Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18902-2022 (ROIK22161517895).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18902-2022 (ROIK22161517895) V. V. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 526 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad jis 2022 m. kovo 16 d., 19.20 val. Sausio 13-osios g. 2, Vilniuje esančioje parduotuvėje „Maxima“ nedėvėjo veido kaukės, kuri dengtų burną ir nosį, nevykdė apsaugos darbuotojo reikalavimo užsidėti kaukę, tuo nesilaikė ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ nuostatų ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2022 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. V-246 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo 3 punkto reikalavimų, tuo sukeldamas pavojų išplisti COVID - 19 ligai, esant ekstremaliai situacijai. Už šį nusižengimą jam paskirta 750 Eur bauda (b. l. 14-16).

Pareiškėjas V. V. V. pateikė skundą, kuriame nurodo, jog Institucija 2022 m. kovo 16 d. surašė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-8761-2022, tačiau jame Institucija nenurodė nei konkretaus teisės akto, kurį pažeidė pareiškėjas, nei to teisės akto straipsnio, dalies ir/ar punkto. Minėtas protokolas buvo surašytas su administraciniu nurodymu, tai yra, su pasiūlymu pareiškėjui sutikti su jam inkriminuotu pažeidimu ir geranoriškai susimokėti pusę minimalios baudos, skirtinos už pareiškėjui inkriminuotą nusižengimą. Savaime suprantama, kad pareiškėjas, iš jam surašyto protokolo nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kokio teisės akto pažeidimu jis yra kaltinamas, nevykdė administracinio nurodymo. Vienok, nors Institucija 2022 m. gegužės 6 d. priimdama sprendimą pasinaikinti minėto protokolo pagrindu 2022 m. balandžio 19 d. priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-8001-2022 pripažino, kad šis protokolo trūkumas pažeidė pareiškėjo teisę į efektyvią ir efektingą jo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, tai nesutrukdė Institucijai 2022 m. rugpjūčio 31 d. priimti skundžiamą nutarimą ir paskirti pareiškėjui 750 Eur baudą. Taigi pareiškėjo procesinė teisė priimti aiškiai informuoto asmens sprendimą dėl į protokolą įrašyto administracinio nurodymo vykdymo (ar jo nevykdymo) buvo grubiai pažeista, kadangi Institucija iš naujo nesurašė ir pareiškėjui neįteikė tinkamai ir teisingai surašyto protokolo, kuriame būtų nurodyta, kokį teisės aktą pažeidė pareiškėjas ir kad pareiškėjui yra siūloma iki nurodyto termino pabaigos įvykdyti administracinį nurodymą, tai yra, sumokėti pusę minimalios baudos, skirtinos už inkriminuotą administracinį nusižengimą, pažeidimą. Pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju aplinkybė, kad (ar) pareiškėjas tokį administracinį nurodymą būtų vykdęs ar jo nebūtų vykdęs, neturi jokios reikšmės pareiškėjo pažeistos procesinės teisės faktui konstatuoti. Be to, pareiškėjas nesutinka su tuo, kad jo padaryta veika atitinka ANK 526 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks subjektas, o tik specialiojo subjekto statusą atitinkantis subjektas. Byloje nėra įrodyta, jog pareiškėjas atitinka specialiajam subjektui taikytinus požymius. Byloje neįrodyta, kad pareiškėjas padarė kokį nors Civilinės saugos įstatymo (toliau – ir CSĮ) pažeidimą. Be to, viešojo administravimo įstatymas nesuteikia teisės (kompetencijos) valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui priimti norminius administracinius aktus, todėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo A. D. 2022 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. V-246 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vykdymo būtinų sąlygų pakeitimo“, kurio pažeidimu yra kaltinamas pareiškėjas, šioje byloje negali būti taikomas, kadangi prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka. Pažymėtina, kad ANK 526 straipsnyje numatytos veikos objektas yra valdymo tvarka, o padaryta veika užtraukia atsakomybę už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimus. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje, asmuo turi būti pažeidęs arba nevykdęs Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ar kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų, esant karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metui, susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui. Lingvistinis šios normos aiškinimas rodo, kad sankcijoje numatyta atsakomybė kyla asmeniui – neišskiriant konkrečios - fizinio ar juridinio asmens (vadovo ar kito atsakingo asmens) pareigos, tačiau diferencijuojant skirtinos baudos dydį šio straipsnio dalies sankcijoje atsakomybė yra konkretizuojama ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakomybė už ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą kyla ne vien specialųjį statusą turintiems subjektams (Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-117-383/2022). Apeliantas kaltinamas tiesiogiai ir vienasmeniškai dėl savo subjektyvaus elgesio nevykdžius nurodytų teisės norminių aktų reikalavimų ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, nors turėjo tam pareigą. Klausimas dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo įgaliojimų jau buvo spręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. 1-4-602/2016, kurioje konstatuota, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas kaip viešojo administravimo subjektas turi teisę priimti norminius teisės aktus (šiuo atveju Sprendimą), tiesiogiai realizuodamas valstybės valią ir nustatydamas elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų teisinių santykių dalyviams, ir šie aktai oficialiai skelbtini Teisės aktų registre, laikantis norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas 2022 m. rugpjūčio 31 d nutarime Nr. 10- ANR_N-18902-2022, pakanka pripažinti V. V. V. kaltu dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, todėl mano, kad nuobauda pastarajam paskirta teisėtai ir pagrįstai. Pabrėžė, kad administracinių nusižengimų registre nustatyta, kad 2022 m. gegužės 13 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu V. V. V. išsiųstas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, pristatytas (įteiktas) 2022 m. gegužės 18 d. (b. l. 43-45).

