Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas, deklaruota gyvenamoji vieta - ten pat, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, 2011-05-20 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., vadovaujantis BK 38 str., paskiriant įpareigojimus, teistas: 2012-02-13 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, laikomas neteistu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį; A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis plataus profilio statybininku UAB (duomenys neskelbtini) 2014-10-30 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str., vadovaujantis BK 93 str., paskiriant įpareigojimus, teistas: 1. Šiaulių apylinkės teismo 2017-11-07 nuosprendžiu pagal BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d., BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. - 14 MGL (527,24 EUR) dydžio bauda; 2. 2020-02-06 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. ir 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 2 d., paskirta galutinė bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017-11-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 14 MGL bausme, ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 1 p., įpareigojant visą laisvės apribojimo laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir 14 MGL bauda, bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamasis pagal BK 138 straipsnio 1 dalį; D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajonas, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, 2018-07-26 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi atleistas pagal BK 284 str. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., teistas: 1) 2020-06-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str., skirta bausmė 4 mėnesiai viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant po trisdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) 2020-07-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 str., 138 str. 1 d., skirta galutinė subendrinta bausmė 5 mėnesiai viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. smurtaudamas nežymiai sužalojo A. M., o būtent: 2019-11-04, apie 19.19 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kieme, tyčia, tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. M. į veido sritį, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. P. ir D. T., veikdami kartu, smurtaudami sužalojo M. B., o būtent 2019-11-04 apie 19.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kieme, bendrais tyčiniais veiksmais: A. P. du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. B. į veido sritį, po ko M. B. nugriuvus ant žemės ir keliantis, D. T. vieną kartą spyrė M. B. į veido sritį, po ko M. B. nugriuvus ant žemės, D. T. spyrė ne mažiau kaip tris kartus M. B. į galvos sritį, taip bendrais veiksmais padarė M. B. nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą kairiame momenyje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje pereinančią į abiejų akių vokus, odos nubrozdinimą kairės speninės ataugos srityje su aplinkine poodine kraujosruva, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Motyvuojamoji dalis

- 2019-11-05 A. M. pareiškimu, kad 2019-11-04, apie 19.19 val., adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., daugiabučio namo kieme jį ir brolį M. B. sumušė iš matymo pažįstami M. J. ir D. T.. Įvykio metu jam į veido sritį buvo suduota 3-4 smūgiai, sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 8);

- 2019-11-05 M. B. pareiškimu, kad 2019-11-04, apie 19.19 val., adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., daugiabučio namo kieme jį ir brolį A. M. sumušė iš matymo pažįstami M. J. ir D. T.. Dėl sužalojimų jis buvo pristatytas į ligoninę, kur diagnozuota galvos žaizda ir nosies kaulo lūžis (1 t., b. l. 16);

- 2019-11-04 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams A. M. pasakojo, kad jį ir brolį M. B. sumušė du vaikinai: M. J. ir D. (1 t., b. l. 24-25);

- 2019-11-04 tarnybiniu pranešimu, jog 2019-11-04 21.59 val. į VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė priėmimo skyrių pristatytas M. B., kuriam diagnozuota galvos mušta žaizda, nosies kaulo lūžimas (1 t., b. l. 26);

- Duomenimis iš ataskaitų žiūryklės, iš kurios matyti, kad A. M. pranešdamas apie nusikaltimą, nurodo, kad jį užpuolė buvusios žmonos draugas, trenkė jam į akį (1 t., b. l. 27);

- 2019-11-05 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, apžiūra, apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 33-40);

- 2019-11-11 tarnybiniu pranešimu dėl tyrimo veiksmų ir įtariamųjų nustatyto, kuriame nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad 2019-11-04 A. M. ir M. B. sumušė D. T., (duomenys neskelbtini)., M. J., gim. (duomenys neskelbtini) kartu buvo A. P., gim(duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 41-46);

- Specialisto išvada Nr. G 1553/2019(04), kurioje užfiksuota, jog nukentėjusiajam A. M. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke, galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. A. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 106);

