- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 1S-792-954/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37047-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokato D. Ž. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti advokato D. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2019 m. rugsėjo 10 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu S. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.).
2. 2019 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo S. A. gynėjo advokato D. Ž. apeliacinis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė priimti gynėjo apeliacinį skundą ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas padarė išvadą, kad advokato D. Ž. apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnyje numatytų, apeliaciniam skundui keliamų, reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pateiktas apeliacinis skundas yra pasirašytas elektroniniu parašu, tai yra pasirašytas neoriginaliu parašu, todėl nėra galimybės tokio apeliacinio skundo siųsti aukštesnės instancijos teismui.
Šalies argumentai
3. Advokatas D. Ž. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį ir priimti 2019 m. rugsėjo 30 d. jo apeliacinį skundą.
3.1. Skunde nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. jo pateiktas apeliacinis skundas yra rašytinis ir pasirašytas VĮ „Registrų centras“ administruojamu saugiu elektroniniu parašu, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, todėl atitinka BPK 313 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
3.2. Taip pat apeliantas pažymi ir tai, kad teismai baudžiamosiose bylose vis dažniau procesinius dokumentus – nutartis, nuosprendžius, pranešimus bei šaukimus tiek advokatams, tiek prokurorams ir kitiems proceso dalyviams siunčia elektroniniu paštu. Taip pat priima į bylą ir nagrinėja procesinius dokumentus pateiktus elektroninius paštu ir pasirašytus elektroniniu parašu. Dėl to, apylinkės teismas, elektorinio parašo nelaikydamas parašu, turinčiu teisinę galią, nesistemiškai taikė įstatymą ir nepagrįstai nepriėmė apeliacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
4. Advokato D. Ž. skundas atmestinas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą ir pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismo teisėjos 2019 m. spalio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas teisingai išsprendė advokato D. Ž. apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai jį atsisakė priimti.
6. Pagrįstai advokatas skunde pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį naudojantis kvalifikuotų elektroninių parašų kvalifikuota galiojimo patvirtinimo paslauga, preziumuojama, kad kvalifikuoto elektroninio parašo galiojimas yra patvirtintas patikimai, o galiojimo patvirtinimo procedūros rezultatas teisingas ir leidžia pasikliaujančiai šaliai nustatyti bet kokias su kvalifikuoto elektroninio parašo saugumu susijusias problemas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ne advokato minimas teisės aktas, o BPK 8¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą baudžiamajame procese, kaip alternatyvą įprastai rašytinei (popierinei) baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo formai. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. Šio straipsnio penktoje dalyje nustatyta, kad procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332 ,,Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9¹ punkte nurodyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis Teisėjų tarybos nurodytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos vien elektronine forma. Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarime Nr. 13P-145-(7.1.2) ,,Dėl bylų ir su teismo procesu susijusios informacijos tvarkymo vien elektronine forma“ 1 dalies 1.5 punkte nustatyta, kad vien elektronine forma apylinkių ir apygardų teismuose turės būti tvarkomos tos baudžiamosios bylos pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu arba prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kuriose procesinis dokumentas, kurio pagrindu inicijuojama byla teisme, teismui bus pateiktas 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.
8. Taigi, atsižvelgus į BPK 8¹ straipsnio nuostatas, konstatuojama, kad šiuo metu galimybė procesinius dokumentus teismui teikti elektroninių ryšių priemonėmis numatyta tik baudžiamosiose bylose, kurios vedamos elektronine forma. Iš aukštesniajam teismui pateiktos skundo nagrinėjamo medžiagos matyti, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės apylinkės teisme gautas advokato D. Ž. apeliacinis skundas nėra pateiktas į baudžiamąją bylą, kuri vedama elektronine forma. Tai reiškia, jog baudžiamojo proceso įstatymas tokiose bylose nenumato galimybės procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pagrįstai advokato apeliacinį skundą atsisakyta priimti. Pažymima, kad tokios praktikos savo bylose laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartis byloje Nr. 1S-206-449/2019).
9. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti advokato D. Ž. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
advokato D. Ž. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 2 d. nutartį palikti galioti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.