Nei pareiškėjas V. V. V., nei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Institucija savo atsiliepime prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Tuo tarpu pareiškėjas, nors buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (b. l. 41), į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Kadangi visiems proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui bei skundo pareiškėjui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. ANK 526 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė.

Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu priimtas nutarimas neteisėtas, nes byloje neįrodyta, kad pareiškėjas padarė kokį nors Civilinės saugos įstatymo pažeidimą, jis apskritai nėra ANK 526 straipsnyje numatytų nusižengimų specialusis subjektas, galiausiai viešojo administravimo įstatymas nesuteikia teisės (kompetencijos) valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui priimti norminius administracinius aktus, kurių jam būtų privalu laikytis. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 526 straipsnį kyla tik tuo atveju, jei yra nustatoma ir įrodoma, kad kaltinamas asmuo padarė kokį nors Civilinės saugos įstatymo pažeidimą ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Teismas pažymi, kad šis įstatymas numato ne tik civilinės saugos sistemos subjektų, bet ir ūkio subjektų, kitų įstaigų ir galiausiai gyventojų teises bei pareigas civilinės saugos srityje (CSĮ 15 straipsnio 2 dalis). Todėl pareiškėjo manymas, kad ANK 526 straipsnio dispozicijoje nurodytų teisės aktų reikalavimą atsakomybėn gali būti traukiami tik specialieji subjektai – už šių įstatymų įgyvendinimą atsakingi civilinės saugos sistemos asmenys, neteisingas.

2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.), vadovaujantis tame tarpe ir Civilinės saugos įstatymo 8 straipsniu, 9 straipsnio 11, 19 punktais, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) plitimo grėsmės, nustatytas antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis.

Pagal CSĮ 9 straipsnio 1 dalies 19 punktą, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Pagal 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.1.1. punktą nustatyta, jog, be kita ko, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus. Pagal šias nuostatas ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas nustato ne tik asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, bet ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygas, o kaukių dėvėjimas viešose prekybos vietose visiškai gali būti pripažintas visuomenės sveikatos saugos priemone, skirta užkirsti kelią pavojingos ligos plitimui kontaktuojant ir bendraujant asmenims viešose vietose be veidą dengiančių apsaugos priemonių (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-116-851/2022).

CSĮ 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad ekstremaliosios situacijos operacijų (toliau – ESVO) vadovas – civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Vienas iš civilinės saugos sistemos tikslų – padėti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, išvengti ar patirti kuo mažiau žalos, išlaikyti rimtį, išsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą, turtą ir apsaugoti aplinką (CSĮ 4 straipsnio 2 punktas). Civilinės saugos sistemos subjektai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, vidaus reikalų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais (CSĮ 7 straipsnis). 2021 m. gruodžio 16 d. Vyriausybė, vadovaudamasi CSĮ 9 straipsnio 11 punktu, pritarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) siūlymui valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirti sveikatos apsaugos ministrą A. D..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“3.1.1 ir 3.1.2 papunkčiais, Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, 20 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ bei siekdamas užtikrinti ekstremaliosios situacijos likvidavimą, ESVO vadovas A. Dulkys 2022 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą Nr. V-246 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo“, kurio 3 punktu įpareigojo vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis (paslaugų gavėjus, paslaugų teikimo vietos lankytojus, paslaugų teikėjus, asmenis, kurie dėl savo darbo pobūdžio turi patekti į paslaugų teikimo vietą ir kt.) uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti. Remiantis CSĮ 6 straipsnyje įtvirtintu civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos organizavimo ir veiklos visuotinio privalomumo principu – civilinės saugos priemonės yra privalomos visoms valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, visiems ūkio subjektams ir gyventojams Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka (CSĮ 39 straipsnis).

Remiantis išdėstytu reglamentavimu, ESVO vadovo A. D. sprendimu Nr. V-246 nustatytas reikalavimas uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes buvo privalomas visiems, vyresniems nei 6 metų amžiaus asmenims, įskaitant pareiškėją. V. V. V. nei ginčijamą nutarimą priėmusiai institucijai, nei teismui nepateikė duomenų, kad jis patektų į teisės normoje nurodytas išimtis, kurioms esant veido kaukės dėvėjimas nebuvo privalomas.

