Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. Šiais veiksmais G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis G. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, sutiko duoti parodymus, paaiškino, kad įvykio dieną važiavo iš Panevėžio, susitiko pažįstamus, pavežė juos iki (duomenys neskelbtini), pasirodo vieno iš jų gimtadienis buvo, užsuko pas juos į namus, pabendravo. Tai proga pasiūlė jam išgerti. Išgėrė 4 „čerkutes“, ruošėsi pasilikti nakvoti, bet galvojo: „čia tik 2 km iki namų, parvažiuosiu“, jautėsi gerai. Tik užsukus į (duomenys neskelbtini) keliuką sustabdė policija, pripūtė 2 promiles, palaukus 15 min. pripūtė 1,9 prom., tada paskambino žmonai, kad atvažiuotų, ji pasiėmė kaimyną kartu ir atvažiavo. Išvežė automobilį, labai negerai gavosi, tragedija, nes jam darbas ir prie darbo jis verslo liudijimą dar papildomai išsiėmęs, pagal kurį dirba, tam kad išsilaikytų. Jam automobilis yra viskas, be jo blogai, jis paruoštas darbui - vežti (duomenys neskelbtini), nes prie daugiabučių su priekaba privažiuoti neįmanoma ir važiavimui į darbą reikalinga mašina, reikia tai į vieną tai į kitą (duomenys neskelbtini) važiuoti. Dabar gavosi negerai, aišku žmona pavežiotų, bet reikalingas automobilis, būtų gerai kad grąžintų jį jam, arba suteiktų galimybę atgal išsipirkti. Atsakydamas į tikslinančius klausimus parodė, kad viskas nutiko 2025 m. gruodžio 8 d. Automobilis „Renault Trafic“ priklauso jam, pirktas prieš 4 metus už 4600 eurų. Naudojo darbo tikslais, kito automobilio neturi, pats pritaikė mašiną kad tiktų darbui, išsiėmė sėdynes, nusipirko rampas, tam kad įvažiuoti, nes jis didelis ir ilgas. Spalvotas gėrimas buvo vartotas - brendis ir viskis, išgėrė apie 200 ml. Pavartojęs jautėsi normaliai, gal kažkiek apsvaigęs, bet gerai jautėsi. Jam kartu buvę žmonės sakė pasilikti, kai susiruošė išvažiuoti, bet jam nepatiko tas, kad pradėjo daugiau kompanijos rinktis, tai nutarė išvažiuoti. Pavažiavus 500 metrų sustabdė policijos pareigūnai. Neturi priklausomybės alkoholiui. Po įvykio kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gydymo, kad nekiltų daugiau tokių problemų, pats taip nusprendė, kad reikia kreiptis. Ten buvo pokalbiai su specialistais, paskirti vaistai, lašino lašines, bendravo su psichologu. Buvo tik dienos centre, stacionare negulėjo, papildomai vaistai buvo išrašyti mėnesiui. Pats poelgį vertina labai blogai, per vieną dalyką tiek prisidarė bėdos. Santykiai su sese puikūs, dažnai bendrauja, susitinka. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), susitinka tai pas ją, tai pas jį, mama ten gyvena, kur sesuo, dabar mamą paguldė į (duomenys neskelbtini) slaugos namus, nes pašlijo jos sveikata po tėčio mirties rudenį, šiandien jai (duomenys neskelbtini) metų, važiuos aplankyti, su sese sutaria gerai nuo mažų dienų. Ji dėl to įvykio, to poelgio blogai sureagavo, katastrofa iš giedro dangaus. Per mėnesį jo pajamos - minimalus darbo užmokestis ir iš verslo liudijimo apie 1000 eurų. Gaunasi 1700-1800 eurų per mėnesį, žmona nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, turi problemų su sveikata, nugara, taip, ji turi teisę vairuoti transporto priemonę. Išlaikytinių daugiau neturi, tik žmoną, namus reikia išlaikyti ir turi įsipareigojimų “(duomenys neskelbtini)“ bankui ir „(duomenys neskelbtini)“, paskolos moka po 700 eurų per mėnesį. Sudaryta 36 mėn. sutartis, sudaryta pernai, metai laiko jau praėjo, liko 2 metai. Lieka 1000 eurų pragyvenimui, bet ir nelieka atėmus išlaidas kurui, mokesčiams, pragyvenimui. Netekus darbo būtų tragedija.

