Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, T. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties V. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. 11.39 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirta 375 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, T. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo panaikinti Institucijos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, pagrįstumo klausimas. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-24035-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23221500137 V. V. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. 11.39 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad inkriminuojamas nusižengimas buvo nustatytas pagal policijos registruojamų įvykių registre gautą pranešimą apie galimai padarytą nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. spalio 4 d. V. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo ir tą pačią dieną išsiųstas pažeidėjui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), gautu iš valstybės informacinių sistemų (registrų). 2023 m. spalio 11 d. V. V. pateikė Institucijai prašymą susipažinti su bylos duomenimis ir atidėti bylos nagrinėjimą. Taigi, sutiktina su Institucijos argumentu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neabejotinai žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną ir surašytą administracinio nusižengimo protokolą.

7. Kaip pagrįstai atsiliepime nurodo Institucija, byloje esantis 2024 m. sausio 5 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d. V. V. atžvilgiu buvo surašyti keturi administracinio nusižengimo protokolai ROIK: 23221500137, 23220805636, 23221530118 ir 23221973714. Šiose administracinių nusižengimų bylose 2023 m. lapkričio 29 d. V. V. atžvilgiu buvo priimti keturi nutarimai už analogiško pobūdžio nusižengimus, t. y. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad atitinkamai 2023 m. rugsėjo 7 d., 2023 m. rugsėjo 14 d., 2023 m. rugsėjo 21 d. jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės (administracinių nusižengimų bylose ROIK: 23221530118, 23221973714 V. V. nubaustas taip pat už ANK 417 straipsnio 1-3 dalyse numatytų nusižengimų padarymą). Dėl minėtų keturių galimai padarytų administracinių nusižengimų atskirose bylose 2023 m. lapkričio 29 d. priimti nutarimai, kuriais V. V. dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytų nusižengimų padarymo (administracinių nusižengimų bylose ROIK: 23221530118, 23221973714 ir dėl ANK 417 straipsnio 1-3 dalyse numatytų nusižengimų padarymo) paskirta 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Šie duomenys patvirtina, kad visi V. V. galimai padaryti administraciniai nusižengimai nėra nutolę laiko atžvilgiu vienas nuo kito (fiksuoti 2023 m. rugsėjo 7-21 dienomis), yra to paties pobūdžio (transporto priemonės vairavimas, neturint tam teisės), galimai padaryti dėl tos pačios priežasties – savaip interpretuojant įstatymus ir manant, kad asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones, kadangi turi galiojantį (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. V. veiksmus, kurie buvo nagrinėjami pradėjus keturias skirtingas administracinio nusižengimo bylas, galėjo jungti vieninga tyčia/neatsargumas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus galėjo suvokti ne kaip atskirus nusižengimus, o kaip vieną vientisą veiką. Taigi, inkriminuojamas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padarytas 2023 m. rugsėjo 7 d., už kurį V. V. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, vertinant jį kartu su visais kitais užfiksuotais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, turi tęstiniam nusižengimui būdingus požymius. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Institucija privalėjo svarstyti, ar V. V. galimai padaryti nusižengimai ar jų dalis turėtų būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis nusižengimas, ar vis tik kaip atskiri keturi nusižengimai. Apie tai Institucija turėjo aiškiai pasisakyti nutarime, tačiau to nepadarė, nors visus nutarimus priėmė ta pati Institucijos tyrėja, tą pačią dieną, kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Institucijai neabejotinai buvo žinoma apie visus V. V. surašytus administracinių nusižengimų protokolus. Tokiu atveju neišsprendus klausimo, ar nusižengimai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai, kiekvieną nusižengimą nagrinėjant atskiroje byloje yra sukuriama dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus.

8. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

9. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio nusižengimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020).

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiamas pavienių/tęstinių nusižengimų atribojimo klausimas ir tik išsamiai išsiaiškinus visas šias aplinkybes būtų galima priimti pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą V. V. atžvilgiu šioje administracinio nusižengimo byloje. Apeliaciniame skunde kritikuojamas teismo priimtas procesinis sprendimas grąžinti bylą Institucijai, akcentuojant aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, vadovaudamasis nuosekliai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, padarė pagrįstą išvadą, kad tik Institucija, inicijavusi administracinių nusižengimų teisenas V. V. atžvilgiu, o ne apylinkės teismas gali įvertinti visus ankstesnius priimtus procesinius dokumentus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan. Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolą, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principu, nagrinėjamoje situacijoje pareiga V. V. veiksmus įvertinti visų pirma tenka institucijai.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nustatęs, kad Institucija nesprendė klausimo, ar V. V. veiksmuose nėra tęstiniam nusižengimui būdingų požymių, t. y. neišsiaiškino visų jos veiksmų kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, pagrįstai panaikino Institucijos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą ir bylą grąžino nagrinėti institucijai. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl V. V. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jo veiksmų kvalifikavimo kaip vieno tęstinio nusižengimo ar atskirų administracinių nusižengimų padarymo, nevertina byloje esančių duomenų, nes šie klausimai turės būti įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio skyriaus viršininko funkcijas, T. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.