Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) MGL, t. y. 4 500 eurų (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi 1 punktu, 68 straipsniu, S. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, nuspręsta konfiskuoti transporto priemonę - keturratį motociklą „CFMOTO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. A. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 3 d. apie 00.19-01.14 val., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią transporto priemonę – keturratį motociklą „CFMOTO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. nustatyta 3,20% (promilės) etilo alkoholio.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. A. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ginčijamas žemesnės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados dėl S. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teigiama, kad dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo S. A. pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, byloje nesant jokių objektyvių vairavimo jam esant apsvaigus nuo alkoholio faktą patvirtinančių įrodymų.

7. BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

8. Įrodymų vertinimo bendrosios nuostatos ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, taip pat išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir išanalizavo teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus. Nors apylinkės teismas ne itin išsamiai motyvavo savo išvadas dėl S. A. kaltės, tačiau jos atitinka byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie būtų galėję sukliudyti teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, nenustatyta. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog S. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį keturratį motociklą „CFMOTO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,20% (promilės) etilo alkoholio), ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

9. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė tiesioginio ir betarpiško bylos išnagrinėjimo principą, kadangi neapklausė dviejų į teismo posėdį atvykusių liudytojų, apsiribojo ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų pagarsinimu. Toks apeliacinio skundo argumentas akivaizdžiai prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai. Priešingai nei teigia apeliantas, visi byloje surinkti duomenys buvo ne tik gauti teisėtais būdais, tačiau ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje, nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai apklausė tiek patį nuteistąjį S. A., tiek ir visus liudytojus, kurie davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, iš tiesų, pagarsino dalies liudytojų, konkrečiai J. K., D. D., D. A. bei T. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau pažymėtina, jog J. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti jau po išsamios jo apklausos teisme, tuo tarpu kitų liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat buvo pagarsinti prieš tai suteikiant jiems galimybę duoti parodymus teisiamajame posėdyje. Pažymėtina ir tai, jog D. A., kaip ir D. D., dar prieš pagarsinant jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, nurodė neprisimenantis aplinkybių, apie kurias anksčiau liudijo, o juos pagarsinus, papildė savo teisme duotus parodymus. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisiamajame posėdyje perskaičius liudytojų J. K., D. D., D. A. bei T. B. parodymus, tiek pats nuteistasis, tiek ir jo gynėjas turėjo galimybę užduoti jiems klausimus bei ginčyti jų ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju tam tikrų liudytojų (beje, kurių liudytojų apeliaciniame skunde nenurodoma) apklausos teisme buvo atliktos, pažeidžiant BPK nuostatas, dėl ko jų metu gautais duomenimis teismas negalėjo vadovautis sprendžiant S. A. kaltės klausimą.

10. Įvertinusi tai, kas nurodyta šios nutarties 10 punkte, teisėjų kolegija atitinkamai atmeta ir apeliacinio skundo teiginį dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi, kaip matyti iš skundo argumentų, nuteistojo gynėjas skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumą sieja tik su neva tai netinkamai atlikta liudytojų apklausa teisiamajame posėdyje. Jokių kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, galėjo būti šališkas subjektyviąja ar objektyviąja prasme, apeliantas nenurodė, jų savo iniciatyva nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