- Specialisto išvada Nr. G 1552/2019(04), kurioje užfiksuota, jog nukentėjusiajam M. B. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda kairiame momenyje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje pereinanti į abiejų akių vokus, odos nubrozdinimas kairės speninės ataugos srityje su aplinkine poodine kraujosruva, galėjo būti padaryti nurodyto įvykio laiku tiesioginių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje M. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 114-115);

- Klaipėdos bendrojo pagalbos centro pateiktas pagalbos kvietimo garso įrašu, kuris apžiūrėtas 2020-03-09 kitų objektų apžiūros protokolu, užfiksuota, kad pranešdamas apie įvykį nukentėjusysis A. M. nurodo, jog į (duomenys neskelbtini) nori išsikviesti policiją, kad ką tik parvežė sūnų ir jį lauke prie namo užsipuolė naujas žmonos vyras, kuris jį sumušė, sudavė į akį (1 t., b. l. 174-181);

- Akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad suvedus į akistatą D. T. ir M. J., D. T. patvirtino, kad M. J. mušėsi su A. M.. M. J. akistatos metu parodė, kad gal jis ir davė kokį smūgį A. M., bet turbūt nepataikė (2 t., b. l. 87-90).

Dėl nusikalstamos veikos

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/a1-86 7 straipsnyje nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, kai nedidele dalimi profesinio ar bendro darbingumo netekimu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse laiko tuos atvejus, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo praranda mažau nei 30 procentų, bet ne daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo; sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Ši veika padaroma tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir jų norėjo. Netiesiogine tyčia veika padaroma tada, kai ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2011, Nr. 2K-450/11, Nr. 2K-4/2012, Nr. 2K-587-697/2015, Nr. 2K-9-697/2017 ir kt.). Teismų praktikoje nurodoma, kad ši veika neretais atvejais padaroma neapibrėžta tyčia, t. y. kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pavyzdžiui, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo.

Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino pilnai. Pripažino bylai svarbias aplinkybes, kad konflikto metu, nukentėjusiajam M. B. sudavė į veido sritį. Nors ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau teismo metu M. J. savo kaltę pripažino pilnai, nurodydamas, kad konflikto su nukentėjusiuoju A. M. metu, jis pastarajam tyčia, kelis kartus kumščiu sudavė į veido sritį. D. T. taip pat ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė, tačiau teismo metu ją pripažino ir nurodė, kad konflikto metu jis nukentėjusiajam M. B. spyrė kelis kartus. Jų kaltę taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti bei užfiksuoti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – A. M. ir M. B. pareiškimuose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadose, akistatos protokole nurodyti duomenys ir aplinkybės, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad kaltinamieji M. J., A. P. ir D. T. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Padarytų nusikalstamų veikų objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė tyčiniu smūgiu sudavimu nukentėjusiajam A. M. padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, o M. B. padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo M. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o kaltinamųjų A. P. ir D. T. teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo M. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis M. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Teistumas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas išnykęs, todėl laikomas neteistu (2 t., b. l. 54-57, 58-61), administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią nuobaudą (2 t., b. l. 53-64), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę (BK 46 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas supaprastintas procesas, asmuo pripažino savo kaltę.

Iki bausmės vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (2 t., b. l. 91-92).

Kaltinamojo A. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).Baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).

Kaltinamasis A. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau teistas (2 t., b. l. 95-98, 99-106), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 107), dirbantis. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad teisiamas jau trečią kartą, antrą kartą teisiamas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnyje ir 284 straipsnyje, kas rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis, artimas straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui už šios nusikalstamos veikos padarymą (BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas supaprastintas procesas, asmuo pripažino savo kaltę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-02-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-02-06 baudžiamąjį įsakymą įskaitytas ir atliktas laikas.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ir sprendimą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157/2010, 2K-488/2013, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-326-303/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai (įstatyme nurodyti) nusikaltimai, už kuriuos paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų, arba asmeniui, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 437/2010, 2K-203/2014, 2K-326-303/2018). Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors A. P. teisiamas trečią kartą, tačiau neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Yra nedirbantis. Kaltinamasis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl tokių savo veiksmų, juos vertino kritiškai, pažadėjo daugiau nebenusikalsti. Šia nusikalstama veika nebuvo padarytos labai sunkios pasekmės nukentėjusiajam, nebuvo padaryti sunkūs sužalojimai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau skiriant įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str.).