4. Kadangi kaltinamasis G. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir kaltinamojo gynėjas advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

5. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. V. prašė teismo skirti ją brolio G. J. laiduotoja ir paaiškino, kad broliu labai pasitiki ir žino, kad jis daugiau taip nesielgs. Tarp jos ir brolio yra artimas ryšys, jie vienas kitam padeda, nėra susipykę. Brolis labai paslaugus, jis labai darbštus, viską moka daryti: dirbti ir su elektra ir prie automobilių ir statybose, jai sandėliuką pats pastatė, kai jos sūnus žuvo, labai jis jai padėjo visą laiką, bendravo su ja, o pas mamą ir tėtį visada atvažiuodavo, padėdavo, savaitgaliais viską sutvarkydavo. Be jo būtų ir jai sunku, ir mamai. Brolis vaikų neturi, bet gyvena su žmona, sutaria gerai, visada su ja atvažiuoja, jo žmona taip pat padeda, sutvarko tėvams kambarius ar valgyti pagamina. Brolis pats paskambino ir pasakė apie tai kas nutiko, pradžioj jai buvo šokas, sakė: „kaip tu taip, G. J.“. Ji mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką, nes jie labai bendrauja, ji su juo kalbėjosi, įkalbėjo, kad kreiptųsi pas specialistus, jis iškarto sutiko, problemų dėl alkoholio vartojimo nebuvo, išgerdavo, bet visada iš darbo skambindavo su vaizdu per „messenger“, visada su nuotaika, niekada nepastebėjo kad darbe būtų išgėręs, nebent namie išgerdavo, jis pripažino iškart apie įvykį, sekančią dieną. Ji pati nėra teista ar bausta administracine tvarka. Norėtų laiduoti be užstato, bet jei teismas nuspręstų su užstatu, tai galėtų, jei būtų nedidesnis nei jos atlyginimas 1200 eur. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

6. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. J. kaltę pripažino visiškai ir iš esmės paaiškino analogiškas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurias teismui papasakojo ir teisiamojo posėdžio metu (47-50 b. l.).

7. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Panevėžio apskrieties VPK Panevėžio m. ir r. PK RS 2-ojo poskyrio vyresn. tyrėjo V. M. tarnybinį pranešimą, kad 2025-12-08 apie 16.10 val., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, ties (duomenys neskelbtini) gyvenviete, G. J. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį RENAULT TRAFIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510 Nr. ARPK-0211, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2025-12-08 16.10 val., G. J. buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas (be paklaidos). Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas ,,Neblaivumo nustatymo aktas'', o 16.30 val., atliktas pakartotinis tikrinimas alkotesteriu, kurio metu buvo nustatytas 1,90 promilių neblaivumas (be paklaidos). G. J. nepageidavo būti pristatytas į VšĮ Panevėžio Respublikinę ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jo apžiūra (b.l. 5-7).

8. 2025-12-08 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km, Panevėžio r., ties (duomenys neskelbtini), kelio važiuojamojoje dalyje. Kelias yra dviejų krypčių į kiekvieną pusę po vieną eismo juostą. Kelio važiuojamoji dalis yra išasfaltuota, išasfaltuoto kelio pakraščiuose yra biri danga (kelkraštis). Šiaurės kryptimi priekiu nukreiptas pilkos spalvos automobilis RENAULT TRAFIC. Automobilio priekyje ir gale yra pritvirtinti du valstybinių numerių ženklai valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis yra keturių durų. Automobilio salonas tamsios spalvos. Automobilyje, automobilio durų daiktadėžėse, salone yra įvairūs daiktai, drabužiai, asmeniniai daiktai. Iš įvykio vietos paimtas automobilis RENAULT TRAFIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu. (b.l. 8-10). Sudarytos fotolentelės (b.l. 11-19).

9. Panevėžio apsk. VPK Panevėžio m. ir r. PK RS 1-ojo poskyrio tyrėjos E. N. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2025-12-08 dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant blaivumo kontrolę naudojantis bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu ARSM-0235, apie 16.08 val., buvo patikrintas automobilio RENAULT TRAFIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), blaivumas, kurio metu bekontakčiui alkoholio kiekio matuokliui suveikus, užsidegus ekrane ženklui „X“, 2025-12-208 apie 16.10 val., buvo nustatytas alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST, Nr. ARPK-0211, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui G. J. nustatytas 2,00 prom. neblaivumas be paklaidos, antru tikrinimu nustatytas 2025-12-08 apie 16.30 val., 1,90 prom. neblaivumas be paklaidos. Bendraujant su G. J., jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jis nurodė, kad alkoholį vartojo prie 1 val. Automobilis RENAULT TRAFIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojui G. J. įteiktas šaukimas (b.l. 25-26).

