikėjos P. P. mirties, pareiškėjui 2003 m. rugsėjo 25 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas, kuriuo pareiškėjas paveldėjo 20 ha žemės naudmenų ir 12 ha miško ir žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 42,45 ha, iš jo žemės ūkio naudmenos 26 ha, miškas 15,95 ha žemės naudmenų našumo balas 43.1., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė visą P. P. palikimą kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, faktiniu valdymu. P. P. dalį turto pareiškėjui paliko testamentu, tačiau po palikėjos mirties liko testamente neįvardytas turtas, kurį pareiškėjas priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti. Pareiškėjas nurodė, jog faktiškai valdo P. P. vardu įregistruotus žemės sklypus: 0,7600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1,2000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,5300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 1,4200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,7000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,1000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 3/238 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimas buvo patenkintas, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. P. po giminaitės P. P. mirties priėmė visą palikimą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų faktiniu valdymu ir jį valdo. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 5.5 straipsniu, įpėdiniais paveldint pagal įstatymą gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės) (CK 5.11 straipsnio 1 dalis).Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, tam, kad pareiškėjas įgytų teisę paveldėti turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, jis turi būti palikėjos P. P. įpėdinis pagal įstatymą arba paveldėti turtą testamentu. Kaip teisingai konstatavo notarė bei pirmosios instancijos teismas, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendime, kurio pagrindu pareiškėjas siekia gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nenurodyta, koks giminystės ryšys sieja pareiškėją bei palikėją. Minėtame teismo sprendime konstatuota tik tai, jog pareiškėjas yra palikėjos P. P. giminaitis. Įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas patenka į įstatyme nurodytų įpėdinių sąrašą, pareiškėjas nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą esant net menkiausioms abejonėms dėl tokio veiksmo teisėtumo, sutiktina su notarės bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. P. po giminaitės P. P. mirties priėmė visą palikimą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų faktiniu valdymu ir jį valdo, tačiau nesant įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas patenka į įstatyme nurodytų įpėdinių pagal įstatymą sąrašą, ir turi teisinį pagrindą turtą paveldėti, bei atsižvelgiant į tai, kad notaras, neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti klausimą dėl ginčijamų aplinkybių, darytina išvada, kad notarės abejonės laikytinos teisiškai pagrįstomis, todėl notarė pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į minėtą turtą.Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, ir tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią; res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2012). Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas res judicata galią turi minėtoje byloje dalyvaujantiems asmenims, tačiau notarė, vykdydama jai pavestas funkcijas – pareigą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, turi teisę spręsti, ar pareiškėjas turi teisinį pagrindą savo prašymo patenkinimui. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartį.