Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Stanislovas A. C., I. M., R. C., Valstybės įmonė „Turto bankas“ .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė, prašė tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra J. C., gimusio 1922 m. rugsėjo 17 d., mirusio 1979 m. gegužės 7 d., dukra. Jos tėvas J. C. buvo B. C., gimusios 1887 m. nesantuokinis sūnus. 1935 m. kovo 4 d. B. C. susituokė su K. B.. 1938 m. balandžio 25 d. B. C. ir K. B. susilaukė sūnaus Z. B.. Z. B., gimęs 1938 m. balandžio 25 d. buvo pareiškėjos tėvo J. C. brolis, tai yra jie buvo tos pačios motinos - B. C., bet skirtingų tėvų vaikai. Pareiškėja A. J. J. yra Z. B. dukterėčia ir vienintelė rūpinosi savo dėde Z. B. iki jo mirties 2020 m. gruodžio 18 d.. Mirus dėdei Z. B. liko palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo 2021 m. vasario 4 d. pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarą, kuris pareiškimą priėmė. Kartu su pareiškimu, pareiškėja pateikė jos ir dėdės Z. B. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, tačiau nepavyko rasti pareiškėjos tėvo J. C. gimimo faktą patvirtinančių dokumentų, iš kurių matytųsi, kad jo motina buvo B. C..

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – giminystės faktą – kad J. C., gimęs 1922 m. rugsėjo 17 d., miręs 1979 m. gegužės 7 d., yra B. C., gimusios 1887 m., mirimo data nežinoma, gyvenusios (duomenys neskelbtini), sūnus, o B. C., gimusi 1887 m., mirties data nežinoma, gyvenusi (duomenys neskelbtini), yra J. C., gimusio 1922 m. rugsėjo 17 d., mirusio 1979 m. gegužės 7 d., motina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010). Taigi tam, kad būtų galima pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimą privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo.

Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo arba jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus arba juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius.

Pareiškėja pateikė 2021 m. balandžio 9 d. gyventojų registro pažymą Nr. GR.3A-753, kuri patvirtina, kad pareiškėja yra J. C., gimusio 1922 m. rugsėjo 17 d., mirusio 1979 m. gegužės 7 d. ir S. C., gimusios 1920 m. spalio 3 d., mirusios 2008 m. vasario 3 d., duktė. Tai patvirtina ir byloje pateiktas pareiškėjos A. J. C. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad jos tėvas yra J. C., Barboros sūnus. P. Z. B. gimimo liudijime nurodyta, kad jis yra K. B. ir B. C. sūnus. 2021 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus pažymoje nurodyta, kad išduoti J. C. gimimo įrašo negali, nes šios įstaigos archyve saugomi dokumentai nuo 1945 m., o Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad P. R. katalikų bažnyčios 1920-1925 metų metrikų knygose J. C., Barboros sūnaus gimimo duomenų nerasta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad nei Lietuvos centriniame valstybės archyve, nei Lietuvos valstybės istorijos archyve duomenų apie jos tėvo J. C. gimimą nėra, todėl pareiškėja negali kitokia tvarka gauti jos ir Z. B. giminystę patvirtinančių dokumentų, nėra įmanoma jų atkurti. Pareiškėja prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl giminystės santykių buvimo grindžia savo bei liudytojos paaiškinimais.

Liudytoja J. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos mama I. J. (buvusi pavardė C.) ir B. C. buvo seserys, todėl ji yra pareiškėjos tėvo J. C. ir Z. B. pusseserė. Patvirtino pareiškime nurodytos aplinkybės, jog B. C. turėjo nesantuokinį sūnų J. C. ir, kad susituokusi su K. B. susilaukė antrojo sūnaus Z. B..

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida būtų motyvuota, t.y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Tačiau, nepaisant tokiose bylose esančios įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos galima būtų daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

Taip pat nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels ieškovui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja siekia įrodyti, kad jos tėvas J. C. ir Z. B. buvo broliai, o ji yra Z. B. dukterėčia, nes po dėdės mirties yra pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarų biurui ir siekia įgyvendinti paveldėjimo teises. Kadangi pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą paveldint pagal įstatymą penktos eilės įpėdiniai yra palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos), spręstina, kad prašomas nustatyti giminystės faktas pareiškėjai sukels teisinius padarinius, t.y. ji galės įgyvendinti paveldėjimo teises.

Nagrinėjamu atveju, rašytinių duomenų, kad pareiškėjos tėvas J. C. yra B. C. sūnus, nėra išlikę. Taip pat neišliko ir pareiškėjos tėvo J. C. gimimo liudijimo duomenys. Tačiau tiek pateikti rašytiniai įrodymai, tiek pareiškėjos ir liudytojos nurodyti faktai vieni kitiems neprieštarauja, o nurodytos aplinkybės sutampa. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog J. C. yra B. C. sūnus ir Z. B. brolis.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos ir Z. B. giminystę nėra ir pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, taip pat nėra galimybės atkurti dokumentų, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis giminystės faktas, kad J. C., gimęs 1922 m. rugsėjo 17 d., miręs 1979 m. gegužės 7 d., yra B. C., gimusios 1887 m., mirimo data nežinoma, gyvenusios (duomenys neskelbtini), o B. C., gimusi 1887 m., mirties data nežinoma, gyvenusi (duomenys neskelbtini), yra J. C., gimusio 1922 m. rugsėjo 17 d., mirusio 1979 m. gegužės 7 d., motina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės faktą, kad J. C., gimęs 1922 m. rugsėjo 17 d., miręs 1979 m. gegužės 7 d., yra B. C., gimusios 1887 m., mirimo data nežinoma, gyvenusios (duomenys neskelbtini), sūnus, o B. C., gimusi 1887 m., mirties data nežinoma, gyvenusi (duomenys neskelbtini), yra J. C., gimusio 1922 m. rugsėjo 17 d., mirusio 1979 m. gegužės 7 d., motina.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų įregistravimui.