11. Nagrinėjamu atveju liudytojų J. K., D. A., D. D. parodymais nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. vakare pas D. D. į svečius atėjo J. K. bei D. A.. Jiems besėdint D. D. namo terasoje, į kiemą keturračiu motociklu įvažiavo nuteistasis S. A.. Nulipęs nuo keturračio, S. A. prisijungė prie alkoholį vartojusių J. K. ir D. D.. Tai, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. vakare keturračiu motociklu vienas atvažiavo pas pažįstamą D. D., bei, kad kartu su minėtais liudytojais vartojo alkoholinius gėrimus, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats nuteistasis. Byloje, apskritai, nėra ginčo dėl to, kad S. A. kaltinime nurodytu metu buvo neblaivus ir alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo didesnė, negu 1,5 promilės. Ši aplinkybė nustatyta objektyviu rašytiniu įrodymu - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A (duomenys neskelbtini), jos neneigia ir pats nuteistasis ar jo gynėjas. Iš paminėtų liudytojų parodymų taip pat matyti, jog praėjus kelioms valandoms po to, kai S. A. atvyko pas D. D., tuo pačiu keturračiu motociklu, kuriuo ir buvo atvykęs nuteistasis, kažkas išvažiavo iš D. D. kiemo. Tuo metu, kai keturratis motociklas buvo užkurtas ir juo pajudėta, liudytojo kieme buvo likęs tik vienas iš tą vakarą kartu leidusių asmenų – nuteistasis S. A., kadangi J. K. tuo metu jau buvo nuėjęs į netoliese esančius savo namus, D. D. buvo savuosiuose namuose, kuriuose jau miegojo ir D. A.. Apklausiamas liudytojas D. D. taip pat parodė, jog, išgirdęs užvesto keturračio motociklo garsą ir išbėgęs į kiemą, nerado jame nei transporto priemonės, nei S. A.. Supratęs, kad keturračiu motociklu išvažiuoti galėjo neblaivus nuteistasis, bijodamas, kad pastarasis neįvažiuotų į netoliese esančiuose laukuose iškastus vandens telkinius, paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir iškvietė policijos pareigūnus. Liudytojų D. D. bei J. K. parodymais taip pat nustatyta, jog po to, kai buvo iškviesti policijos pareigūnai, pagal girdimą keturračio motociklo variklio garsą J. K. ėmė ieškoti S. A. laukuose, tuo tarpu D. D. liko laukti atvykstančių policijos pareigūnų. Būtent J. K. maždaug 300 metrų (liudytojo teigimu) atstumu nuo D. D. namų rado keturratį motociklą ir šalia jo ant žemės nukritusį S. A..

12. S. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kategoriškai neigė vairavęs transporto priemonę, kuria buvo atvykęs pas D. D., po to, kai vartojo alkoholį pastarojo terasoje. Nuteistasis pateikė savo įvykių versiją, nurodydamas, jog keturračiu motociklu iš D. D. kiemo išvažiavo ne jis pats, o kažkoks kitas asmuo, tuo tarpu jis, manydamas, jog jam priklausančią transporto priemonę bandoma pavogti, vijosi keturratį motociklą per laukus pagal jo variklio garsą ir jį prisivijęs sukniubo. Tokios pačios versijos nuteistasis laikėsi ir apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu, ja grindžiamas ir nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas. Vis tik, tikėti tokia analizuojamo įvykio versija teisėjų kolegija pagrindo neįžvelgia, kadangi ji ne tik nepatvirtinta jokiais byloje surinktais įrodymais, bet ir atrodo visiškai nelogiška. Tokia nuteistojo pozicija šiuo atveju vertinama tik kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo.

13. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent S. A. vairavo keturratį motociklą „CFMOTO“ nuo D. D. namų iki tos vietos, kurioje buvo surasta vis dar užvesta ši transporto priemonė, o šalia jos ir pats nuteistasis, kadangi tuo metu, kai keturratis motociklas išvažinėjo iš D. D. kiemo, jame nebuvo nei vieno kartu su S. A. vakarojusio asmens, nenustatyti ir kokie tai kiti asmenys, kurie matė, kas vairavo šią transporto priemonę, tačiau S. A. kaltę patvirtina byloje surinktų netiesioginių įrodymų visuma. Kaip matyti iš J. K., D. D. parodymų, kieme, iš kurio pajudėjo keturratis motociklas laukų link, tuo metu buvo tik nuteistasis S. A.. Šių liudytojų, taip pat į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų T. B. ir P. K. parodymais taip pat nustatyta, jog būtent nuteistasis buvo surastas prie laukuose stovinčio užvesto keturračio. Jokių kitų asmenų, kurie galėjo vairuoti S. A. priklausantį keturratį, toje vietoje ar netoliese nebuvo pastebėta.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad būtent S. A. vairavo keturratį motociklą nuo D. D. namų iki laukų, kuriuose jis buvo rastas, netiesiogiai patvirtina ir liudytojo A. K. parodymai. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas šis liudytojas nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 3 d. naktį S. A. važiavo pieva, kurioje ganėsi jo avys, ir nutraukė „piemenį“ (elektros impulsų generatorių). Liudytojas taip pat parodė, jog atlyginti žalą, patirtą dėl prietaiso sugadinimo, jam žadėjo būtent S. A., kuris, bendraudamas su liudytoju, be kita ko, nurodė ir tai, kad „didžiausias koziris“ yra tai, kad policijos pareigūnai „pagavo jį ne už vairo“. Tokius liudytojo A. K. parodymus iš dalies patvirtino ir jo sūnus J. K., kuris parodė, jog nuteistasis po įvykio buvo atvykęs pas tėvą ir siūlė pinigų žalai atlyginti. Taigi, kaip matyti iš A. K. bei J. K. parodymų, nuteistasis šiems liudytojams neneigė to, jog 2018 m. rugpjūčio 3 d. naktį vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tokiu būdu sugadino elektros impulsų generatorių, buvusį toje vietoje, kurioje ganėsi A. K. avys. Priešingai, S. A. pripažino šias aplinkybes, džiaugdamasis, jog jam gali pavykti išvengti atsakomybės, kadangi policijos pareigūnai tiesiogiai nematė kaip jis vairavo keturratį motociklą, bei pažadėjo atlyginti liudytojui padarytą turtinę žalą. Tai, kad S. A. netrukus po įvykio savo iniciatyva atvyko pas A. K. į namus ir pasiūlė atlyginti padarytą žalą, rodo, jog jis prisiėmė asmeninę atsakomybę už neteisėtais veiksmais liudytojui padarytus nuostolius.

15. Tokie paties nuteistojo S. A. veiksmai akivaizdžiai paneigia jo versiją, jog jam priklausantį keturratį motociklą vairavo ir tuo liudytojui turtinę žalą padarė koks tai kitas asmuo, pasikėsinęs įvykdyti keturračio motociklo vagystę, o ne pats nuteistasis. Be to, tokią versiją paneigia ir kiti byloje surinkti duomenys. Visų pirma pažymėtina, jog liudytojai D. D. bei J. K. nenurodė, jog aptariamą vakarą jie būtų pastebėję kokį tai įtartiną asmenį ar asmenis, kurie galėjo pasikėsinti pavogti nuteistajam priklausančią transporto priemonę, o ir pats nuteistasis tai, kad keturratį motociklą nuo D. D. namų iki netoliese esančių laukų vairavo visai kitas asmuo, o jis laukuose buvo surastas, nes vijosi šį asmenį, nurodė tik apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno. Tuo tarpu įvykio vietoje ar ligoninėje, kai buvo tikrinamas jo kraujas, galimai jau suvokdamas jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę ir galimas neigiamas to pasekmes, policijos pareigūnams apie tai nė neužsiminė. Šiuo atveju būtų galima daryti prielaidą, jog tokių aplinkybių policijos pareigūnams S. A. nenurodė, kadangi buvo pernelyg apgirtęs, nesiorientavo aplinkoje, tačiau, kaip matyti iš liudytojų A. K. ir J. K. parodymų, apie jokį galimą nusikaltimą nuteistasis neminėjo ir jiems, nors pas A. K. buvo atvykęs sekančią dieną po įvykio, t. y. jau išblaivėjęs.

