Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. gynėjo advokato Kazio Bitario pareiškimo priimti patvarkymą dėl nuosprendžio vykdymo senaties termino priėmimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2020 m. sausio 9 d. gautas nuteistojo R. P. gynėjo advokato Kazio Bitario pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti, jog R. P. atžvilgiu 2004 m. gruodžio 23 d. priimtam Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiui vykdyti 2020 m. sausio 13 d. sueina 15 metų nuosprendžio vykdymo senaties terminas ir priimti patvarkymą atšaukti nuosprendžio vykdymą bei inicijuoti Europos arešto orderio atšaukimą. Pareiškimas teismui pateiktas elektroniniu paštu ir pasirašytas advokato Kazio Bitario elektroniniu parašu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 8¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą baudžiamajame procese, kaip alternatyvą įprastai rašytinei (popierinei) baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo formai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. Šio straipsnio penktoje dalyje nustatyta, kad procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332 ,,Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9¹ punkte nurodyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis Teisėjų tarybos nurodytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos vien elektronine forma. Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarime Nr. 13P-145-(7.1.2) ,,Dėl bylų ir su teismo procesu susijusios informacijos tvarkymo vien elektronine forma“ (2019 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 13P-186-(7.1.2) redakcija) 1 dalies 1.5 punkte nustatyta, kad apylinkių ir apygardų teismuose vien elektronine forma tvarkomos baudžiamosios bylos pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriose procesinis dokumentas, kurio pagrindu inicijuojama byla teisme, teismui yra pateiktas 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

Taigi, atsižvelgus į BPK 8¹ straipsnio nuostatas, konstatuojama, kad šiuo metu baudžiamajame procese galimybė procesinius dokumentus teismui teikti elektroninių ryšių priemonėmis numatyta tik baudžiamosiose bylose, kurios vedamos elektronine forma. Šiuo atveju advokato Kazio Bitario elektroniniu paštu pateiktas ir elektroniniu parašu pasirašytas procesinis dokumentas pateiktas ne į baudžiamąją bylą, kuri vedama elektronine forma, o tai reiškia, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės tokio pobūdžio procesinį dokumentą teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl nuteistojo gynėjo pareiškimas atsisakytinas priimti (Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartis byloje Nr. 1S-206-449/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. 1S-792-954/2019).

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones; asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Šiuo atveju procesinis dokumentas nėra pateiktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo ,,Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka, kuri numato, jog dokumentai teismui teikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) VEP posistemiu. Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės procesinius dokumentus teikti naudojantis e-pristatymo sistema (Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. AN2-12-813/2020). Taigi, procesiniai dokumentai teismui gali būti teikiami tik paštu, proceso šaliai pasirašant originaliu parašu, arba naudojantis LITEKO VEP posistemiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹ straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti nuteistojo R. P. gynėjo advokato Kazio Bitario pareiškimą priimti patvarkymą dėl nuosprendžio vykdymo senaties termino.

Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškimą grąžinti advokatui Kaziui Bitariui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.