Kaltinamojo D. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).Baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).

Kaltinamasis D. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Teistas, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, būdamas nepilnamečiu (2 t., b. l. 2-6, 7-11), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 13-18), nedirbantis (2 t., b. l. 25). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę (BK 49 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas supaprastintas procesas, asmuo pripažino savo kaltę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-07-08 nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-07-08 nuosprendį įskaitytas ir atliktas laikas.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtinas, nes nusikalstamą veiką padarė nepilnametis, skiriant įpareigojimus.

Iki bausmės vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (2 t., b. l. 48-49).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 215,47 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 126-130). Šią žalą sudaro dėl apdraustojo M. B. sveikatos sutrikdymo Šiaulių skyriaus laikotarpiu nuo 2019-11-07 iki 2019-11-18 išmokėta 215,47 Eur ligos išmoka (įskaitant ir Gyventojų pajamų mokestį, kuris nustatyta tvarka pervestas VMI). Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamųjų A. P. ir D. T. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamųjų.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl patirtos 324,40 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 141-147). Šią žalą sudaro už nukentėjusiajam M. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėta 324,40 Eur suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamųjų A. P. ir D. T. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamųjų

Siekiant užtikrinti pateiktus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį dėl 215,47 Eur ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 324,40Eur turtinės žalos atlyginimo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Violeta Rudžianskienė 2020-04-02 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą daliai – 539,87 Eur D. T. priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant D. T. disponuoti iki 300 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 158-159). Kadangi pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateikti civiliniai ieškiniai iki šiol nėra atlyginti, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško pateiktų civilinių ieškinių atlyginimo.

Siekiant užtikrinti pateiktus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį dėl 215,47 Eur ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 324,40Eur turtinės žalos atlyginimo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Violeta Rudžianskienė 2020-04-02 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą daliai – 539,87 Eur A. P. priklausančių piniginių lėšų, esančių UAB „Revolut Payments“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant A. P. disponuoti iki 300 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 164-165). Kadangi pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateikti civiliniai ieškiniai iki šiol nėra atlyginti, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško pateiktų civilinių ieškinių atlyginimo.

Dokumentai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su garso įrašu – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti 20 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir M. J. nustatyti galutinė bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais.

A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir A. P. nustatyti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu b papunkčiu, paskirtą šiuo nuosprendžiu bausmę subendrinti visiško sudėjimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-02-06 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 14 MGL (penkių šimtų dvidešimt septynių eurų 24 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-02-06 baudžiamąjį įsakymą įskaitytą ir atliktą bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. P. atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams ir įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., adresu Kudirkos g. 34-67, Kuršėnai, Šiaulių r., bei paskirti jam šiuos įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones:

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- dirbti, be teismo sutikimo nekeisti darbo, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir D. T. nustatyti sumažintą bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-07-08 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-07-08 nuosprendį įskaitytą ir atliktą bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, arešto bausmės vykdymą D. T. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams ir įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., adresu Daugėlių g. 68-41, Kuršėnai, Šiaulių r., bei paskirti jam šias auklėjamojo poveikio priemones ir įpareigojimus:

- 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, įpareigojant juos atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- dirbti, mokytis, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vieną mėnesį būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį dėl 215,74 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų 74 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, taikant dalinę atsakomybę - priteisiant šią sumą iš kaltinamųjų A. P. ir D. T., t. y. po 107,87 Eur.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 324,40 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų 40 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, taikant dalinę atsakomybę, priteisiant šią sumą iš kaltinamųjų A. P. ir D. T., t. y. po 162,20 Eur.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į dalį – 539,87 Eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 87 eurocentus) D. T. priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant D. T. disponuoti iki trijų šimtų eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį – palikti iki visiško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių atlyginimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į dalį – 539,87 Eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 87 eurocentus) A. P. priklausančių piniginių lėšų, esančių UAB „Revolut Paymenst“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant A. P. disponuoti iki trijų šimtų eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje , kiekvieną mėnesį – palikti iki visiško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių atlyginimo.

Dokumentą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su garso įrašu – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.