16. Teisėjų kolegija apskritai abejoja nuteistojo galimybėmis, esant tokio girtumo laipsnio (nuteistajam nustatytas 3,20 promilės girtumas), vytis keturratį motociklą ir juo labiau - jį pasivyti, bėgant net ne keliu, t. y. lygiu grindiniu, o laukais, orientuojantis kuria kryptimi jis juda tik iš užvesto variklio garso (liudytojų J. K., D. D. parodymais, taip pat Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolu nustatyta, kad keturratis motociklas „CFMOTO“ laukais važiavo neįjungtomis šviesomis). Tokį manymą tik dar labiau sustiprina liudytojų D. D., J. K., P. K. ir T. B. parodymai. Visi šie liudytojai analogiškai patvirtino, jog S. A. būklė dėl girtumo buvo tokia sunki, kad jo judesiai buvo visiškai nekoordinuoti. Policijos pareigūno P. K., kaip ir J. K. įsitikinimu, nuteistasis buvo tokios būsenos, kad tikrai negalėjo bėgti. P. K. apklausiamas parodė, jog kaltininką reikėjo vesti į tarnybinį automobilį, prilaikyti, kadangi priešingu atveju šis būtų nukritęs. Tuo tarpu J. K. nurodė, jog, dar būdamas D. D. terasoje, nuteistas stodamasis krito, nuvertė garso kolonėlę. Tai, kad nuteistojo judesiai buvo tokie nekoordinuoti, jog vartė aplink esančius daiktus, patvirtino ir D. D., kuris nurodė, jog nuteistasis užkliudė ne tik garso kolonėlę, bet ir nuvertė gėlių vazoną bei sudaužė plyteles. Nuteistojo versija, jog kažkas pasikėsino pavogti jo transporto priemonę, teisėjų kolegijai atrodo nelogiška dar ir dėl to, kad keturračiu motociklu buvo važiuojama laukais, o ne keliu. Akivaizdu, jog įvykdyti svetimo turto vagystę ketinęs asmuo nebūtų pasirinkęs tamsiu paros metu važiuoti laukais, kuriuose, kaip nurodė liudytojai J. K. ir D. D., buvo daug vandens telkinių, tokiu būdu rizikuodamas užklimpti, ir tokiu būdu būti užkluptam darant nusikalstamą veiką, ar netgi paskęsti. Tokia keturračio motociklo judėjimo kryptis tik patvirtina, kad ją vairavo blaiviai nemąstantis asmuo.

17. Vien tai, kad liudytojas A. K. rado S. A. šlepetes pievoje, aukščiau nurodytų išvadų niekaip nepaneigia. Neabejotina, jog šlepetės nuo nuteistojo kojų nukristi galėjo ir jam sėdint ant keturračio motociklo, o ne tik vejantis jį pėsčiomis.

18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurie būtų leidę nustatyti faktą, kad transporto priemonę vairavo kitas asmuo, arba jį paneigti, kadangi nebuvo išsamiai apžiūrėta įvykio vieta, siekiant rasti bet kokius pėdsakus ar daiktus, leidžiančius identifikuoti keturratį motociklą vairavusį asmenį, taip pat neištirtas keturratis motociklas, siekiant surasti ir užfiksuoti ant jo paviršiaus esančius kokius tai pėdsakus, kas neva tai būtų leidę nustatyti, ar S. A. priklausančią transporto priemonę vairavo jis, ar kitas asmuo, kuris spėjo pasišalinti iki atvykstant policijos pareigūnams. Atsakydama į tokį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog nusikalstamos veikos tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės. Aptariamu atveju į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nekilo jokių abejonių, jog keturratį motociklą „CFMOTO“ vairavo S. A., kadangi būtent jis buvo surastas gulintis prie šios transporto priemonės, be to, tai, kad transporto priemonę vairavo nuteistasis, policijos pareigūnams patvirtino ir juos pasitikęs liudytojas J. K., o pats S. A. versijos, kad keturratį motociklą kažkas bandė pavogti, o jis tik vijosi nusikaltėlį, bėgdamas paskui transporto priemonę, policijos pareigūnams nepateikė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atlikti išsamios įvykio vietos apžiūros, t. y. apžiūrėti aplink esančių laukų teritoriją, siekiant rasti bet kokius pamestus daiktus ar įspaustus avalynės pėdsakus, kaip ir bandyti surasti ir užfiksuoti bet kokius pėdsakus keturračio motociklo paviršiuje, neva tai padėsiančius nustatyti galimą transporto priemonės vagį, ikiteisminio tyrimo pareigūnai šiuo atveju neprivalėjo.

19. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo pripažino S. A. kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą. Apeliaciniame skunde pateikti motyvai nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės ir tėra apelianto gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. A. gynėjo advokato Dainiaus Žiedo apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.