Pagal nuosekliai formuluojamą teismų praktiką toks elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, todėl reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2022 m. kovo 16 d. 19.20 val. V. V. V. parduotuvėje „Maxima“ nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsauginės veido kaukės. Šių administraciniame kaltinime nurodytų aplinkybių pareiškėjas neginčija. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai pažeidė privalomą vykdyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2022 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. V-246 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos vykdymo būtinų sąlygų“ pakeitimo 3 punkto reikalavimus, pažeidimas padarytas esant paskelbtai ekstremaliai situacijai šalyje, savo elgesiu pareiškėjas sukėlė pavojų plisti COVID-19 ligai, t. y. jo veika atitinka tiek subjektyviuosius, tiek objektyviuosius ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius.

Savo reikalavimą panaikinti ginčijamą nutarimą pareiškėjas taip pat sieja su procesiniais pažeidimais, nes, pasak jo, administraciniame kaltinime nebuvo nurodytas jo pažeistas konkretus civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas, kuris nėra įvardintas blanketinėje ANK 526 straipsnio normoje, dėl ko jis neturėjo galimybės tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, be to prieš priimant ginčijamą nutarimą jam nebuvo administraciniu nurodymu pasiūlyta sumokėti pusę minimalios baudos, taip pažeidžiant jo teises. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas taip pat nesutinka.

Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga nustatyta, jog iš tiesų administracinio nusižengimo teisenoje ROIK 22161517895, pradėtoje pagal 2022 m. kovo 16 d. parduotuvės „Maxima“ X095 atsakingo asmens M. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojo V. J. pareiškimą (b. l. 5), 2022 m. kovo 16 d. buvo surašytas įstatymo reikalavimų neatitinkantis administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR-P-8761-2022, kuriame suformuluotame administraciniame kaltinime nebuvo nurodytas konkretus civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas, kurį pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. V. V. V. apskundus šio protokolo pagrindu 2022 m. balandžio 19 d. priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-8001-2022, kuriuo jam buvo paskirta 1000 Eur bauda, nutarimą priėmusi Institucija, vadovaudamasi ANK 625 straipsnio nuostatomis, sutiko su skundo argumentais ir 2022 m. gegužės 3 d. nutarimu panaikino nutarimą Nr. 10-ANR_N-8001-2022 ir administracinio nusižengimo bylą grąžino naujam tyrimui atlikti (b. l. 13).

Vykdant nurodymą tyrimą atlikti iš naujo, V. V. V. 2022 m. gegužės 13 d. buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-17115-2022 (b. l. 20-23), kuriame formuluojant administracinį kaltinimą buvo ištaisyti ankstesnio protokolo trūkumai ir nurodyti civilinę saugą reglamentuojančio teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas, kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio 1 dalis. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-17115-2022 pareiškėjui buvo išsiųstas 2022 m. gegužės 16 d. registruota pašto siunta (Nr. RP010913532LT), 2022 m. gegužės 18 d. siunta įteikta adresatui (b. l. 46). Šioje byloje skundžiamo nutarimo teisėtumui įvertinti yra teisiškai reikšmingas ne 2022 m. kovo 16 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. Nr. 10-ANR-P-8761-2022 suformuluoto administracinio kaltinimo turinys, o 2022 m. gegužės 13 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-17115-2022 suformuluoto administracinio kaltinimo turinys, nes būtent šio protokolo pagrindu buvo priimtas pareiškėjo ginčijamas nutarimas.

Taip pat pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Institucija pažeidė jo teises pareikšdama pakartotinį administracinį kaltinimą be siūlymo sumokėti pusę minimalios baudos, numatytos už inkriminuojamą nusižengimą. Šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės. 2022 m. gegužės 13 d. administracinio nusižengimo protokole, kaip ir 2022 m. kovo 16 d. administracinio nusižengimo protokole, V. V. V. buvo surašytas administracinis nurodymas su siūlymu sumokėti 250 Eur baudą. Šią baudą pasiūlyta sumokėti iki 2022 m. birželio 12 d. Tokiu būdu, Institucija nepažeidė ANK 610 straipsnio reikalavimų.

Apibendrinant darytina išvada, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, konstatuodamas V. V. V. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, padarymo, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Skundžiamu nutarimu V. V. V. paskirta teisingo dydžio nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į veikos pobūdį, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, paskirta baudos minimumą viršijanti, tačiau vidurkio nesiekianti bauda. Jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę sankcijos ribose ar net skirti mažesnes, nei numato sankcija, pareiškėjas savo skunde nenurodė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. V. V. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18902-2022 (ROIK22161517895) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.