10. Iš kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti policijos pareigūnų pateikti uniformos kamerų vaizdo ir garso įrašai, iš kurių matyti, kaip sustabdžius R. J. vairuojamą automobilį, jam buvo patikrintas blaivumas ir alkotesteriu nustatytas neblaivumas (b.l. 21-23).

11. VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, kad automobilio „RENAULT TRAFIC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra G. J. (b. l. 35).

12. Iš 2025-12-08 asmens neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025-12-08 16.15 val., vyresn. tyrėjas V. M., G. J., nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, panaudotas bekontaktinis alkoholio detektorius, eiti tiesia linija - pėda po pėdos, negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), gali; asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, atliko tikrinimą prietaisu DRAGER ALCOTEST 7510, Nr. ARPK-0211, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatė: pirmu tikrinimu 16.10 val., G. J., buvo nustatytas 2,00 prom., neblaivumas (be paklaidos). Atlikus antrą kartą patikrinimą 16.30 val. buvo nustatytas 1.90 prom., neblaivumas (be paklaidos). G. J., su tikrinimo rezultatais sutiko ir po jais pasirašė. G. J., buvo informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis (b.l. 27, 28-30).

13. VšĮ „Emprekis“ - autotransporto kainos Lietuvoje nurodyta, kad automobilio RENAULT TRAFIC, kuras – dyzelis, variklio darbinis tūris 2464 cm3, variklio galia 107 kW/ 146 AG, pasirinkti gamybos periodo 2006-2012 m., pasirinkti metai 2007, vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. gruodžio mėn., 2591 eurų be PVM mokesčio ir 3280 eurų su PVM mokesčiu (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

14. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

15. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad G. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

16. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti parodymai, tačiau ir tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga – tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti vaizdo ir garso įrašai, gauti iš policijos pareigūnų uniformų kamerų, įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos, neblaivumo nustatymo akte G. J. nustatyti neblaivumo požymiai ir bendra kaltinamojo būklė iškart po nusikaltimo padarymo, alkotesterio duomenys, patvirtinantys, kad du kartus patikrinus G. J. girtumą, abu kartus jam nustatytas 1,51 prom. girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad G. J. 2025 m. gruodžio 8 d., apie 16.10 val., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo transporto priemonę - keleivinį automobilį „RENAULT TRAFIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (16.10 val., jam buvo nustatytas 2.00 promilių neblaivumas, o 16.30 val. – 1,90 promilių neblaivumas), todėl tokia G. J. veika kvalifikuota tinkamai ir teisingai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl G. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

19. Teismas, spręsdamas dėl laidavimo instituto taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011).???

20. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – G. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

21. Iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis G. J. laikomas neteistu, nagrinėjamu atveju padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka G. J. baustas už kelių eismo taisyklų pažeidimus (69-74 b. l.). Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad G. J. nėra linkęs nusikalsti, o jo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir G. J. apibūdinančių duomenų visumą – susituokęs, dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, darbe charakterizuojamas teigiamai. Teismui nekyla abejonių, kad šis įvykis jau pats savaime turėjo įtakos G. J. elgesiui ateityje, kadangi jis kreipėsi į priklausomybių gydymo įstaigą. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus G. J. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

22. Be BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas taip pat turi įvertinti ir laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis).

23. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018, 2K-224-1073/2023).

24. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti R. V. yra kaltinamojo sesuo. Tiek G. J., tiek R. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie gyvena netoli vienas nuo kito, dažnai matosi, artimai bendrauja. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. V. praeityje teista nebuvo, dirba (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktos charakteristikos matyti, kad R. V. charakterizuojama teigiamai. Teisme apklausta R. V. teigė, kad brolio G. J. padarytą nusikalstamą veiką vertina kritiškai, palaiko brolį ir žino, kad brolis taip daugiau nepasielgs. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju R. V. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ją su kaltinamuoju G. J. sieja itin glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu su broliu, ji gali daryti teigiamą įtaką G. J., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

25. Esant BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal R. V. laidavimą ir baudžiamąją bylą G. J. nutraukti. Atsižvelgus į pirmiau aptartas kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, G. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant minimalios trukmės laidavimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

26. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

27. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

28. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis G. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, G. J. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,90 prom. neblaivumas. Toks neblaivumo laipsnis yra vidutinis ir gerokai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 prom. neblaivumas). Įvertinta ir tai, kad G. J. vairavo automobilį 2025 m. gruodžio 8 d. – pirmadienį, tamsiu paros metu – 16.10 val., kelyje (duomenys neskelbtini), kur eismas, iš esmės nėra intensyvesus. Nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek kaltinamojo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Pats kaltinamasis teismui pripažino, kad išgėręs alkoholio, vairavo automobilį, tačiau logiškai paaiškinti, kodėl taip pasielgė, negalėjo. Teismo vertinimu, kaltinamasis, turėdamas ilgą vairavimo stažą, žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau vis tiek nusprendė įvykio dieną vairuoti. Šios aplinkybės rodo G. J. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir KET.

29. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad kaltinamasis G. J. gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. vietovėje, kurioje dažnai viešasis transportas nevažinėja, o teisė vairuoti kaltinamajam yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, pagalbos žmonai, motinai kuri yra silpnos sveikatos. Teismas pažymi, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, G. J. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams – artimas minimaliam terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), termino pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 10 d.

30. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

31. Nagrinėjamu atveju, G. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „RENAULT TRAFIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėto automobilio valdytojas ir savininkas yra G. J..

32. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, be viso kito turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo proporcingumas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aiškinant turto konfiskavimo netikslingumo nuostatą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindą išvadai, jog turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

33. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

34. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl turto konfiskavimo, atsižvelgia į aplinkybę, kad kaltinamasis G. J. yra neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, gauna nedidelį atlyginimą, turi finansinių įsipareigojimų, vienas išlaiko šeimą, keleivinį automobilį „RENAULT TRAFIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra pritaikęs savo darbinei veiklai – pakeitęs jo savybes. Teismo vertinimu šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys buvo vienkartinis ir atsitiktinis, ir transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę, darbinę situaciją būtų neproporcinga priemonė ir prieštarautų teisingumo principui. Be to, kaip minėta, keleivinis automobilis „RENAULT TRAFIC“ yra kaltinamojo pritaikytas jo darbinei veiklai – išimtos automobilio sėdynės, įrengta rampa. Teismo vertinimu, tokie pakeitimai ženkliai apsunkintų automobilio realizavimo galimybes, jį konfiskavus, sukeltų neproporcingų išlaidų, būtų neracionalus ir neekonomiškas. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu yra tikslingesnis automobilio vertės išieškojimas, kas taip pat pasiektų baudžiamojo poveikio priemonės tikslus.

35. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas, vadovaudamasis teisingumo, ekonomiškumo, racionalumo kriterijais, sprendžia, kad iš G. J. konfiskuotina pinigų suma – 3280 Eur, atitinkanti automobilio „RENAULT TRAFIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę (BK 72 straipsnio 5 dalis).

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

36. Teisme 2025 m. gruodžio 18 d. buvo gautas pirminis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos – 116,67 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą G. J..

37. BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

38. Pagal suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad baudžiamoji byla teismui buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, dėl ko, remiantis baudžiamojo proceso įstatymu, G. J. buvo paskirtas būtinas gynėjo dalyvavimas procese. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, nes, kaip jau minėta, gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. J. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkinamas.

VII. Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo ir kitų klausimų

40. G. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui – naikintinos.

41. Proceso išlaidų nėra.

42. Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismas nusprendžia pagal BPK 94 straipsnio nuostatas: 2025-12-08 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyr. tyrėjo V. M. nutarimu automobilį RENAULT TRAFIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, perduotą saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-33) – grąžinti G. J.; DVD- R 1 vnt. su policijos pareigūnų kūnų kamerų įrašu byloje (b.l. 24) – palikti saugoti su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 10 d.;

- konfiskuoti iš G. J. transporto priemonės – „RENAULT TRAFIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3280 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų).

G. J. skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo ir dokumento paėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš G. J..

- automobilį „RENAULT TRAFIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, perduotą saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-33) – po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti G. J..

- DVD- R 1 vnt. su policijos pareigūnų kūnų kamerų įrašu byloje (b.l. 24) – palikti saugoti su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.